Tačiau mirtimi oficialiai besivaduojančią ligonę „Lietuvos ryto“ televizijos laida „24/7“ užtiko darbe, betvarkančią dokumentus. Direktorė iš kabineto į kabinetą eina tarsi vogčiomis, prieš tai apsidairydama, ar niekas jos nemato. O L.Anužienę, kaip liūtės, saugo centro darbuotojos.
Prakalbo apie dalykus, kurie dėjosi darbe
Kol ligonė oficialiai vaduojasi mirtimi, su viešai apie neskaidrią jos veiklą prabilusiais centro darbuotojais patyliukais dorojamasi.
Vienas tokių – Ignas Šalnaitis. Kai suvokė, kad kartu su bendrininkais mokymo centre jis apgaudinėjo valstybę, vaikinui užgraužė sąžinę. Į kitų sąžinę jis bandė pasibelsti laišku.
„Kai grįžau iš atostogų, atrodo, kad pakilau iš komos ir atėjau į darbą. Buvo tokios reakcijos – eina, niekas nesisveikina. Aš pakrutinau tokią sistemą, kuri daug kam yra saugus lizdas, patogi vieta. Ir man buvo patogi, kuo aš išskirtinis, tik aš to patogumo po truputį atsisakau“, - pasakojo I.Šalnaitis.
Prabilus sąžinei ir nepabūgus viešumo, Ignas Šalnaitis liko be darbo. Dabar vaikinas žino, kas būna, kai pirštu bedi į piktnaudžiautoją.
„Iškvietimas „ant kilimėlio“, nebūtų dalykų įrodinėjimas. Dešimt kartų pakartoja teiginį, sakau, nesutinku, sako, kad turi sutikti. Tada rašau pasiaiškinimą, jį savaitę svarsto ir mane nubaudžia labai menka nuobauda – perspėjimu. Žiūrint teisiškai, nubraukia priedą prie atlyginimo, kas man svarbu, ir dar įdomių dalykų pasako: aš negaliu daryti dalykų, kurie yra pagrindinė kasdienė mano veikla. Aš patraukiu pečiais ir sakau, ar galiu nesutikti. O jie sako, ne, rašykis“, - teigė I.Šalnaitis.
Ir visa tai vyksta mokymo įstaigoje, kur kiekvienoje auditorijoje į tave žvelgia šventas paveikslas arba nukryžiuotasis, kur kiekvienas rytas prasideda maldele Šv. Ignaco koplyčioje. Ir, kur sako, visos koplyčios kėdutės per rytinę maldelę priverstinai pasirenkama tvarka būna užimtos.
Tiesa, nuobaudų gavusiam I.Šalnaičiui buvo pasiūlyta pasilikti, tačiau jis sako iškart supratęs, kur tokio netikėto nuoširdumo šaknys.
„Pirma mintis buvo, kad dėl mano gerovės, bet aš supratau, kad ne dėl to, o dėl to, kad aš į viešumą iškelsiu šitą klausimą. Egzistuoja tam tikra schema. Darbuotojas, kuris ateina dirbti į Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrą, gauna tokį „pasirinkimą“: jis praktiškai privalo mokytis vieną iš specialybių – jam užsimenama, kad gal geriau mokykis, kad susipažintum su esama profesija, pažintum sistemą iš vidaus. Bet viskas ne taip. Tai sąrašo žmogus, dūšelė, kuri užpildo sąrašą, kad programa egzistuotų ir būtų tam tikras žmonių skaičius“, - pasakojo I.Šalnaitis.
Gavo diplomą, nors studijos buvo fiktyvios
L.Anužienės vadovaujamame centre dirbęs vyras priverstinai pasirenkamu būdu mokytis buvo įsūdytas į direktorės sūnaus Aivaro Anužio privačią kolegiją, o už mokslus mokėjo valstybė. Ignas studijose buvo fiktyvi, kaip pats sako, dūšelė.
„Nebuvau nei vienoje paskaitoje. Diplomą man atidavė ant Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro laiptų. Tiesiog įteikė mergina. Pasiėmiau diplomą, kuriame pažymiai, 9 už bakalauro darbą, kurio aš nerašiau, nes aš ortopedijoje nieko neišmanau. Esu girdėjęs, kad grožio programoje realūs yra 2-3 studentai, o visi kiti yra darbuotojai, kurie, kai įsidarbino centre, turėjo įstoti ir į kolegiją, kad grupė būtų suformuota“, - teigė I.Šalnaitis.
Pranešėjas apie negeroves švietimo sistemoje jau sudorotas – jis ieškosi naujo darbo ir advokato.
Tačiau tik laiko klausimas, kada pabirs nuobaudos apie negeroves Kalėjimų departamente viešai prabilusiai finansininkei Rasai Kazėnienei, nes bandymai tai padaryti kartojasi.
„Neseniai buvo atleidimas – labai reikšmingas, vieno iš susijusių asmenų. Aš faktiškai buvau ne laiku informuota, kad jis tą dieną atleidžiamas, kad su juo reikia atsiskaityti. Visa laimė, kad kolektyvas dirba po darbo, atsitiktine tvarka pamatė, sužinojo ir mes įvykdėme savo įsipareigojimus. Tai nėra normali darbinė praktika, taip neturėtų būti“, - sakė Kauno tardymo izoliatoriaus skyriaus vedėja R.Kazėnienė.
Įstatymo rengimas įstrigo
Kai korumpuota sistema vieną po kito doroja apie korupciją pranešusius asmenis, Seimas suskubo rengti pranešėjų apsaugos įstatymą.
