Buvęs šalies vadovas 90-metis V.Adamkus ir jo sutuoktinė Alma Adamkienė mus priėmė Turniškėse.
Kadenciją baigusio prezidento namą supo neįprasta tyla. Kai apie tai pasakėme šeimininkams, A.Adamkienė su šypsena paaiškino, kad jų kiemą pastaruoju metu aplanko nebent kiškiai, nes kaimynų nėra.
Mat artimiausi du namai stovi tušti. Į Vyriausybės vadovui skirtą rezidenciją dabartinis premjeras Saulius Skvernelis atsisakė keltis, o Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė buvo iškraustyta iš buvusiam prezidentui skirto namo. Tačiau ta tyla tikrai netrikdė atviro pokalbio Adamkų svetainėje.
Buvęs šalies vadovas kalbėjo apie vadinamąją profesionalų Vyriausybę ir jai vadovaujantį S.Skvernelį, apie išsipildžiusias ir žlugusias viltis, pasidalijo įžvalgomis apie Lietuvos ateitį.
– Prezidente, ar jums viskas priimtina, kas vyksta šalyje? – paklausiau V.Adamkaus.
– Lietuva yra daug patyrusi – paminėjome jos vardo tūkstantmetį, stovime prie valstybės atkūrimo 100 metų slenksčio.
Mes turime daug kuo pasidžiaugti dėl praeities.
Bet šiandien noriu kalbėti apie pastaruosius mūsų nepriklausomybės dešimtmečius.
Tikrai daug padaryta, savo talentais kai kuriose srityse pasiekėme vos ne pasaulinį lygį.
Turiu galvoje mūsų jaunųjų mokslininkų pasiekimus, medicinos srityje esame pasaulio elite.
Nė kiek neatsiliekame kultūroje, ji yra padariusi didelį žingsnį, atgavusi laisvę. Mums atsivėrė pasaulis ir išmokome tuo pasinaudoti.
Bet yra ir daug šešėlių, dėl kurių išgyvenu.
Kartais rankos nusvyra ir galvoju, ką daryti. Kalbu apie mūsų vidaus santvarką, politinius sprendimus, kurie sunkiai suprantami, žmonių socialinę padėtį.
Visuomet mano svajonė buvo matyti, kaip auga Lietuvos žmonių gerovė.
Didmiesčiuose galime didžiuotis naujais pastatais, milijonieriais. Tačiau pasižvalgius po visą kraštą kyla klausimas, ar per tuos beveik 30 metų tikrai buvome visur teisingi, ar padarėme teisingus sprendimus, kad kiekvienas Lietuvos žmogus gyventų normalų gyvenimą.
Kai pažvelgiu į provinciją, man suskausta širdį. Esame nusikaltę savo tautiečiams, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, o jų yra nemažai.
Tie, kurie daro tam tikrus sprendimus, net nekalba apie žmogų, apie jo gerovę, o užsiima pašaliniais reikalais.
Tuos skaudulius kiekvienas Lietuvos žmogus šiandien žino ir mato.
Taigi didžiuojuosi dėl praeities, tačiau man labai skauda dėl dabarties.
– Pernai su jumis kalbėjomės prieš Seimo rinkimus.
Tuomet jūs siūlėte balsuoti už asmenybes – už tuos, kurie kiekvienam atrodo geriausi, kuriais labiausiai pasitiki arba tuos, kurie kiekvienam atrodo mažesnės blogybės.
Kaip manote, ar teisingai išsirinkome?
– Galėjome rinktis, bet pasirinkome skirtingus žmones. Seime yra visiškai naujų žmonių. Žvelgiu į kai kuriuos jų, ypač į vadovaujančius, ir, deja, negaliu pasidžiaugti tuo, ką matau.
Didžioji dalis Seimo narių – jauni, nepatyrę, jų atėjimas yra sveikintinas, bet galbūt ne tokiu metu, kai valstybėje yra tiek daug spręstinų sprendimų.
Neskaičiavau, kiek tikrų profesionalų, savo srities specialistų yra dabartiniame Seime, tačiau matau, kad jis nėra toks, kokio tauta tikėjosi.
