– Knygoje jums kliuvo už tai, kad atskleidėte G.Kildišienės grožio paslaptis ir prabilote apie plastines operacijas. Ar jai pavydite? – paklausiau buvusios „valstietės“ kaunietės Gretos, kuri buvo G.Kildišienės bendradarbė ir artima draugė.
– Aš neturiu jai ko pavydėti. Turiu puikių draugų, darbą, auginu vaiką. Man, skirtingai nei jai, nereikia visos šalies dėmesio. Turiu ir gerą automobilį, kurį nusipirkau už savo uždirbtus pinigus. Aš jaučiuosi laiminga.
Mūsų draugystė nutrūko tikrai ne dėl pavydo. Aš jai tapau nereikalinga. Ji pamiršo žmones, kurie jai ištiesė ranką, o ne mes ją.
– Autorė rašo, kad jums padėjo, kai skyrėtės su vyru.
– Netiesa, nes tai aš jai daug padėjau. Supažindinau su reikiamais žmonėmis ir padėjau darbe, kai turėjo problemų. O ji tikrai man nepadėjo!
Mes moteriškai prie vyno taurės pasikalbėdavome, bet lygiai taip pat ir aš ją išklausydavau. Aš net nebuvau sugniuždyta, kad mane būtų reikėję guosti!
Nėra sunku apdergti žmones, su kuriais gyvenai, draugavai. Bet rašyti tai knygoje – nesąžininga.
– Ar G.Kildišienę iš tiesų visi skriaudė, kaip ji pateikė knygoje?
– To nemačiau. Ji stipri moteris, turinti savo nuomonę. Jai nepasisekė santuoka, bet ir man ji nepasisekė. Tokių moterų yra daug.
Jeigu tai pavadinta autobiografija, joje turėtų būti faktai, o jų yra mažai ir tik tie, kurie jai naudingi.
Darbu emigracijoje, apie kurią ji parašė, nenustebinsi. Daug lietuvių užsienyje dirba ir padavėjais, ir tualetus plauna. Jiems tai neatrodo žema. Todėl nesuprantu, kam reikėjo taip susireikšminti, save išaukštinti?
Žinomi žmonės rašo autobiografijas tada, kai būna ką nors pasiekę, nusipelnę, patyrę gerokai sunkesnių akimirkų. O tokių išgyvenimų kaip jos kiekvienas turime ne mažiau, o gal ir daugiau.
Be to, man įdomiau skaityti rašytojus, kurie patys moka dėstyti savo mintis.
– Manote, kad knygą kažkas kitas parašė?
– Taip, kažkas turėjo tai padaryti. Juk keli mėnesiai – trumpas laikas, o dar reikėjo redaguoti.
Manau, padėjo ir viešųjų ryšių specialistai.
R.Karbauskis turi fondą „Švieskime vaikus“, kurio ambasadore ji buvo paskelbta. Jie turi ryšių su tais, kurie knygas rašo, jas leidžia.
– Ko siekiama šia knyga?
– Gal taip bandoma save reabilituoti ir eiti į politiką toliau? Iš „valstiečių“ partijos Panevėžio skyriaus ji nėra išmesta.
Manau, jau visiems aišku, kad jeigu jai kas nors nepatinka, skyrius uždaromas, žmonės išmetami. Kai aš rašiau Ramūnui ir prašiau atvykti į Panevėžio skyrių ir paaiškinti situaciją, pasikalbėti, jis neatsiliepė ir neatvyko. Ar tokiu būdu tinkamai laikomasi partijos įstatų?
– Knygos autorė apkaltino buvusį sutuoktinį psichologiniu smurtu. Ar jums ji tuo guosdavosi?
– Ne, niekada apie tai nepasakojo. Atvirkščiai, santuokoje ji gyveno gerai, važinėjo gerais automobiliais, nes vyras vertėsi jų prekyba. Ne kiekviena taip būna aprūpinta, kaip buvo ji.
Jos buvęs vyras neatrodė panašus į smurtautoją. Nemačiau, kas vyko už uždarų durų, bet viešumoje jis su žmona elgėsi mandagiai.
Gal jį apšmeiždama ji nori sudominti kuo daugiau žmonių, atkreipti dėmesį į save? Dabar nemažai kalbama apie smurtą, yra daug moterų, kurios iš tiesų jį patiria.
Todėl sakydama, kad ir ji tai patyrė, gal siekia jų palankumo?
– Autorė neparašė apie tai, kas labiausiai rūpi visuomenei – ryšius su R.Karbauskiu. Jūs matėte ženklų, kad juos siejo ryšys?
– Taip. Ir visi tikėjosi, kad apie tai bus parašyta. Bet tiesa neatskleista. Turbūt toks yra jų susitarimas.
Toliau ji galės rašyti bet ką – kaip norės, taip istorijas pakreips, kad tik būtų aprūpinta.
Mįslė – lėšos leidybai
Pasirodžius G.Kildišienės autobiografijai kai kuriems politikams ir „valstiečių“ rinkėjams kilo klausimų, už kokias lėšas ji išleista. Mat knygoje nurodytas tiražas – net 30 tūkstančių egzempliorių.
Autobiografiją išleido bendrovė „Amatas“ – taip šių metų birželio 6-ąją buvo pervadinta ankstesnė įmonė „Greta Gretos“. Jos vadovė – pati G.Kildišienė.
Tačiau autorė ir įmonės vadovė neįrašė, kokioje spaustuvėje leidinys buvo spausdinamas, nors paprastai tokia informacija nebūna slepiama.
„Suma leidybai turėjo būti didelė – iki 60 tūkstančių eurų. Iš kur ji gavo tiek pinigų? Gal vėliau tiražą nupirks Agrokoncernas ir ją platins?“ – svarstė Seimo narys Bronius Matelis.
Politikas liepos 7-ąją kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), nes jam kilo įtarimų, kad gali būti pažeisti mokestiniai įstatymai, nuslėpti mokesčiai.
Parlamentarui taip pat rūpi išsiaiškinti, ar leidybai nebuvo panaudotos neaiškios kilmės lėšos.
„Prašome patikrinti, ar nebuvo juridinių ar fizinių asmenų, kurie įsigijo didelį šios knygos egzempliorių skaičių už nerealiai didelę kainą. O tokie metodai paprastai naudojami siekiant išplauti juridinių asmenų lėšas“, – kreipimesi į VMI paprašė B.Matelis.
Panevėžietis politikas svarstė, kad knyga galėjo pasirodyti su R.Karbauskio žinia: „Gandai apie artimus jų santykius sklido dar prieš jiems ateinant į Seimą.
Jei jis yra stiprus alfa patinas, negalėjo jai po skandalų vien tik pasiūlyti čiuožti į šoną.
Jis turėjo ką nors jai pažadėti – galbūt aukštą vietą partijos sąraše per rinkimus į Europos Parlamentą? Juk jis gali sakyti, kad ji jau apsivalė.
Tačiau jei ji bus įrašyta į pirmąją ar antrąją vietą tame sąraše, „valstiečiai“ gali rimtai sukilti.“
