Taip pat kyla įtarimų, ar dabartinei kalno būklei susidaryti įtakos neturėjo 2003 m. Gedimino kalne įrengtas funikulierius, taip pat pačioje Gedimino kalno papėdėje 2002 m. – 2009 m. vykdyti stambūs statybos darbai, t.y. atstatinėti istoriniai Valdovų rūmai.
„Daugelį metų Gedimino kalnas neturėjo vieno šeimininko, taip pat nebuvo tartasi su atitinkamos srities nepriklausomais specialistais dėl šio objekto ilgalaikės priežiūros bei trūko atsakomybės. Vis dėlto, nepaisant priemonių, kurių šiuo metu imamasi situacijai suvaldyti, būtina nustatyti ir šios situacijos priežastis bei asmenis, savo veiksmais prisidėjusius prie milijoninių išlaidų siekiant išsaugoti Gedimino kalną“, – sako sostinės meras Remigijus Šimašius.
Šiuo metu Gedimino kalnas ir ant jo esančios Gedimino Pilies komplekso liekanos yra avarinės būklės. Kultūros ministro praėjusių metų pavasarį sudaryta komisija konstatavo, kad Gedimino kalno šiaurės vakarų ir vakarų šlaitai turi avarijos grėsmės požymių ir rekomendavo neatidėliojant pradėti vykdyti Gedimino kalno tvarkybos darbus. Lietuvos nacionalinis muziejus parengė Gedimino kalno šiaurės vakarų ir vakarų šlaito tvarkybos (avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) darbų projektavimo (techninę) bei darbų atlikimo užduotį ir organizavo darbų pirkimą.
Šį mėnesį Lietuvos nacionalinis muziejus pasirašė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų sutartį, pagal kurią numatomų tvarkybos darbų vertė – 2,86 mln. Eur.
Mero laiške Prokuratūrai prašoma ištirti visas nurodytas aplinkybes, kurios galimai galėjo turėti įtakos dabartinei kalno būklei ir nustatyti, ar įvairiais laikotarpiais šalia kalno vykdyta ūkinė veikla neprisidėjo prie Gedimino kalno šlaito slinkimo.
