„Buvęs sutuoktinis mane menkindavo visais atžvilgiais. Visais, pradedant apranga, baigiant valgio ruošimu, o kai to nebegalėjo daryti išsituokęs, jis į tuos namus ateidavo kaip į savus, juose valgydavo, juose prausdavosi“, – dėstė 32 metų G.Kildišienė ką tik pasirodžiusioje autobiografijoje „Atvirai“.
Panevėžietis T.Kildišas nustebo atsivertęs buvusios žmonos knygą, kurioje ji save pavertė santuokos kankine, o sutuoktinį tiesiai šviesiai pavadino bausme.
„Niekas, iš šalies žiūrėdamas į mūsų šeimą, net neįtarė, kad gyvenu taip kentėdama“, – bandė sugraudinti skaitytojus buvusi Seimo narė.
Automobilių prekybos įmonę turintis T.Kildišas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad buvusi sutuoktinė, su kuria išsiskyrė 2013 metais, jį šmeiždama pasielgė negarbingai.
Verslininkas dar prieš knygos pasirodymą žurnalistei pateikė savą skyrybų versiją: „Jai visko buvo per mažai, visko norėjosi.“
Šią savaitę vyras dar kartą patvirtino, kad namuose kildavo nesutarimų su buvusia žmona, bet tai jokiu būdu nebuvo smurtas.
„Visose šeimose juk būna ginčų. Jeigu tai ji pavadino psichologiniu smurtu, peršasi išvada, kad dabar visa Lietuva prieš ją smurtauja! Bet tiems, kurie mane pažįsta, jos mesti kaltinimai turėtų kelti juoką.
Vartant knygą man susidarė įspūdis, kad ji tik save nori pavaizduoti nekaltą, o visus kitus – kaltus“, – kalbėjo panevėžietis.
T.Kildišas supranta, kad šią knygą užaugusi perskaitys jų dukra. Su mergaite jis bendrauja, padeda finansiškai.
Vyrui skaudu, kad ir mažametis vaikas įpainiotas į viešą skandalą, bet jis viliasi, jog dukra ateityje atskirs pelus nuo grūdų.
Priekaištai – ir dėl pinigų
T.Kildišas norėtų pamiršti skyrybas ir ramiai gyventi toliau.
Tačiau buvusios santuokos su garsiąja G.Kildišiene istorijoje sudėti dar ne visi taškai.
Verslininkas leido G.Kildišienei su vaiku gyventi jam priklausančiame bute Panevėžyje, o pats išsikraustė. Trijų kambarių butas yra Tomo nuosavybė, jį įsigijo dar prieš vedybas.
G.Kildišienė knygoje pažėrė priekaištų, kad jis užsukdavo į savo butą ir po skyrybų. Rašytoja papasakojo epizodą iš namų virtuvės.
Esą stovėdama prie lango priešais buvusį vyrą moteris leido sau pasakyti: „Tu jau kelintas mėnuo naudoji vandenį, elektrą, naudojiesi viskuo, kas yra šiame būste, tai gal galėtum prisidėti prie mokesčių?“
Kažkodėl ji neprisiminė, kad T.Kildišas moka nemenkus pinigus vaikui išlaikyti, bet užtat gerai pamena jo atsakymą, neva tėkštą su didžiausia neapykanta: „Net jeigu tu dvėstum iš bado, o būstą paimtų antstoliai, aš tau neduosiu nė cento.“
Po pažinties pėsčiųjų žygyje su „valstiečių“ vedliu R.Karbauskiu G.Kildišienė išsikraustė į mažesnį, tačiau prabangesnį būstą prie Skaistakalnio parko.
„Būstas toks mažytis: kartu – ir svetainė, ir virtuvė, ir lova“, – guodėsi moteris, jau trečius metus priversta gyventi maždaug 50 kvadratinių metrų bute.
T.Kildišo butą ji sumanė išnuomoti ir pinigus už nuomą pasiimti. Buvęs vyras nesutiko ir paprašė jo butą atlaisvinti.
Bet G.Kildišienė nenorėjo gražiuoju atiduoti buto – ji padavė buvusį vyrą į teismą ir pareikalavo didesnių pinigų vaikui išlaikyti.
„Aš jos iš to buto nevijau. Rudeniop bus dar vienas teismo posėdis. Tikiuosi, bus patenkinti ir mano, ir jos norai. Nors ko ji nori, aš pats nelabai suvokiu“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo T.Kildišas.