„Idėja tokia, kad tas žmogus turėtų būti apsaugotas ir visą įrodinėjimą perkelti ant darbdavio. Įrodinėjimas būtų užkraunamas ne ant pranešėjo, o ant darbdavio. Mes kalbame apie keletą priemonių – konfidencialumas, teisinė pagalba, kompensacija tais atvejais, jeigu žmogaus pranešimas padeda išaiškinti ar užkirsti kelią didžiuliam valstybės lėšų iššvaistymui. Toks žmogus galėtų pretenduoti į tam tikrą atlygį už savo pilietišką veikimą, poziciją“, - teigė Pranešėjų įstatymo darbo grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė.
Tokį įstatymą buvo pažadėjęs parengti ir praėjęs, ir dar prieš tai dirbęs Seimas. Rengė, bet įstatymo taip ir neparengė. Ir dabar, kai rengiamas pranešėjų apsaugos įstatymas, sistema sėkmingai triuškina apie korupciją Lino Kukuraičio vadovaujamoje Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje pranešusius asmenis.
„Mes asmeniškai, pasikeitus ministrui, pranešėme, kadangi norėjome informuoti apie susidariusią situaciją Vaikų išlaikymo fonde prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tuomet ir prasidėjo mūsų vargai. Nuo mūsų buvo užblokuotos visos sistemos, kad nematytume raštų, negalėtume sekti eigos, kaip toliau vyksta viešieji pirkimai. Pagal pareigas iki tos dienos aš visada tai mačiau. O po rašto užblokavo mane ir finansų skyriaus vedėją“, - pasakojo Vaiko išlaikymo fondo Išmokų skyriaus vedėja Regina Dagienė.
Kai ministrui buvo pranešta apie galbūt neskaidrų 100 tūkst. eurų vertės sandorį, įskųstos moteriškės kurpė planus, kaip atkeršyti. Planams išlindus į viešumą ir pakvipus Baudžiamuoju kodeksu, keršto plano autorės išsiųstos mandagesnio elgesio pasimokyti į kalbos kursus. Tyčia ar netyčia išėjo dar viena patyčia. Tos pačios keršto plano autorės dabar spręs, liks pranešėjos dirbti ar ne.
„Jie dar tebedirba ir šiai dienai sudaryta komisija dėl Vaikų išlaikymo fondo reorganizavimo. Į tą komisiją įeina Aušra Bulotienė ir Ina Skubilovienė, kurios norėjo su mumis susidoroti. Jos ir toliau vykdo eigą ir galės daryti įtaką, kas liks, kas neliks, kas bus su fondu“, - teigė R.Dagienė.
Laida „24/7” pasitikslino, gal ministras, pasirašydamas įsakymą, suklydo, betgi jo atstovė patikino, kad klaidos čia nėra. Tos, kurios kurpė keršto planą, ministerijoje, girdi, nepakeičiamos specialistės.
Prisiminė K.Pūko istoriją
Kovoti su sistema plikomis rankomis gali ir nepavykti. Kaip būtų nepavykę merginoms, kurios Seimo narį Kęstuti Pūką kaltina seksualiniu priekabiavimu.
„Žinome, kaip buvo: tik paviešinus informaciją teisėsauga iš karto informavo, kad nepradės ikiteisminio tyrimo. Vėliau suradome daug argumentų, kodėl turėtų būti pradėtas tyrimas. Aš abejoju, kad žmogus, pats neturėdamas išsilavinimo, susirašytų tokį pareiškimą, kuris priverstų Generalinę prokuratūrą apsigalvoti ir pradėti tyrimą“, - aiškino Nukentėjusias nuo K.Pūko ginantis advokatas Karolis Rugys.
Įrodymų dėl K.Pūko, pasirodo, buvo daugiau negu sočiai. Jam pradėta apkalta, tyrimas nenutrauktas ir Generalinėje prokuratūroje. Tačiau bandydamas kovoti su valstybės piktžaizdėmis be teisininko, žmogus, gali ir pražūti.
„Kai atmetė mano skundą, nepradėjo ikiteisminio tyrimo, aš tada turėjau tik 7 dienas apskųsti. Turėjau susirasti advokatą, kurio pagalba pateikėme Generalinei prokuratūrai apskundimą. Aš nesu teisininkė ir supratau, kad mano parodymų, finansinių duomenų neužtenka. Tarkime, buvo tokia subtilybė, kad jie taiko ne tą teisminę praktiką. Advokato akimis žiūrint, mano skundą interpretavo ne taip, kaip turėjo. Dėl to teisininkas visą mano finansinę informaciją pateikė teisine kalba. Tuomet Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą“, - sakė R.Kazėnienė.
R.Kazėnienės nurodyti faktai pasitvirtino, po audito išvadų Kalėjimo departamento direktorė turėjo trauktis. Bet tam, kad valstybė apsivalytų nuo savo galiomis piktnaudžiauti galinčių žmonių, tardymo izoliatoriaus finansininkė už advokato paslaugas turėjo sumokėti iš savo kišenės. O pranešti apie nusikaltimą savo darbovietėje tolygu išdavystei.
„Kaip tu drįsti reikšti kažkam aukštesnėje institucijoje savo poziciją, žinias, nutekinti informaciją iš įstaigos. Čia tu nesi laisvas žmogus. Tai traktuojama kaip nusikaltimas“, - pasakojo R.Kazėnienė.
Teisininkai netiki, kad trečias bandymas sukurti pranešėjų apsaugos įstatymą bus sėkmingas, nors tokį įstatymą turėti įpareigojo Europos Sąjunga. Pranešėjo apsaugos įstatymą kurti pakviestos institucijos, kurios spyriojosi pradėti tyrimus pagal garsiausius pastarojo meto pranešėjų skundus.
„24/7“ - sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
