Dėl balsavimo šiuo klausimu paprašyta pertvarkos. Antradienį R.Karbauskis ir Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis žurnalistams aiškino apie reformos dėliones.
S.Skvernelis patvirtino, kad miškų urėdijos reformos projektas suderintas su opozicijos, liberalų ir konservatorių pasiūlytomis pataisomis. Į žurnalistų klausimą, ar tai reiškia, kad formuojasi prielaidos mažumos Vyriausybei suformuoti, S.Skvernelis atsakė: „Tai reiškia, kad pasiektas sutarimas, naudingas Lietuvai“.
Premjeras išsakė mintį, jog priimtas sprendimas liudija, jog nacionaliniai interesai persvėrė siauras partines ambicijas.
Premjeras pripžino, kad už paramą urėdijos reformoms Vyriausybė rudenį svarstys galimybę grąžinti PVM lengvatą šildymui. Tačiau ji jau nebus tokio dydžio, kaip iki šiol.
S.Skvernelis teigė, jog tarifas bus kitas, o ne 9 procentai. Koks – bus dar svarstoma.
„Tai bus iššūkis Vyriausybei“, - pripažino S.Skvernelis.
Daugiausiai per bryfingą kalbėjo G.Landsbergis ir S.Skvernelis, R.Karbauskis tik atidžiai juos varstė akimis, sekdamas kiekvieną žodį.
Jis prabilo tik pabaigoje, eilinį kartą paneigęs spėjimus, jog valdančioji koalicija braška dėl „valstiečių“ ir socialdemokratų nesutarimų.
Kalbėdamas apie urėdijų reformą R.Karbauskis leiso suprasti, jog miškininkai jautėsi padėties šeimininkais ir net nesiteikė daug kalbėtis su reformos sumanytojais.
„Ar žinote, kiek kartų jie buvo susitikę su manimi? Tik kartą“, - pabrėžė R.Karbauskis.
Nuosaikesnį urėdijų reformos variantą Aplinkos komitetas priėmė, gavus „valstiečio“ Kęstučio Bacvinkos paramą. Už tai jis sulaukė LVŽS vadovų ir kolegų kritikos.
Seimas svarstymus dėl urėdijų reformos turėtų baigti šią savaitę, bet jeigu diskusijos užtruks, Seimo sesija gali būti pratęsta trečią kartą.
Praėjusią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Vyriausybės siūlomam miškų urėdijų reformos scenarijui, o pasirinko konservatorių, liberalų ir socialdemokratų remiamą planą, pagal kurį iki 2019 metų pabaigos urėdijos turėtų būti sustambintos, sumažinant jų skaičių nuo dabartinių 42 iki 15–25 – jų plotas turėtų būti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų (dabar vidutinis urėdijų plotas yra 25,2 tūkst. ha).
Nuo 2020 metų urėdijų plotą nustatytų Vyriausybė. Tais metais įvyks nauji Seimo rinkimai, todėl metų pabaigoje jau dirbs nauja Vyriausybė.
Seimas antradienį turėtų balsuoti, ar pritarti tokiam komiteto sprendimui. Jeigu pritars, balsavimas dėl urėdijų reformos vyks ketvirtadienį, o jeigu – ne, urėdijų pertvarką svarstys kitas pagrindinis komitetas ir dėl to sesija iki liepos 13-osios, kaip numatyta, gali nesibaigti.
