Vilniaus licėjaus direktorius – apie lietuvių kalbos egzaminą: „Tai neadekvatu“

„Reformų kūrėjai galėtų važiuoti į mokyklas ir pasiaiškinti, kaip galima šiais laikais neišlaikyti istorijos ar matematikos egzamino. Kaip gali mokyklos pasiekti tokį lygį, kad abiturientai neišlaiko egzaminų?“ – klausė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Jis įsitikinęs, kad norint galima atrasti atsakymą į šį klausimą. 

„Valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas – didžiulė sisteminė klaida, dėl to kenčia visa moksleivija, mokytojai“, – sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.<br>V.Balkūno nuotr.
„Valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas – didžiulė sisteminė klaida, dėl to kenčia visa moksleivija, mokytojai“, – sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.<br>V.Balkūno nuotr.
Ką tik praūžė brandos egzaminų sesija. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ką tik praūžė brandos egzaminų sesija. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ką tik praūžė brandos egzaminų sesija. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ką tik praūžė brandos egzaminų sesija. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2017-07-18 06:08, atnaujinta 2017-07-18 13:50

Šiemet didelį šurmulį sukėlė valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kurį laikydami klupo geri ir labai geri mokiniai. Kritikos sulaukė egzamino užduoties vertinimo  sistema. 

– Didžiausia šiemetė bėda – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas? lrytas.lt paklausė S.Jurkevičiaus.

– Dėl jo atskira kalba. Kol kas palikime jį nuošalyje. 

Kaip galima neišlaikyti kitų egzaminų? Matematikos, istorijos? Kiekvienas žmogus juos gali išlaikyti. Lietuva pasiekė tokį lygį, jog galima nelankyti 11-os ar 12-os klasės, kad išlaikytum egzaminą.

Kalbu apie Lietuvos švietimo lygį, apie kelerių pastarųjų metų tendenciją. 

– Užduotys per lengvos?

– Taip. Kad gautum brandos atestatą, nebūtina lankyti mokyklos. Nustatytas per žemas jų išlaikymo minimumas. 

Net politiniu lygmeniu nekeliama kartelė. O juk turėtų būti suvokiama, kad švietimas turėtų būti kertinis ateities užtikrinimo veiksnys. Mums geriau apsimetinėti, išlaikyti aukštąsias mokyklas. O išties yra du paprasti sprendimai, kuriais remdamiesi galėtume padaryti visas reformas. 

Tarkim, aukštosios mokyklos. Tiesiog reikia pakelti priėmimo balą.

– Ne du ir ne trys ir netgi ne planuojami keturi?

– Ne, ne, ne, tai neįdomu. Turėtų būti dalykiškai persvarstomos brandos egzaminų užduotys ir aiškiai pasakyta, kiek turi gauti už brandos egzaminą, kad galėtum tapti studentu.

Tarkim, pagrindinio stojamojo dalyko reikėtų surinkti 85 balus, o kitų – ne mažiau nei 70. Ir visos dainos baigtųsi. 

– Ir šitie žmonės turėtų studijuoti nemokamai?

– Taip. O kiti galėtų eiti į profesines mokyklas.

– Žodžiu, jokių mokamų studijų?

 – Taip, jokių mokamų studijų. Lietuvos valstybė turėtų suteikti nemokamas aukštąsias studijas.

– Šitaip didžioji dalis studijų programų nesurinktų studentų.

 – Ir dabar dažna aukštoji nesurenka studentų. Jei šitaip dirbtų įmonės, viena po kitos bankrutuotų. 

– Keliate aukštus reikalavimus.

– Tai elementarūs reikalavimai, kurie turėtų užtikrinti Lietuvos ateitį. Mūsų brandos egzaminų užduotys nesudėtingos, jei jas palygintume su kitų valstybių, mums būtų gėda. Tarkim, su lenkų. Mes atrodytume nelabai rimtai. Todėl į mus niekas rimtai ir nežiūri.

Reikia aiškintis, kas padaroma vaikams mokyklose, kad jie nepasiekia net minimalaus lygio. Tai klausimas, vertas labai rimto dėmesio. O juk tokių vaikų skaičius nemažas. 

– O kas dėl to kaltas? Mokytojai?

– Vieno kaltininko nėra, yra visuma. Sistema nukreipta į krepšelį – tiek mokinio, tiek studento. Tai ydinga sistema, nederanti su kokybe. Siekiant aukštesnio aukštųjų mokyklų lygio reikia to paties reikalauti ir iš bendrojo lavinimo mokyklų, kad nebūtų kuriama grėsmė valstybei. 

– Tai vis dėlto kas nutiko šių metų valstybiniam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui?

– Tai ne šių metų, o sisteminė problema. Ir ji tokia didelė, kad sunkiai išsprendžiama. Tai uždara sistema, kuri nepriima kitų pasiūlymų, galimybių.