– Neįgyvendino lūkesčių?
– Absoliučiai. Aš neturiu atsakymo, kodėl.
– Kaip manote, ar ši Vyriausybė, valdančioji dauguma turi ateitį?
Ar ji sugebės išsilaikyti ketverius metus?
– Atvirai šnekant, meldžiuosi, kad išsilaikytų. Bet kai kurie sprendimai, kurie šiandien daromi, yra sunkiai protu suvokiami, neįgyvendinami.
– Pavyzdžiui?
– Kad ir sprendimai dėl alkoholio ribojimo.
Kai pasižiūri, kuriuo keliu einama, ko siekiama ir kas siūloma, man atrodo, kad vyskupui Motiejui Valančiui būtų baisu pasirodyti Varniuose, išeiti iš savo klebonijos.
Pagalvotų: koks naivus buvau, argi taip galima tokias problemas spręsti.
Jau šiandien matome tų įstatymų spragas.
Žmonės rado išeitį. Nenorite leisti pasirinkti?
Mes vienas du pavažiuojame valandėlę, per sieną pervažiuojame, prisiperkame tiek, kiek mums reikia, ir gyvename taip, kaip norime.
Man atrodo, kad tokiu keliu eidami mes nieko nesutvarkysim. (...)
– Kaip jūsų sveikata, prezidente?
– Sveikata gera. Manau, apie ją net neverta kalbėti.
Aš optimistiškai, gerai nusiteikęs.
– Manau, daug kam rūpi, kaip jaučiatės po nesenos operacijos (birželio pradžioje V.Adamkui buvo pakeistas širdies stimuliatorius. – Red.).
– Operaciją beveik esu pamiršęs. Galbūt truputį jėgų trūksta, kai atsiranda didesnė įtampa. Bet nemanau, kad tai dėl operacijos. Turiu nepamiršti, kiek man metų.
Visas pokalbis su V.Adamkumi – šiandien (trečiadienį) 21 val. laidoje „Vasara tiesiogiai su Daiva Žeimyte“ per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Lietuva pagerbs savo vienintelį karalių
Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos šventiniai renginiai prasidės jau šiandien valstybės apdovanojimų teikimo ceremonija Prezidentūroje.
Liepos 6-osios rytą sostinės S.Daukanto aikštėje bus iškilmingai iškeltos valstybės vėliavos, o vėliau čia startuos simbolinio garbės bėgimo „Valstybė – tai Tu“ dalyviai. Jie, nešini istorinėmis Lietuvos vėliavomis, bėgs aplink senąją Vilniaus gynybinę sieną.
Ketvirtadienio vidudienį Vyčio Kryžiaus ordino vėliava bus iškelta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune.
Tą pačią dieną Vilniaus arkikatedroje bazilikoje bus aukojamos mišios už Lietuvą.
Ketvirtadienio vakare – šventinis renginys pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį „Tegul šventei Lietuvos himnas pradžią duos“ Dubingių piliavietėje Molėtų rajone.
Čia visą dieną vyks tautinio kostiumo konkurso „Išausta tapatybė“ baigiamasis turas, dailiausių kostiumų rinkimai. Į šventinę programą įsilies sutartinių šventė „Sutarjėla“, tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“.
21 val. nuo Dubingių piliakalnio nuvilnys tūkstančių drauge su A.Mamontovu giedama „Tautiška giesmė“. Lietuvos himnas bus giedamas ant šimto šalies piliakalnių, taip pat tautiečiai giedos įvairiuose pasaulio kraštuose.
Vilniuje, Valdovų rūmuose, bus rodomas spektaklis pagal Just.Marcinkevičiaus poemą „Mindaugas“.
Mindaugo karūnavimo, kaip Lietuvos valstybės europinio pripažinimo, diena buvo švenčiama jau nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje. Atkūrus nepriklausomybę liepos 6-oji valstybės švente paskelbta 1990 metais ir pirmą kartą švęsta 1991 metų liepos 6-ąją.