Jeigu bus pritarta šiam projektui, bus naikinama Generalinė urėdija, urėdijos stambinamos. Miškų ūkis bus sutelkiamas vienos valstybinės įmonės rankose.
Projektas buvo parengtas pagal opozicijos, liberalo Eugenijaus Gentvilo ir Gabrieliaus Landsbergio pateiktas pataisas. Tačiau svarstant „valstiečiai“ pakeitė pasiūlymo esmę – būtent, kompromisinį variantą, numatantį mažesnę miškų ūkio centralizaciją.
„Aš neatpažįstu mūsų pasiūlymo, jis iškraipytas. Nejaugu G.Landsbergį apakino pažadas grąžinti PVM kompensaciją už šildymą?“, - stebėjosi E.Gentvilas.
Įstatymo projektas priimtas 79 balsais už ir 22 prieš. Į Seimą atvykę miškininkai, kurie tikėjosi kompromisinio varianto, kad urėdijos išliks, iš parlamento išėjo nusivylę.
„Mes tikėjomės, kad bus atsižvelgta į E.Gentvilo ir G.Landsbergio pataisas, arba Simono Gentvilo ir Pauliaus Saudargo pataisas. Bet „valstiečiai“ atmetė kompromisus pasiūlymus, urėdijos neišliks, mus atstūmė ir pervažiavo tarsi buldozeriu“, - nusivylusi kalbėjo Miško pramonės profesinių sąjungų susivienijimo atstovė Inga Ruginienė.
Kauno miškų urėdas Saulius Lazauskas žurnalistams tiesiai pareiškė, kad naikinti urėdijas reiškia tam tikrų grupuočių interesą, bet kokių – nepatikslino.
Reformos kritikai būgštauja, kad centralizavus miškų valdymą, miškai, kaip nacionalinis turtas, bus privatizuoti. Pagal tokią pačią schemą, kaip buvo privatizuotos telkomunikacijų, naftos pramonės sektoriai.
Reformos šalininkai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su Ramūnu Karbauskiu priešakyje tvirtina, jog urėdijose klesti savivalė, tarpsta šešėlinis medienos verslas, miškininkystė tampa ekonomiškai nusotolinga. Reforma esą įneštų daugiau skaidrumo į miškų ūkio šaką.
Antradienį, svarstant Aplinkos komiteto patvirtintą miškų ūkio reformos variantą, atsižvelgiantį į opozicijos pataisas, įsisiūbavo aistros.
“Mes kalbame apie 20 mlrd. vertės turtą. Krizės laikotarpiu augo tik maisto ir miškų pramonės ūkis. Čia dirbo 40 tūkst. žmonių. O jūs, reformatoriai, juos pavertėtė vagimis“, - priekaištingai kalbėjo reformos projekto pataisas siūlęs liberalas Eugenijus Gentvilas.
Reformos šalininkų „karbauskininkų“ argumentus kritikavo socialdemokratas Juozas Olekas, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis, pateikę argumentus, kad miškų ūkis pastaruoju būdu buvo pelningas, urėdai – ne vagys. O miškų ūkį sutelkus į vienas rankas, būtų sukurtos sąlygos monopolizmui.
Socialdemokratas J.Olekas net apkaltino konservatorius ir koalicijos partnerius „valstiečius“ prekyba poveikiu. Esą konservatoriai parėmė urėsijų reformą mainais už tai, kad LVŽS grąžins PVM kompensaciją už šildymą.
„Šiandien matome kitą dalyką – vos ne oficialią prekybą poveikiu. Aš girdėjau, kad vienos frakcijos vadovas pažadėjo: jeigu jūs paremsite tą įstatymo projektą, mes paremsime šitą įstatymo projektą, jeigu jūs paremsite tą projektą, tai mes paremsime šitą“, – antradienį Seime svarstant Miškų įstatymo pataisas pareiškė J.Olekas
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis jausmingoje kalboje, ginančioje reformą, neigė miškininkus pavadinęs vagimis.
Seimas, balsuodamas už atskirus pasiūlymus, antradienį pritarė „valstiečių“ - Aplinkos apsaugos komiteto narių Kęstučio Mažeikos ir Virginijos Vingrienės - pateiktoms pataisoms dėl Generalinės miškų urėdijos likimo.
Už tai, kad jos neliktų, balsavo 80 Seimo narių, prieš - 9, o 18 susilaikė.
Ateityje Lietuvoje turėtų veikti ir valstybinius miškus valdyti viena urėdija. Dabar jų yra 42.
Seimas, balsuodamas už atskirus pasiūlymus, antradienį pritarė ir trijų liberalų, ir „valstiečių“ - Aplinkos apsaugos komiteto narių Kęstučio Mažeikos ir Virginijos Vingrienės - pateiktoms pataisoms dėl urėdijų skaičiaus.
Pataisa numato, kad šalyje veiks urėdija (-os). Sprendimą dėl urėdijų skaičiaus priimtų Vyriausybė.
Galutinis balsavimas dėl pataisų vyks vėliau antradienį.
Jeigu Seimas panaikins Generalinę miškų urėdiją, Vyriausybės pavedimu Aplinkos minsiterija perimtų miškų urėdijų savininko teises ir pareigas.
Praėjusią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Vyriausybės siūlomam miškų urėdijų reformos scenarijui, o pasirinko konservatorių, liberalų ir socialdemokratų remiamą planą, pagal kurį iki 2019 metų pabaigos urėdijos turėtų būti sustambintos, sumažinant jų skaičių nuo dabartinių 42 iki 15–25 – jų plotas turėtų būti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų (dabar vidutinis urėdijų plotas yra 25,2 tūkst. ha).
Nuo 2020 metų urėdijų plotą nustatytų Vyriausybė. Tais metais įvyks nauji Seimo rinkimai, todėl metų pabaigoje jau dirbs nauja Vyriausybė. Seimas antradienį turėtų balsuoja, ar pritarti tokiam komiteto sprendimui.
