Šią savaitę 45-erių R.Sakalauskienei prireikė psichiatro pagalbos po dar vieno – jau trečio šiais metais – kalinio išpuolio.
18 hektarų teritoriją užimančiuose Alytaus pataisos namuose įkurdintų už sunkius nusikaltimus nuteistų tūkstančio vyrų sveikata rūpinasi 9 moterys slaugytojos. Į jų pareigas įeina ne tik leisti ligoniams vaistus, daryti tyrimus, perrišinėti žaizdas.
Valstybės draudimu neapdraustos moterys turi kas vakarą dalyti psichotropinius vaistus šimto uždarytų vyrų būryje, lydimos vos dviejų prižiūrėtojų.
Taip pat slaugytojos vienos kasdien dalija vaistus ir prie valgyklos lėtinėmis ligomis sergantiems nuteistiesiems – dažniausiai turintiems ŽIV.
Be to, medikėms vienoms tenka vaikščioti į valgyklą ragauti maisto, kurį gamina nuteistieji, – tikrinti jo kokybės.
Nuolat kalinių įžeidinėjamos necenzūriniais žodžiais, gąsdinamos susidorojimu su šeima moterys tikisi prižiūrėtojų pagalbos. Bet dažnai sulaukia atsainaus paaiškinimo, kad jos pačios išprovokavo kalinius: „Bobos pačios kaltos.“
Netekusios kantrybės Alytaus slaugytojos šią savaitę ėmė garsiai reikalauti saugesnių darbo sąlygų.
– Ar visada sveikatos priežiūros darbuotojai Alytaus pataisos namuose jautėsi nesaugiai? – „Lietuvos rytas“ paklausė R.Sakalauskienės.
– Mūsų darbo sąlygos blogėjo pamažu. Tai atsitiko ne staiga, bet dabar visi žino, esą nuteistiesiems reikia nusileisti.
Alytuje nuteistieji žino tik vieną frazę: „Aš tave paduosiu į teismą ir prisiteisiu žalą.“
Kaliniai jaučia, kad jiems visi nuolaidžiauja. Galioja nerašytas direktoriaus įsakymas duoti nuteistiesiems tai, ko jie nori. Pareigūnai nenaudoja specialiųjų priemonių, nes nuteistasis gali parašyti skundą. O tuomet atvažiuos Seimo kontrolieriai ir sakys, kad pareigūnai nemoka dirbti.
Aš ne teisininkė ir teisės aktų neišmanau, bet man atrodo, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai labai daug savo pareigų permeta medikams.
Mano nuomone, kai kurie pareigūnai atsainiai žiūri į darbą. Jie gali paleisti nuteistąjį vieną ateiti į sveikatos priežiūros tarnybos pastatą net nepranešę, kad jis ateis. Pakeli akis ir matai, kad prieš tave stovi kalinys.
– Ar norinčiam čia ateiti kaliniui nereikia raštiško leidimo?
– Sveikatos priežiūros tarnybos pastate nuolat trinasi apie tris dešimtis nuteistųjų. Įtariu, kad mūsų pastatas virto kalinių susitikimo vieta. Čia labai lengvai patenka vyrai iš drausmės būrių, kitų sektorių – tereikia pasiskųsti sveikata. Atėję kažkuo apsikeičia – galbūt narkotikais.
Kvietimą atvykti pas medikus perrišimų ar vaistų išrašo slaugytojas ar gydytojas. Bet jei nuteistasis pasiskundė sveikata, jam būrio vadas išrašo leidimą nuvykti pas medikus. O tų leidimų prie vartų sėdintis pareigūnas netikrina – sėdėdamas už kelių metrų žvilgteli ir atidaro duris.
– Ar nuteistieji smurtauja tik prieš jus?
– Išpuoliai vyksta prieš daugelį medikų. Smarkiai nukentėjo 14 metų pataisos namuose dirbanti rentgenologė. Ji oficialiai pranešė apie tai administracijai, bet jai buvo atsakyta, jog pati kalta: jauna, graži ir provokuoji nuteistuosius.
