R.Paksui koją kišo ryšiai su garsiąja Renata Smailyte ir Rusijos gangsteriu Anzoriu Aksentjevu Kikališviliu. Valstybės saugumo departamentas atsekė, kad aplink M.Bastį sukosi tas pats asmuo, kuris Rusijos gangsteriui praminė takus iki tuomečio prezidento.
Praeitą savaitę už apkaltą M.Basčiui balsavo 92 iš 122 posėdyje dalyvavusių Seimo narių. 13 buvo prieš, 17 susilaikė. M.Basčio pusėn stojo ir partijos bičiuliai, tiesa, ne visi.
Ryšiai su KGB agentais
M.Basčio veiklą tyrę Seimo nariai sako, kad būtų buvę ne pyragai, jeigu M.Basčiui būtų pavykę įgyvendinti siektų tikslų.
„Tų žmonių grupės – kalbu apie žvalgybas, „Rosatom“ ir kitus partnerius – tikslas, kad Lietuva būtų apjuosta į branduolinį žiedą. Tiek Baltarusijoje, tiek Kaliningrade, tiek Lietuvoje pagal planą turėjo atsirasti trys atominės elektrinės. Bent tokie buvo siekiai. Ir Lietuva dar labiau turėjo tapti rusiškos energijos prekybos tarpininke į Vakarus“, - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Šiuo tikslu M.Bastys esą ir buvo suorganizavęs Rusijos energetikos milžinės „Rosatom“ atstovų susitikimą su praėjusios kadencijos Seimo pirmininku Vydu Gedvilu. Tačiau M.Bastys sako viską daręs vardan Lietuvos ir jokių ribų neperžengęs.
„Jis susitikinėjo su Rusijos įtakos agentais, su jais derino savo veiksmus ir stengėsi daryti poveikį politiniams procesams. Darė poveikį, žinodamas, kad bendrauja su KGB atstovais. Ir, siekdamas gauti leidimą dirbti su slapta informacija, jis tų atstovų nenurodė. Tai traktavome kaip kėsinimąsi gauti prieigą prie visiškai slaptos informacijos“, - teigė M.Basčio apkaltos komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė.
Specialiosioms tarnybos buvo žinoma, kad M.Bastys artimai bendrauja su KGB siejamais asmenimis, tačiau pildant anketą slaptai informacijai gauti šių ryšių nedeklaravo.
„Mes užkirtome kelią, kad žmogus negalėtų dalyvauti priimant svarbiausius projektus. Kai mes pamatėme pirmąsias išvadas, net Seimo senbuviams buvo staigmena, kad iki tokio lygio galima šitaip elgtis. Mes kalbame apie lobizmą, kuris nesuderinamas su nacionaliniais interesais. Mūsų tikslas buvo integruotis į Europos energetikos sistemas, o Rusijos tikslas buvo mus sulaikyti“, - teigė V.Bakas.
Tačiau M.Basčio advokatas laikosi principo: nesučiuptas už rankos – ne vagis.
„Ar Lietuvos Respublikos Seimo nariui, kuris turi tautos mandatą, yra draudžiama bendrauti su bet kuo? Esmė yra riba – iki kokios ribos tu savo santykiuose su užsienio verslu gali bendrauti. Niekas nenustatė, kad Bastys gavo pinigus“, - aiškino M.Basčio advokatas Juozas Gaudutis.
„Energetiniai projektai nėra tradiciniai verslo projektai. Rusija jais siekia įtraukti, užkorumpuoti, papirkti arba kitais būdais įtraukti tiek visuomenės, tiek politinį ar verslo elitą dalyvauti šiuose projektuose. Po to jie išvirsta į kitus dalykus, politinę įtaką“, - teigė V.Bakas.
Prisiminė B.Clintono atvejį
Kad M.Bastys nenusidėjo, galvos neguldo ir apkaltos komisijoje dirbusi buvusi partijos kolegė Rasa Budbergytė. Tik sako, kad saugumo pareigūnai pavėlavo, o apkaltą M.Basčiui reikėjo kelti praėjusią ar dar ankstesnę kadenciją.
„Mes turėjome visus veiksmus vertinti tik po to, kai jis davė paskutinę priesaiką. Ir todėl aš tikrai nemačiau tų veiksmų ir kitų faktų, kurie įrodytų, kad M.Bastys po paskutinės priesaikos atliko kažkokius veiksmus. Tai, kas buvo praeityje, aš vertinu politiškai. Iš tiesų Seimo nariai, tapdami tautos atstovais, turi vertinti ir savo pažintis, ir elgseną daug rūpestingiau, galvodami, ar jie nereprezentuos lūkesčių tautos atstovų, kurie mus išrinko ir mumis pasitikėjo. Čia dvejopas vertinimas“, - aiškino M.Basčio apkaltos komisijos narė, socialdemokratė R.Budbergytė.
„Specialioji komisija nustatė, kad jis vertas apkaltos. Aš nepalaikiau, susilaikiau, nes esu tos nuomonės, kad kai kurios išvados, liečiančios jo veiksmus praeitų kadencijų metu nesudaro pagrindo apkaltai už šios kadencijos veiksmus“, - sakė M.Basčio apkaltos komisijos pirmininkės pavaduotojas Rimas Andrikis.
Tačiau apkaltos šalininkai primena, kad melo kojos trumpos. M.Bastys, pildydamas anketą Valstybės saugumo departamentui, apie ryšius su KGB agentais nutylėjo šią kadenciją, dėl to jis nusipelnė apkaltos.
