Apstulbo dėl tokios sėkmės
Panevėžio tarybos narė, buvusi miesto merė ir apskrities viršininkė, iš valstiečių gretų pašalinta Gema Umbrasienė parašė eilėraštį „Skersai“.
G.Umbrasienė neslėpė, kad šiuos posmus sueiliuoti ją įkvėpė buvusios seimūnės Gretos Kildišienės „bestseleris“ – 30 tūkstančių tiražu nežinomos spaustuvės išleista knyga „Atvirai“.
Politikė sakė nesitikėjusi, kad jos eilėraštis taip plačiai pasklis feisbuke. Nieko bendra su politika ir su Panevėžiu neturintys žmonės teiraujasi panevėžiečių, kas gi yra toji eilėraščio autorė G.Umbrasienė.
„Aišku, 30 tūkstančių žmonių eilėraščio neperskaitys, bet skaito... Apstulbau, kad mano politinė lyrika sulaukė tokio dėmesio“, – kalbėjo G.Umbrasienė.
Užtat G.Kildišienės knyga perkama labai jau vangiai.
Parašytų dar bent šešis
G.Umbrasienės eilėraštis ,,Skersai‘‘ pirmiausia atsirado feisbuke, jos paskyroje, su įžanga. Politikė išdėstė, jog jį parašė įkvėpta straipsnio šeštadieniniame ,,Lietuvos ryte‘‘ ir kavos iš naujo puodelio. Dar pridūrė, kad jei atsirastų rėmėjų, galėtų parašyti bent šešis.
Paklausta, ar patiko G.Kildišie-nės knyga, G.Umbrasienė patikino, kad jos neskaitė. Bet straipsnyje, kurį ji skaitė, buvo gan išsamiai aprašytas turinys, ir taip ji sužinojo, kad buvusi politikė akmenėliais išvadino gyvenime pasitaikiusius savo vyrus.
Ačiū Dievui, kad nebesutiko
G.Umbrasienė prisiminė, kad ir pati buvo susidūrusi su G.Kildišiene, kai pirmą kartą buvo išformuotas panevėžiečių valstiečių skyrius. Jiedu su Mantu Leliuku jam priklausė, abu buvo pašalinti iš partijos.
Politikė pasakojo, kad iš pradžių pasipylę melai ir apkalbos. Į skyrių prisikviesti partijos vadų niekaip nepavykdavę.
Politikė įsitikinusi, kad tai vyko ne be G.Kildišienės žinios ir įsikišimo, nes jai esą norėta patikėti aukštas pozicijas panevėžiečių skyriuje, o neklusnių narių – atsikratyti.
Taip ir įvykę – apie 70 žmonių tyliai ramiai pašalinti, skyriaus veikla sustabdyta.
„Daugiau sutikti G.Kildišienės neteko, ačiū Dievui“, – pasidžiaugė pašnekovė.
Antrą kartą su panevėžiečių skyriumi susidorota, G.Umbrasienės manymu, pagal lygiai tą patį scenarijų.
G.Kildišienė telefonu neatsiliepė.
Skersai
Mano gyvenime vis akmenėliais lijo – tai iš dangaus, tai į batus, o tai išvis kažkaip skersai,
Žiema ar vasara – o jųjų žaizdos padarytos vis negijo, bet rodėsi, kad būti taip negali amžinai.
Todėl ėjau, tikėdama, ieškodama, žinodama – kažkur yra jis, tas akmuo, kuris pakels tvirtai,
Pasakęs – stok ant jo ir knygą parašyk, mieloji, – iš žodžių tų, kuriuos tylėjai atkakliai.
Ir, rodos, parašiau, gal netgi aš, sunku jau viską tiksliai prisiminti, gal net kai ką perspaudžiau atvirai,
Bet nieko tokio – akmenėliams juk neskauda, jie juk neturi sielos, kuri lyg paukštė sužeista tiktai many giliai.
Štai parašiau – ir gera gera, juk patikės kažkas, nupirks, net biuletenį urnon kada nors įmes žvaliai.
Ir lyti akmenėliai tenedrįs nuo šiolei, nes, pasidengusi kaštus leidybos, rašysiu vėl aš atvirai skersai.
Nes juk negali paukštis nedainuoti, žmogus, pajutęs gausą – jos nesiekt.
Taigi nereikia visko čia vaton vynioti, kas skirta man – turiu be išlygų pasiekt ir griebt.
Štai tokios mano šito ryto eilės – jei nepatiks kam, prašau tik pykčio bangomis nepulti lėkt,
Tiesiog prisėsti ant akmens, kepurę dailiai pasidėjus, ir tik gerai apmąsčius viską – šonan bėgt. Uf.
Gema UMBRASIENĖ