Savo kabinete ji plovėsi rankas, kai jos kabinete buvęs kalinys griebė ją už kaklo, smaugė, išpešė kuokštą plaukų. Rentgenologė šaukėsi pagalbos, spaudė pultelį.
Nuteistasis ją vis dėlto paleido. Tada ji išbėgo į kiemą ir pradėjo šauktis pagalbos.
Prieš porą mėnesių nuteistasis kolegei bandė įspirti į veidą, kai toji dalijo vaistus. Kolegė parašė tarnybinį raštą – jokios reakcijos.
Jei nuteistasis pastumia pečiu, slaugytojos net nebesistebi. O grasinama nuolat.
– Kodėl nuteistieji jus puola?
– Alytaus pataisos namuose vartojami narkotikai, tai – niekam ne paslaptis ir, ko gero, nuteistiesiems būna abstinencija. Tada priežasties nereikia, jie tiesiog pikti.
– Į kokius incidentus esate patekusi jūs pati?
– Rugsėjo pabaigoje buvau iškviesta į baudos izoliatorių, kai vienas nuteistasis susipjaustė rankas. Kai atėjau tvarkyti žaizdos, jis pareikalavo psichotropinių vaistų. Aš atsisakiau – jam tie vaistai nebuvo paskirti. Nuteistasis trenkė man per rankas ir pastūmė.
Netoliese buvo du prižiūrėtojai. Vienas šoko tramdyti įsisiautėjusio vyro, o aš pabėgau.
Parašiau tarnybinį raštą, man buvo atsakyta, jog esu pati kalta ir nieko neįrodysiu. Administracija pranešė, kad slaugytoja pati nuteistąjį provokuoja. Tapau „konfliktuojančia darbuotoja“.
Po to sustreikavo sveikata. Du mėnesius nedirbau, o grįžusi paprašiau leisti dirbti ne paromis, o tik dienomis.
Tačiau prieš mėnesį vėl pradėjau dirbti paromis. Čia prasidėjo konfliktai su kitu nuteistuoju. Jis susipjaustė rankas, buvo nuvežtas į miesto ligoninę. Ten medikai atsisakė jam siūti žaizdas, nes jos buvo nepavojingos gyvybei.
Kai tą nuteistąjį atvedė man perrišti, atsisakiau tai padaryti, nes žaizdos nekraujavo. Po to kalinys pradėjo mane įžeidinėti kiekvieną darbo pamainą.
Žodžių, kuriuos teko išgirsti, nedrįstu pakartoti. Prižiūrėtojai girdėjo, kaip slaugytojos vadinamos necenzūriniais žodžiais, ir nereagavo.
Birželio 8 dieną tą nuteistąjį atvedė po pietų. Jis įbėgo į tarnybines patalpas keikdamasis ir grasindamas. Jau norėjau atsisakyti tokį perrišinėti ir išvydau, jog jis šoka muštis – užrėmiau pečiu duris ir laikiau, vyras jas spardė. O prižiūrėtojas stovėjo ir laukė, kas bus toliau.
Esą direktoriaus jiems prisakyta nenaudoti jokių priemonių, kad nesužalotų nuteistųjų.
Šią savaitę tas pats nuteistasis vėl pradėjo reikalauti jį vesti perrišti. Tačiau kai jį atvedė, jam netiko tvarstis, pleistras, jis atsisakė perrišimo. Išeidamas pradėjo grasinti.
Kai atėjau į bausmės izoliatorių dalyti vaistų, jis mane pašaukė ir per langą duryse apipylė kažkokiu skysčiu.
Supratau, kad toliau taip dirbti negaliu, pranešiau savo vadovams.