Vyrai – laikini akmenėliai
Panevėžyje gimusi, tačiau kaip ir jos motina žemaite save vadinanti G.Kildišienė knygoje negailėjo karčių žodžių ir kitiems jos kelyje sutiktiems vaikinams bei vyrams. Visus juos ji pavadino akmenėliais.
„Aš juos vadinu akmenėliais, įkritusiais į batą kelyje. Toks akmenėlis įstrigdavo bate ir kurį laiką spausdavo, kol neapsikentusi sustodavau, nusiaudavau, iškratydavau batą ir eidavau toliau“, – rašė panevėžietė, knygoje prisistačiusi visuomenininke ir politike.
Suskaičiuoti visus G.Kildišienės kelyje pasitaikiusius akmenėlius vienos rankos pirštų nepakaktų.
Buvusius širdies draugus ji išbarstė po knygos puslapius. Visi akmenėliai skirtingi, bet turi ir panašumą – G.Kildišienė išvilko į dienos šviesą jų blogus įpročius ir būdo bruožus, o gero žodžio pašykštėjo.
„Nė vienas akmenėlis nėra man kūręs finansinės gerovės“, – tikino moteris, nors dar neseniai viešai demonstravo ir prabangius apdarus, ir naują visureigį „Range Rover“.
Visi vyrai – netinkami
Pirmasis akmenėlis, su kuriuo tuometė Greta Mikalauskaitė draugavo paauglystėje, dar būdama moksleivė, ją net fiziškai persekiojo!
Persekiojimai baigėsi tik tada, kai merginos gyvenime atsirado kitas.
„Kitas akmenėlis, įkritęs į batelį, buvo mano ir buvusio akmenėlio bendras pažįstamas. Kai aš dirbau kavinėje padavėja, jis ten kartais ateidavo su draugais.
Nežinau priežasties, bet tada mane žavėjo ne itin geros reputacijos jaunuoliai. Šis akmenėlis nebuvo išimtis ir turėjo vieną ydą – polinkį į alkoholį.
Jis su draugais dažnai lėbaudavo iki paryčių, tada paprastai įsiveldavo į muštynes ir atsidurdavo tuo metu dar veikusioje miesto blaivykloje“, – porino buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkė.
Akmenėlių ji turėjo ir tada, kai gyveno bei dirbo Didžiojoje Britanijoje. Tačiau ir šie jos širdies nepajėgė užkariauti. Su vienu jų, lietuviu, draugystė buvo graži, pora jau buvo nusprendusi gyventi kartu, bet dvidešimtmetė staiga pakeitė sprendimą ir draugą paliko.
„Vėliau mano batuose atsirado dar pora akmenėlių“, – bando intriguoti šviežiai iškepta rašytoja.
Su vienu jų panevėžietė, pasirodo, buvo tik iš gailesčio. O štai kitas net siekė ją uždaryti narvelyje, buvo be proto pavydus, egoistas ir patologiškai savanaudiškas.
„Bet jei manote, kad jis pildė mano svajones, klystate“, – patikino G.Kildišienė.
Taigi Gretai vėl nepasisekė, nes ir šis vyras jos ant rankų nenešiojo ir dar buvo priklausomas nuo alkoholio.
Knygoje šmėžuoja ir emigrantas S., kurį ji užsienyje mokė dirbti pyragų kepimo ceche, bei anoniminis kavinių tinklo personalo vadovas, neva siekęs tapti dar vienu jos akmenėliu. Šis vyras esą palaikė tuos, kurie ją kaltino dėl pinigų vagystės iš kavinės seifo.
Emigracijos epizoduose minimi ir užsienio viešbutyje šėlę, kokainą uostę emigrantai, kurių draugijoje Greta atsidūrė visiškai atsitiktinai, tik dėl draugių kaltės.
Draugės gėrė, uostė kokainą, o ji esą tada tik meldėsi.
Tokios akmenėlių kolekcijos G.Kildišienei galėtų pavydėti ne viena moteris. Jeigu tikėtume panevėžietės draugėmis, dar ne visus juos ji aprašė.
Tačiau dabar jau ji trokšta daugiau, nei rinkti akmenėlius: „Gimiau ne vien tam, kad būčiau motina ir žmona.“
Beje, knygos autorė užsiminė, kad jai patinka balti, švarūs popieriaus lapai. Galbūt tai galima suprasti ir kaip užuominą kitam akmenėliui, su kuriuo ji pasirengusi tą lapą užpildyti?