Pradėkime nuo pradžių: egzamino trukmė – keturios valandos. Tai vienintelis tokios trukmės egzaminas, kitų trukmė – trys valandos. Pirmiausia reikia keisti trukmę – trumpinti iki 3 val. Dabar vertintojai skaičiuoja rašinio žodžius. Laikas turėtų būti kriterijus, o ne žodžiai. Jei sugebi atlikti užduotį per numatytą laiką, koks skirtumas, kiek žodžių parašei?

Egzamino metu duodami lietuvių kalbos žodynai. Tai kvaila. Jokių žodynų. Arba supranti užduotį, arba nesupranti. 

Samprotavimo rašinys turėtų būti panaikintas kaip absurdų rinkinys. Turėtų likti tik literatūrinis rašinys – tema. Tam ir mokomės apie kūrybą per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, kad galėtume analizuoti kūrinį, užuot tuščiai samprotavę, kai dar neturime nei deramo išsilavimo, nei gebėjimų.

Tačiau yra ir kitas dalykas, didžiausia problema – netinkamai formuluojamos temos. 

Jaunimas jau kitoks, daugelis abiturientų nesupranta, kas yra ta ramybė, vyriškumas. Išvis formuluoti abstrakcijas yra ydinga. Tokios temos gali būti siūlomos aukštesnio kurso filologijos studentui, bet ne abiturientui. 

Temos turi būti konkrečios. O dabar užkelta tokia siekiamybė, kurios neįveikia nei mokytojai, nei vaikai, nei pati sistema. 

Mokiniams padedamas žodynas, vargšai vaikai eina ieškoti, kas yra ramybė. Perskaitę bando rašyti tokią temą. Skamba apgailėtinai.

Jau pats žodyno padėjimas rodo neadekvačią raiškos formą. Kai kam tai gal ir atrodo natūralu ir teisinga, tačiau rezultatai rodo, kad principas neveikia. Dalis vaikų, kurie domisi literatūra, geba rašyti, gauna prastus įvertinimus arba daug prastesnius, nei kad yra verti. 

Didelių abejonių kelia ir knygos, kurias privalu skaityti 12-oje klasėje. Jos sutelktos į depresinę, suicidinę aplinką, kuria įsivaizduojamą intelektualumą, kuris gali veikti, kai esi baigęs mokyklą, o ne kai esi 17–18 metų mokinys. Daugelis išeina iš mokyklos nekęsdami literatūros, manydami, kad tai kažkas bjauraus ir nepatrauklaus. 

– Kokius kūrinius turite galvoje?

– Tarkim, Albert'o Camus „Svetimas“. Skaityti tokį kūrinį mokykloje, mano suprantimu, nėra tikslinga. 

Kad ir Antano Škėmos kliedesiai („Balta drobulė“.  – Red.), tai nemokyklinis kūrinys, daug vietų jame susijusios su savižudybe, išprotėjimu, sutrikimu.

Kai kurie politikai aktyviai kovoja su suicidine tendencija, o mokiniai per kūrinių prizmę stumiami į tą vagą, su kuria siekiama kovoti.  

Pabrėžiu, kūriniai nėra blogi, o A.Škėma ar A.Camus nėra blogi autoriai, tačiau jie nėra skirti to amžiaus žmonėms. Kūriniai parenkami užkraunant gyvenimo prasmės paieškų naštą, o mokiniai ten jos gali ir nesurasti. 

– Ką siūlote?

– Įvertinant viską, esant tokiai situacijai galėtų būti rengiamas mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, o užduotys vertinamos vietoje tos mokyklos mokytojų. Tuomet žinios būtų vertinamos adekvačiai. Tačiau vienareikšmiškai turėtų būti rašomas rašinys. 

Dabartinis egzaminas labai sunkiai patikrina žinias. 

– Todėl, kad rašomas rašinys?

– Žinias galima patikrinti ir rašiniu, jei gerai sukurta vertinimo sistema.

– Mes tokios sistemos neturime?

– Mes turime vertinimo lenteles, kai vertinama mechaniškai. O istorija ar lietuvių kalba ir literatūra – gana intelektualūs dalykai, kai mokinio minties raiška gali būti brandesnė nei mokytojo ar vertinimo instrukcija. O kai tai nesueina, įvyksta neatitikimas realybėje.

Visi egzaminai įprastai pamatuoja žinias: mokinys per egzaminą paprastai gauna panašų įvertinimą, kaip ir prieš tai per pamokas. Tačiau apie lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą to pasakyti negalima. 

Kol veikia tokia sistema, kaltinti atskirą mokytoją ar mokyklos vadovą dėl prastų rezultatų neadekvatu. Licėjuje lietuvių kalbos pirmą kartą neišlaikė mokinys, kuris per kitus egzaminus gavo šimtukus. Tai neadekvatu. 

Negali būti, kad visiškai nieko nepasiektum vienoje rungtyje, jei kitose pasieki aukštumas. 

Valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas – didžiulė sisteminė klaida, dėl to kenčia visa moksleivija, mokytojai. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.