Netrukus į mano namus atvyko labiau patyrusi kolegė. Išvydusi mano būklę ji nedelsdama mane išvežė į ligoninę. Pakilo kraujospūdis, drebėjo rankos. Medikai suleido raminamųjų, bet vis tiek negalėjau naktį užmigti.
Kitą dieną psichiatras išrašė vaistų. Reikės tvarkytis.
– Gal kaliniai nepatenkinti, kad jie netinkamai gydomi?
– Jie gydomi geriau nei žmonės laisvėje. Jei tik kuris pasiskundžia, jį iškart veža į miesto ligoninę, kur specialistai dažniausiai konsultuoja be eilės.
Nuteistieji net šaiposi: užsirašo į okulisto konsultaciją, nors mato puikiausiai. Jiems tai pramoga.
Prašo saugoti nuo kalinių
Alytaus pataisos namų bendrosios praktikos slaugytoja Rita Mockevičienė „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistei Astai Martišiūtei tvirtino, kad net pareigūnai pakraupę nuo tokios tvarkos.
„Vieno pareigūno žmona rengiasi būti medicinos seselė. Klausiu: gal ateis čia dirbti? Sakė, niekada, čia dirbti jo žmonai būtų visiškai nesaugu.
Mes suprantame, kur atėjome dirbti ir ką darome, bet minimalaus saugumo juk vis tiek reikia. O dabar leidžia vienoms slaugytojoms laisvai tarp kalinių vaikščioti.
Net kai mus paleidžia su eiliniu prižiūrėtoju, kaliniai lipa ant galvos. Kiek buvo įvykių! Kartą spyrė vienai slaugytojai, nors šalia buvo du prižiūrėtojai. Tie vos tą kalinį sutvarkė.
Kitą kartą užpuolė laborantę, smaugė. Tą nuteistąjį pripažino ligoniu, iškėlė į kitą įstaigą. Ir viskas. Visi žinojo, ko siekė kalinys, – buvo sakęs, kad dės visas pastangas iš čia išeiti. Ir išėjo. O medikei sutriko sveikata“, – pasakojo R.Mockevičienė.
Lemia mokėjimas bendrauti
„Bendrosios praktikos slaugytoja R.Sakalauskienė man paskambino pirmadienio vakarą iš karto po įvykio ir susijaudinusi pasakė, kad negali tęsti darbo, ir paliko raktus budinčiam pareigūnui“, – „Lietuvos rytui“ patvirtino Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas Mindaugas Alfredas Čiučiulka.
Mediko žiniomis, ligoninė apie šį įvykį pranešė policijai, bet vidaus tyrimas nebuvo pradėtas, nes tai atlieka pataisos namų kriminalinės žvalgybos ir kitos tarnybos.
M.A.Čiučiulka patvirtino, kad medikams dažnai tenka patirti nuteistųjų žodinius įžeidimus, psichologinį smurtą, net grasinimus, o kartais – ir fizinę jėgą.
„Stengiamės į konfliktines situacijas neįsivelti, bet tai nulemia kiekvieno mokėjimas bendrauti.
Apie bandymus fiziškai ar psichologiškai smurtauti prieš mūsų tarnybos darbuotojus pranešame kriminalinės žvalgybos tarnybai. Šiemet jau kelis pranešimus surašėme, o dėl R.Sakalauskienės – trečią“, – kalbėjo Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas.
Draudimas nenumatytas
R.A.Čiučiulka apgailestavo, kad jokie teisės aktai nenumato valstybinio draudimo pataisos namuose dirbantiems medikams, nors jie kasdien bendrauja su nuteistaisiais, tarp kurių daugelis turi psichikos ir psichologinių problemų, kartais – sunkių.
„Mes esame tarsi našlaičiai, palikti likimo valiai. Kai ligonių, poliklinikų darbuotojams keliami atlyginimai, gerinamos darbo sąlygos, Sveikatos apsaugos ministerija liepia mums kreiptis į Teisingumo ministeriją, nes mes jai priklausome.