Nutylėjo apie R.Karbauskį
Skaitytojai, kurie tikisi knygoje rasti atsakymą į klausimą, kokie ryšiai sieja autorę su 47 metų milijonieriumi R.Karbauskiu, turės nusivilti.
Nors kūrinys pavadintas „Atvirai“, „valstiečių“ lyderiui, atvedusiam G.Kildišienę į Seimą ir ją globojusiam, neliko vietos.
Autobiografijoje net neužsiminta apie pažintį su R.Karbauskiu, nors ji užsimezgė romantiškomis aplinkybėmis. Pėsčiųjų žygyje jie dviese, atsiskyrę nuo kitų partijos bičiulių, nuėjo daug kilometrų.
Skaitytojams būtų įdomu sužinoti, kokia patirtimi juodu tada dalijosi.
Neatskleista ir kaip tuometei parlamentarei pavyko iš Agrokoncerno išsinuomoti apie 50 tūkstančių eurų vertės visureigį „Range Rover“, nors ši įmonė neužsiima lengvųjų automobilių nuoma.
Nėra knygoje rašoma ir apie šį sausį per susitikimą su rinkėjais Anykščiuose vilkėtus prašmatnius kailinius, o dar vėliau Seime – dizainerio Juozo Statkevičiaus siūtą paltą iš naujausios jo kolekcijos.
Pagal tautinius motyvus kurtu paltu tuometė parlamentarė pasipuošė sausio mėnesio pabaigoje, kai Seimo rūmuose įteikė atsistatydinimo pareiškimą.
Seimo nario mandato ji atsisakė, kai „Lietuvos rytas“ atskleidė politikės ryšius su Agrokoncernu ir praeityje įvykusios pinigų vagystės iš kavinės detales.
Brangūs buvusios parlamentarės apdarai stebino rinkėjus, mat kandidatuodama į Seimą ji deklaravo per visus metus uždirbusi 4367 eurus.
Buvusi „valstiečių“ partijos vicepirmininkė autobiografijoje primygtinai perša nuomonę, kad gražius drabužius siuvasi pati, nors J.Statkevičius atskleidė, kad ir G.Kildišienė, ir R.Karbauskis yra jo klientai.
Pliekė net ir šeimą
Kelio į Seimą detalės ir prabangaus gyvenimo receptas, matyt, nebūtų tikęs nuskriaustos Pelenės įvaizdžiui, kurį taip stengėsi sukurti autorė.
Ji save vaizduoja kaip auką, kurią kiti dažniausiai skriaudė.
Kliuvo šeimą palikusiam tėvui, kuris jai vaikystėje šykštėjo pinigų ir kiaušinienės.
Priekaištas nuskambėjo ir darželio šeimininkei, kuri kartą nepadavė šaukšto ir mergaitė liko nevalgiusi pieniškos sriubos: „Be šaukšto sriubos juk nepavalgysi, o prašyti, skųsti... Aš – žemaitė. Užsispyrusi, dažnai tylinti.“
Autorė nepagailėjo net savo motinos, nors būtent ji dangstė dukterį per skandalą, kilusį dėl iš Agrokoncerno nuomoto „Range Rover“.
G.Kildišienė gyrė motiną už rūpinimąsi vaikais, bet atskleidė ir šiurpių detalių – kad jai stigo kantrybės, kad dukrą tampydavo už plaukų, žnaibydavo.
Ką po tokių atvirų pasakojimų gali pamanyti vaikų darželio, kuriame daug metų dirbo G.Kildišienės motina, auklėtinių tėvai?
Jei moteris taip elgėsi su savu vaiku, tai kaip – su svetimais?
Nemažai aštrių pipirų pažerta ir ant būsimos politikės kelyje atsidūrusių bendradarbių, darbdavių ir draugių.
Vieni ją vedė iš doros kelio, kiti šmeižė, pavydėjo, engė, nepelnytai barė ir kitaip skriaudė.
„Netinkamai pasirinktos draugystės man buvo tarsi bloga karma. Naivumas ir pasitikėjimas žmonėmis vedė nuo vienos klaidos prie kitos“, – guodėsi G.Kildišienė.
Autorė lyg tarp kitko užsiminė, kad tie, kurie jai linki bloga, patiria nesėkmes: „Keisti ir juokingi sutapimai: visos kavinės, kurių darbdaviai man suteikė daug skausmo, bankrutavusios.“ Gal šie žodžiai – tai įspėjimas „valstiečių“ partijos bendražygiams?
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio dienraštyje „Lietuvos rytas“.
