Darbą pavadino keistu
„Šiandien Seime bus pirmos stadijos pateikimas Vyriausybės nutarimo dėl aukštojo mokslo ateities. Tiesą sakant, po to, kai Vyriausybės sukurta darbo grupė pateikė pirmąsias idėjas, iki to, kai šiandien (antradienį – Aut.) yra atnešamas nutarimo projektas į Seimą, darbas buvo gana keistas“, - sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas ir frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.
Pasak jo, nors ir susidarė įspūdis, kad į darbo grupę dėl aukštojo mokslo reformos buvo sukviesti žinomi ir nusipelnę žmonės, turėję brėžti reformos gaires, tik pasigirdus pirmosioms nuostatoms apie tas jų siūlomas gaires buvo pradėta diskutuoti.
„Akivaizdu, kad jau dabar yra nuostatos, kad tas nutarimas turėtų būti tikrai ryškiai kitoks. Tokiems variantams su nedideliais pakeitimais mes, opozicija, iš esmės būtume pritarę, kryptis bent jau buvo aiški.
Dabar tai, ką mes matome, ypač praėjusią savaitę, po Seimo pirmininko pristatyto mūsų frakcijoje savo matymo, yra vieno Kauno universiteto gelbėjimo akcija“, - tęsė G.Landsbergis.
Dabar tai, ką mes matome, ypač praėjusią savaitę, po Seimo pirmininko pristatyto mūsų frakcijoje savo matymo, yra vieno Kauno universiteto gelbėjimo akcija“, - tęsė G.Landsbergis.
Pasiūlė naujus nutarimus
Jis sakė, kad šiuo metu susidaro įspūdis, kad norima sujungti kelis silpnus universitetus, taip sukuriant tarsi skęstančią valtį. Todėl konservatoriai teigė siūlantys grįžti prie idėjos, kad svarbiausia ne sujungti universitetus kuo greičiau, o kad būtų orientuojamasi į gerą aukštojo mokslo kokybę. Mechaniškas sujungimas, pasak jų, kokybės negarantuoja.
„Mes siūlome grįžti prie to, ko Lietuvai šiuo metu reikia, tai yra kokybiško aukštojo mokslo. Geros kokybės aukštasis mokslas turi būti geriausių Lietuvos universitetų pagrindas, o ne tų, kurie yra prasčiausi. Mes tokį matome pirmiausia Vilniaus universitetą, kuris tiek mokslo tyrimuose, tiek visuose mums prieinamuose šaltiniuose yra vertinamas kartais netgi maksimaliais balais“, - sakė G.Landsbergis.
Tiesa, jis priminė, kad nors Vilniaus universitetas ir yra laikomas geriausiu Lietuvos universitetu, jo pasiekimai Europos mastu sunkiai gali būti laikomi geriausiais ar stipriais. Bet vis dėlto didžiausias potencialas sutelktas ten.
Konservatorių lyderis sakė manantis, kad vieno Lietuvos universiteto stiprinimas gali padėti kitiems, silpnesniems, universitetams apsispręsti, ko jie nori: stiprinti ir savo kokybę, mėginti išgyventi ar jungtis prie stipresniųjų ir tęsti mokslinę veiklą.
„Ta mintimi mes šiandien registruojame alternatyvų nutarimą, bent jau prie rezervinių klausimų jis yra įtrauktas, tikimės, kad valdančiųjų pastangomis jis nebus išmestas iš darbotvarkės ir bent jau diskusiją Seime galėsime turėti“, - sakė G.Landsbergis.
„Ta mintimi mes šiandien registruojame alternatyvų nutarimą, bent jau prie rezervinių klausimų jis yra įtrauktas, tikimės, kad valdančiųjų pastangomis jis nebus išmestas iš darbotvarkės ir bent jau diskusiją Seime galėsime turėti“, - sakė G.Landsbergis.
Pasiūlymuose – nukeliami susijungimai ir stipendijos
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkas Mantas Adomėnas sakė, kad po Vyriausybės nutarimo dėl aukštojo mokslo reformos patekimo į Seimą vietoj susitelkimo dėl nacionalinių tikslų buvo pamatyta labai daug blaškymosi, chaoso ir neryžtingumo.
„Mes siūlome visai kitaip pažvelgti į aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką. Pirmiausia susitelkti į vienos pasauliniu mastu regimos ir pripažįstamos aukštosios mokyklos kūrimą. Be abejo, Vilniaus universitetas čia būtų natūralus kandidatas“, - sakė M.Adomėnas.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkas Mantas Adomėnas sakė, kad po Vyriausybės nutarimo dėl aukštojo mokslo reformos patekimo į Seimą vietoj susitelkimo dėl nacionalinių tikslų buvo pamatyta labai daug blaškymosi, chaoso ir neryžtingumo.
„Mes siūlome visai kitaip pažvelgti į aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką. Pirmiausia susitelkti į vienos pasauliniu mastu regimos ir pripažįstamos aukštosios mokyklos kūrimą. Be abejo, Vilniaus universitetas čia būtų natūralus kandidatas“, - sakė M.Adomėnas.
Konservatoriai siūlo, kad būtų priimti reikalingi teisės aktai, kad iš Vilniaus universiteto būtų sukurtas nacionalinis universitetas, sutelkti finansai ir ištekliai, kurie jam padėtų tapti tarptautiniu mastu konkurencingu universitetu.
„Kitų aukštųjų mokyklų klausimą siūlome nukelti į tolimesnį horizontą ir galutinį reorganizacijos planą, kurio rezultatas būtų du nacionaliniai universitetai, vienas Vilniuje, kitas Kaune, siūlome nukelti iki 2024 metų ir iki to laiko pasirengti, atlikti visas įmanomas derybas“, - kalbėjo M.Adomėnas.
„Kitų aukštųjų mokyklų klausimą siūlome nukelti į tolimesnį horizontą ir galutinį reorganizacijos planą, kurio rezultatas būtų du nacionaliniai universitetai, vienas Vilniuje, kitas Kaune, siūlome nukelti iki 2024 metų ir iki to laiko pasirengti, atlikti visas įmanomas derybas“, - kalbėjo M.Adomėnas.
Opozicinė TS-LKD kaip prioritetą įvardija pedagogų rengimą ir siūlo, kad Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) taptų Vilniaus universiteto dalimi, nes pastarasis turi prestižą ir kokybę. reikalingą norint pritraukti jaunuolius rinktis mokytojo specialybę ir galimybę juos profesionaliai parengti.
„Mechaninis jungimas savaime kokybės neduoda, mes padedame Vyriausybei įtvirtinti kokybės gaires, kad kol universitetai derasi dėl jungimosi, būtų labai aiškiai nustatyti reikalavimai dėl kokybės“, - teigė M.Adomėnas.
Konservatoriai taip pat siūlo įsteigti Lietuvos šimtmečio minėjimo stipendijas. Jos būtų skiriamos gabiausiems šalies abiturientams. Pasinaudodami jomis jie galėtų išvykti mokytis į geriausius užsienio universitetus, tačiau baigę studijas turėtų kurį laiką dirbti Lietuvoje ir taip gerinti šalies gyvenimą.
Taip pat siūloma įsteigti Vasario 16 profesūros ir doktorantūros stipendijas, kurias jau turi Estija.