Kai Teisingumo ministerijos prašome pasirūpinti, kad būtume apdrausti valstybiniu sveikatos draudimu kaip ir pataisos namuose dirbantys pareigūnai, mus siunčia į Sveikatos apsaugos ministeriją“, – dėstė Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas.
Užpuolė tarnybos vadovą
Net ir iš baudos izoliatoriaus pareigūnų į medicinos punktą atlydėtas nuteistasis kabinete lieka vienas su gydytoju, nes to reikalauja sveikatos priežiūros taisyklės. Ir nežinia, kas kaliniui gali šauti į galvą.
Gydytoją palydi vienas ar du prižiūrėtojai, tačiau staigaus išpuolio atveju vargu ar apsaugotų.
Prieš kurį laiką buvo užpultas tuometis Sveikatos priežiūros tarnybos vadovas Albertas Jankauskas. Baudos izoliatoriuje apžiūrėdamas nuteistąjį gydytojas staiga pajuto skausmą kakle.
Pasirodo, tuo metu kitas kalinys, du kartus teistas už plėšimus ir nužudymus, A.Jankauskui dūrė išaštrintu šaukšto kotu.
Kraujais paplūdęs gydytojas buvo išvežtas į Alytaus apskrities ligoninę, ten jam buvo susiūta žaizda.
Kovoja su telefonų mėtytojais
Į Sveikatos priežiūros tarnybos patalpas nuteistieji ateina pasitikrinti sveikatos profilaktiškai, susirgę ar privalantys vartoti paskirtus vaistus.
Bet prieš kelis mėnesius įkalinimo įstaigos direktoriaus Kęstučio Jasmonto įsakymu vakarinė vaistų išdavimo tvarka buvo pakeista.
Vakarais medikas, lydimas prižiūrėtojo, neša vaistus tiesiai į lokalinius sektorius, o vartojantys psichotropinius ir raminamuosius vaistus nuteistieji ateina jų atsiimti į nurodytas patalpas kiekviename sektoriuje.
K.Jasmonto teigimu, lokalinius sektorius nuspręsta vakare užrakinti anksčiau, nes siekiama palaikyti griežtesnę tvarką pataisos namų teritorijoje – mat vakarop suaktyvėja bandymai į įkalinimo įstaigą permesti telefonus ir kitus draudžiamus daiktus.
Direktorius pritarė, jog medikai, dirbantys su kalinčiais už sunkius nusikaltimus asmenimis, taip pat turėtų būti valstybės apdrausti nuo įvairių pavojų sveikatai ir gyvybei.
Pareigūnas patikino, jog kiekvienas nuteistųjų išpuolis prieš pataisos namų darbuotojus tiriamas, kaltiesiems skiriamos nuobaudos.
K.Jasmontas pažadėjo, jog bus įvertinti veiksmai ir prieš slaugytoją R.Sakalauskienę.
Daugiau apie situaciją Alytaus pataisos namuose – „Lietuvos ryto“ TV laidoje 24/7 birželio 25 d., sekmadienį, 21 val. 30 min.
Slaugytojos nėra statutinės pareigūnės
Birutė Semėnaitė
Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus vedėja
„Kalėjimo prižiūrėtojo ir bendrosios praktikos slaugytojos socialines garantijas reguliuoja skirtingi teisės aktai. Prižiūrėtojai yra statutiniai pareigūnai, o slaugytojos – ne. Pastarosios dirba pagal darbo sutartį ir turi kitokias socialines garantijas.
Sveikatos priežiūrą tiek sveikatos apsaugos sistemoje, tiek įkalinimo įstaigose reglamentuoja tie patys teisės aktai. Kaip ir kiekvienoje sveikatos priežiūros įstaigoje, slaugytojos, dirbančios įkalinimo įstaigoje, draudžiamos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu už pacientams padarytą žalą. Jei jos būtų sužalotos, tai būtų laikoma nelaimingu atsitikimu darbe.“