„Prisiminkime B.Clintono atvejį. Apkalta grėsė ne todėl, kad ovaliniame kabinete kažką veikė su savo patarėja, o todėl, kad bandė pameluoti. O kai prisipažino, procesas sustojo. Politikoje taip yra, čia ne kriminalinis nusikaltimas. Pagrindiniai argumentai, kurie yra išvadoje – Seimo narys, ilgą laiką turėdamas kontaktus su žmonėmis, kurie kelia grėsmę nacionaliniams saugumui, tai žinodamas, kadangi jį įspėjo ne tik mūsų specialiosios tarnybos, bet ir pats žmogus jam pasakė, kad gali turėti problemų, tų ryšių nenutraukė ir, svarbiausia, jų nedeklaravo“, - pasakojo M.Basčio apkaltos komisijos narys, konservatorius Stasys Šedbaras.
Sąsajos su kriminalinio pasaulio atstovais
O nedeklaravo M.Bastys savo ryšių ne tik su Rusijos agentais.
„M.Basčio bendravimo lygiai persidengia per kelis epizodus. Vienas epizodas – Rusijos specialiosios tarnybos ir energetikos įmonės, kurios siekė Lietuvą padaryti priklausoma nuo energijos išteklių. Kitas epizodas – jo ryšiai su tikrai rimtais žmonėmis iš šešėlinio, organizuoto nusikalstamumo pasaulio“, - teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V.Bakas.
Vieną tokį savo bičiulį jis galėjo pamatyti per televiziją. Vadimas Pachomovas net keliose bylose yra kaltinamas už sukčiavimą, dokumentų klastojimą, prekybą poveikiu ir nelegalaus ginklo laikymą. Teigiama, kad su šiuo asmeniu politikas bendrauja šeimomis, žmonos turi bendrą įmonę. Ir sutapimas, kad valstybės pinigus galimai pasisavinusius asmenis gina tas pats advokatas, kaip ir M.Bastį.
„Tik galiu konstatuoti, kad kai visuomenėje kilo ažiotažas ir paaiškėjo, kad UAB „Jungtinė grupė“ yra bendras Bastienės ir Pachomovienės verslas, įvyko akcijų perleidimas. Bastienė jau nėra „Jungtinės grupės“ savininkė, kas nėra apkaltos klausimas, o deklaravimo interesų klausimas. Jeigu pažiūrėtumėte M.Basčio deklaraciją, šito epizodo jis neatnaujino“, - sakė A.Širinskienė.
Apie kitą, saugumo departamento įvardytą M.Basčio bičiulį Saturną Dubininką informacijos galima rasti knygoje apie mafiją „Tikroji Daktarų istorija“.
„Saturnas Dubininkas, mano surinktais duomenimis, mano knygose ir straipsniuose minimas kaip ne visai prieštaringos reputacijos asmuo, kuris daugiau nei prieš 20 metų turėjo įtakingų ryšių Lietuvos valdžios, teisėsaugos sferose. Tuo metu taip pat buvo galimos jo sąsajos su Kauno nusikalstamu pasauliu. Tuo metu jis buvo gan rimta figūra, jo privengė net Kauno Daktarai“, - pasakojo žurnalistas, knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.
Anot knygų autoriaus, S.Dubininkas, pravarde Satas, siejamas su bankrutavusiu banku „Sekundė“, kuris apgavo daugybę indėlininkų ir pasiglemžė 15 milijonų dolerių indėlių. Tokių žmonių noras turėti įtakos, anot D.Dargio, niekur nedingsta, jie tik nematomi viešumoje ir tikslų siekia slapčiomis.
Aplink M.Bastį, kaip ir aplink R.Paksą, sukiojosi Rusijos mafijozo Anzorio Aksentjevo Kikališvilio žmogus. Saugumo departamentas lietuvį S.Dubininką įvardijo Rusijos gangsterio verslo partneriu.
„Nepamirškime, kad daugelis žmonių, kurie praeityje turėjo ryšių su tuometiniais politikais, kriminalinio atspalvio žmonėmis, turi tam tikrų sąsajų su dabartine politika. Tai nėra didelė ir tolima praeitis. Nepamirškime to fakto, kad S.Dubininkas buvo minimas saugumiečių specialiai sudarytoje pažymoje per R.Pakso prezidentinį skandalą, kai R.Paksas buvo minimas su keliais prieštaringos reputacijos asmenimis. Jis buvo minimas dėl to, kad A.A.Kikališvilis pripažintas nepageidaujamu ir, kiek man žinoma, vienas vilnietis ir S.Dubininkas labai artimai bendravo su tuo piliečiu. Matom labai aiškias linijas, nubrėžtas į Rusiją“, - teigė D.Dargis.
M.Bastys prieš keletą metų pirko patalpas už beveik 100 tūkstančių eurų. Ir vėl sutapimas: sandorį sudarė su mafijos krikštatėviu vadinto Georgijaus Dekanidzės našle Tamara Žurova. Tačiau M.Basčio apkaltos komisija parlamentaro ryšių su kriminalinio pasaulio atstovais nenagrinėjo, nors saugumo departamentas tokią medžiagą teikė.
Tikimasi, kad Konstitucinis Teismas rudenį pateiks išvadą, ar M.Bastys tikrai sulaužė priesaiką ir Konstituciją. Tuomet apkaltos procedūra grįš į Seimą.
