– Ar pasibaigusi Seimo sesija patvirtino dažnai girdimą nuomonę, kad ši valdančioji koalicija – beviltiška, iš jos nėra ko laukti jokių Lietuvai reikalingų reformų? – „Lietuvos rytas“ paklausė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docento Vincento Vobolevičiaus.
– Vis dėlto šį tą pavyko nuveikti, bet pirmiausia reikėtų įvertinti politines aplinkybes.
O jos tokios, kad visos didžiosios partijos stebėjo, kas „valstiečiams“ atsitiks. Tai nauja partija, atrodytų, sulipdyta iš skirtingų dalių, ir buvo laukiama, o gal ir dabar tikimasi, kad ji skils.
Jei taip atsitiktų, antri pagal Seimo mandatų skaičių konservatoriai greičiausiai taptų svarbiausia partija.
Tokie lūkesčiai jiems sutrukdė iškart po rinkimų jungtis į koaliciją su „valstiečiais“.
Socialdemokratai nusprendė susidėti su „valstiečiais“ irgi ne dėl to, kad turėtų daug bendra su jais, o tik dėl prastų Seimo rinkimų rezultatų. Mat „valstiečiai“ nusirėžė didelę dalį kairiųjų rinkėjų ir jiems buvo pavojinga likti opozicijoje. Grėsė atsidurti visiškame šešėlyje.
Socialdemokratai taip pat nebuvo linkę daug ką kartu su jais daryti, o tiktai bandė laimėti laiko ir, neužleidus jiems kairiojo sparno, pamažu susigrąžinti savo rinkėjus. Tokiomis aplinkybėmis nėra ko ir tikėtis, kad valdantieji suspės daug nuveikti.
– Bet reformos stringa ir dėl prieštaravimų tarp pačių „valstiečių“ ir jų Seimo frakcijos nesutarimų su Vyriausybe.
– Iš tiesų „valstiečiai“ nevieningi. Jų vadinamieji legionieriai ne vienu klausimu laikosi kitokios nuomonės nei Ramūno Karbauskio klausantys partijos kolegos. Tai matėme ir svarstant aukštojo mokslo, urėdijų reformas.
Nepaisant tokios painiavos, „valstiečiai“ sugriežtino alkoholio prekybos ir vartojimo kontrolę. Pažadą rinkėjams įvykdė.
Mainais už lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio šilumos vartotojams tarifą „valstiečiams“ pavyko susitarti su konservatoriais ir pradėti urėdijų reformą.
– Bet būtent šis susitarimas ir pastūmėjo socialdemokratų lyderį Gintarą Palucką raginti partiją trauktis iš koalicijos. Gal rudens politinis sezonas prasidės valdžios kaita?
– Savaime urėdijų reforma nesugriaus koalicijos. Manau, labiau socialdemokratams turėtų kelti nerimą pats „valstiečių“ susitarimas su konservatoriais. R.Karbauskis minėjo, kad vienais klausimais gali būti susiderama su socialdemokratais, kitais – su Tėvynės sąjunga. Taip „valstiečiai“ įgyja lemiamą derybinį balsą, nes turi pasirinkimą.
Tačiau tai dar labiau silpnina socialdemokratus, nes jiems mažėja erdvė parodyti, kad jie vykdo įsipareigojimus rinkėjams.
Bet abejoju, ar kairieji iš tiesų pasitrauks. Jų grasinimai gali būti tik blefas. Žinoma, „valstiečiams“ būtų sunku į koaliciją kviesti partijas, nuo kurių anksčiau jie atsižegnojo. Seimo lenkams ir patiems neverta eiti į valdžią, nes jie tada netenka savo svarbaus rinkimų kozirio: „Lietuviai muša!“
Todėl „valstiečiai“ gali nepajėgti sudaryti Vyriausybės, o ir konservatoriams su liberalais balsų nepakanka. Kairiesiems liktų tik viltis, kad „valstiečiai“ skils, bet, manau, taip neatsitiks. Pirmlaikiai rinkimai?
Bet socialdemokratams tai prastas scenarijus, o „valstiečiai“ visai neblogai pasirodytų. Jie būtų bent antra partija. Todėl spėju, kad socialdemokratai tai numatys ir mėgins blefuodami išsireikalauti daugiau dėmesio savo kairiajai politikai ir daugiau pagarbos.
– Ar nemanote, kaip nemaža dalis politologų, kad „valstiečiai“ – tik savotiškas vienkartinio naudojimo politinis indas, panašus į jau išnykusią Arūno Valinsko pramogų verslo partiją?
– Nemanau. Jų žingsniai didelei visuomenės daliai atrodo nepriimtini, bet nemažai yra žmonių, kuriems patinka „valstiečiai“. Valdžia juos cementuoja. Žinoma, kituose Seimo rinkimuose jie jau nepakartos 2016 metų rezultato, bet ir neišnyks kaip „prisikėlėliai“. Valdžios gal neišlaikys, bet turės solidžią frakciją.
„Valstiečius“ neigiamai vertina didžioji dalis žiniasklaidos, nepaisant jo, jie vis dar beveik neatsilieka nuo konservatorių. Vadinasi, nemažai žmonių juos remia, nekreipdami dėmesio į stiprią kritiką viešojoje erdvėje.
„Valstiečiams“ taip pat gal net naudinga, kad jų partija – savotiškas dvigalvis erelis, nes R.Karbauskis gali patraukti kairiuosius rinkėjus, o Saulius Skvernelis – liberalesnius. Vis dėlto abejoju, ar ateityje būtent premjero galva bus stipresnis masalas rinkėjams.
Todėl ir S.Skverneliui naudingiausia likti su „valstiečiais“.
