Į klausimą, kodėl miestas skęsta po kiekvieno didesnio lietaus, specialistai turi kelis atsakymus.
Tačiau aišku viena – Vilniaus lietaus nuotekų sistema, kuriai daugiau nei pusė amžiaus, jau atitarnavo. Todėl ją prižiūrinti įmonė „Grinda“ dar pavasarį pasirašė sutartį dėl paviršinių nuotekų sistemų tvarkymo finansavimo.
Projekto vertė siekia beveik 26 mln. eurų. Apie 22 mln. eurų bus skiriama iš ES fondų investicijų programos lėšų, likusi dalis – iš savivaldybės biudžeto.
Mobilizavo 100 darbuotojų
Praėjusią savaitę praūžusios liūties skaičiai įspūdingi: „Grindos“ avarinė tarnyba per parą gavo daugiau nei 500 gyventojų pranešimų, užfiksuota 200 avarinių situacijų gatvėse, gyvenamųjų namų teritorijose ir pastatuose.
Įmonės vadovas Kęstutis Vaicekiūtis pasakojo, kad, sparčiai augant pranešimų skaičiui, buvo mobilizuota beveik 100 „Grindos“ darbuotojų.
Iš viso nelaimės padarinius likvidavo 20 ekipažų, dirbo apie 30 sunkvežimių, buldozerių, ekskavatorių. Bendrovė apskaičiavo, kad avarijų likvidavimo išlaidos įmonei sieks apie 15 tūkst. eurų.
Ties papildomus vamzdžius
K.Vaicekiūtis neslepia: lietaus nuotekų sistemos nebeatitinka išaugusio miesto poreikių. Jos buvo suprojektuotos prieš pusšimtį metų, o per tą laiką Vilnius smarkiai išsiplėtė, keitėsi lietaus nuotekų surinkimo plotai, didėjo srautai, o magistralinių tinklų pralaidumas nebuvo didinamas.
Dėl sudėtingo Vilniaus reljefo ir intensyvios urbanizacijos į lietaus nuotekų surinkimo sistemas sutekančių kritulių kiekis pastaraisiais metais išaugo 2–3 kartus.
Todėl pirmiausia numatoma didžiausių lietaus nuotekų mazgų rekonstrukcija. Per trejus metus bus iš esmės pertvarkyta paviršinių nuotekų infrastruktūra Šeškinės komplekso prieigose, T.Narbuto, Saltoniškių ir Geležinio Vilko gatvėse.
Bus tiesiami papildomi didelio skersmens lietaus nuotekų magistraliniai vamzdžiai. Bus naudojamos betranšėjės didelio skersmens vamzdžių tiesimo technologijos, įrengta automatinė taršos monitoringo sistema.
Tiesioginę projekto naudą pajus daugiau nei 150 tūkst. vilniečių, gyvenančių Šeškinėje, Fabijoniškėse, Justiniškėse, Pašilaičiuose, taip pat T.Narbuto, Saltoniškių, Geležinio Vilko gatvių gyventojai.
Teršalai į Nerį nebetekės
Meras Remigijus Šimašius netrukus prasidėsiančią rekonstrukciją iliustravo tokiu pavyzdžiu.
Geležinio Vilko gatvėje dabar lietaus nuotekų kolektoriaus aukštis siekia 2 metrus. Šalia jo bus nutiestas papildomas vamzdis, jo skersmuo sieks 2,8 metro. „Net Arvydas Sabonis juo galės vaikščioti nesusilenkęs, o ežerų šiose gatvėse po kiekvienos liūties neliks“, – tvirtino sostinės vadovas.
K.Vaicekiūtis pažymėjo, kad projekte numatyta investicijų ne tik į infrastruktūros statybą ir atnaujinimą, bet ir į nuotekų valymą bei taršos monitoringą.
Taip pat dalis projektui numatytų lėšų bus skiriama lietaus nuotekų tinklams inventorizuoti, duomenims skaitmeninti ir 3D formato požeminių komunikacijų žemėlapiui sukurti.
Tai padės paviršinių nuotekų tinklus eksploatuojančiai įmonei geriau prižiūrėti požemines komunikacijas, tiksliau modeliuoti tinklų plėtros scenarijus, o miesto plėtotojams – tinkamai planuoti statybos ir remonto darbus.
Potvynius mažina žaliosios dangos
Po birželio 29-ąją miestą skandinusios liūties specialistai minėjo ir kitą problemą – Vilniuje vis daugiau asfaltu, kita kietąja danga dengtų plotų, dėl to krituliai negali susigerti į gruntą.
Anot Lietuvos geologijos tarnybos vadovo Jono Satkūno, vanduo kaupiasi ant nepralaidžių dangų, greičiau kyla gruntinio vandens lygis.
Labiausiai per liūtį nukentėjo šalia Šeškinės kalno esantys rajonai. J.Satkūnas sutiko, jog viena priežasčių yra tai, kad čia iškilo prekybos ir pramogų centras „Akropolis“. Per jo statybas natūrali hidrologinė sistema buvo suardyta – kalnas išlygintas.
J.Satkūnas pabrėžė, jog su kietosiomis dangomis, kurių vis daugėja, reikia elgtis protingai, – siekti, kad kuo daugiau vandens susigertų į žemę.
Tam pritarė ir R.Šimašius ir priminė, kad dabar daugiabučiuose įrengiant papildomas automobilių stovėjimo vietas pereita prie korinės dangos.
Taip pat projektuojant naujus rajonus planuojami nedideli ežerai ir vadinamieji lietaus sodai, kurie surinktų lietaus vandenį ir kartu papuoštų aplinką. Tokia naujovė netrukus bus įgyvendinta buvusioje pramoninėje zonoje šalia Vilnios Aukštaičių gatvėje, taip pat Gulbinuose.