Situacija, į kurią ji pateko, regis, be išeities: „Mano 36 metų sūnus iš manęs nuolat reikalauja pinigų narkotikams. Jis terorizuoja mane namuose, ateina į darbą. Ir taip kasdien po tris kartus per dieną... Jam reikia vis daugiau pinigų... Anksčiau užtekdavo mažiau, bet dabar jam dienai reikia iki 40 eurų“.
Inteligentiškos išvaizdos moteris tikino, kad nuolatiniai vizitai, bauginimas ir psichologinis teroras pasiekė tokią ribą, kai nebežinanti, kur kreiptis pagalbos. „Jau nebežinau, ką dar daryti, akivaizdu, kad geruoju čia nesibaigs. Pinigų nebeturiu“, – kalbėjo vilnietė.
„Gyvenu taupiai, esu pensininkė, šiek tiek dar uždarbiauju turguje, bet nuo to laiko, kai jis išėjo iš kalėjimo ir pradėjo nuolat kaulyti pinigų, likau basa. Viskas, ką uždirbu, išleidžiama narkotikams... Vis dar moku paskolą už butą, kurio turėjau pusę, o neseniai išpirkau ir antrą dalį. Man net teko imti greitąjį kreditą, kad laiku padengčiau paskolos įmoką...“ – kalbėjo ji ir prasitarė, kad kredito būta ne vieno – iš pasiskolintų pinigų teko dalį skirti ir sūnaus priklausomybei.
„Nenoriu, kad jį sodintų į kalėjimą, tegul jis daro, ką nori, vartoja narkotikus, juk tai jo gyvenimas, bet padarykite ką nors, kad jis mane paliktų ramybėje, juk aš irgi žmogus. Ir savo sūnui sakiau, kad karo metais net gestapas taip nekankino – jei kviesdavo į apklausą, tai vienam kartui, o mano tardymai nesibaigiantys...“ – kalbėjo moteris.
Ji teigė taip pavargusi nuo visko, kad ir gailestis į narkotikus įklimpusiam sūnui jau nėra toks stiprus kaip anksčiau.
Bėdos prasidėjo jaunystėje
Moteris atviravo, kad sūnų augino viena, o visos bėdos prasidėjo, kai dvidešimtmetis įjunko į narkotikus. Motiną sunerimti privertė keli radiniai namuose, po kurių tapo akivaizdu, kad jaunuolis kaip reikiant įjunko į kvaišalus.
„Vėliau jis sėdo į kalėjimą dėl smulkios vagystės. Grįžęs niekur nedirbo, dabartinė jo gyvenimo draugė taip pat įjunkusi į narkotikus, yra sėdėjusi kalėjime. Jie gyvena mano motinos būste, nežinau, kas bus...“
Paklausta, kas nutiko, kad sūnus nuėjo tokiais keliais, moteris kalbėjo: „Neįsivaizduoju, tikrai negaliu atsakyti... Narkotikų jam pasiūlė gatvės draugai ir nuo to viskas prasidėjo. Esu sulaukusi finansinės pagalbos iš giminaičių. Supraskite, narkotikai, toks dalykas... Aš tiek neuždirbu. Buvo jau skolas užgesinę, bet paskui viskas vėl atsinaujino“, – teigė ji.
Rytais aplanko darbe
T.Rinkevič pasakojo, kad kas rytą sūnus pirmiausia ateina pas ją į darbą vienoje sostinės turgaviečių. „Turguje juk visuomet būna daug žmonių, o jam reikia rytinės dozės. Jį rytais pykina ir įsivaizduokite žmonių reakciją, kai jis pradeda vemti visiems vos ne po kojomis. Visi žiūri... O ką man daryti? Man greta dirbantys žmonės sako: „Nesuprantame, kaip tu gyveni?“ Aš jau ir pati nebesuprantu, kaip visą tai ištveriu“, – atsiduso ji.
Paskui būna antras vizitas – į turgų arba į namus. Moteris nebesistebi, jei į duris sūnus ima belsti vėlų vakarą ar naktį.
„Kreipiausi į policiją, jie man patarė užsirakinti namuose ir nieko neįsileisti. Taip ir padariau, bet ramybės nebuvo“, – po šių žodžių T.Rinkevič išsitraukė mobilųjį telefoną ir parodė, kad per trumpą laiką sūnus jai parašė keliasdešimt žinučių ir daugybę kartų skambino. „Atidaryk duris“, „Ar visai pamišai? Tau su galva negerai?“ – tokiais trumpųjų žinučių tekstais jaunas vyras bandė auklėti motiną.
Pagalbos kreipėsi į policiją
Dėl nesibaigiančių vizitų ir reikalavimų duoti pinigų motina net kelis kartus kreipėsi į policiją, tačiau pareigūnų atsakymas – kad pagal nustatytas aplinkybes baudžiamasis procesas negalimas.
Viename iš atsiųstų laiškų rašoma, kad „nėra nustatyta duomenų apie realų pavojų gyvybei“.
„Aš ir neprašau proceso, noriu, kad jis nustotų reikalauti pinigų“, – teigė moteris. T.Rinkevič prisipažino, kad yra buvę pora atvejų, kai sūnus ją apstumdė, bet sunkiausia kęsti psichologinį smurtą.
„Tegul sūnus daro, ką nori, man nieko iš jo nereikia, bet padarykite ką nors, kad jis iš manęs nekaulytų pinigų. Aš galiu jį pamaitinti, jei jis alkanas, bet daugiau niekuo negaliu padėti... Tegul eina dirbti arba gulasi į ligoninę ir gydosi. Kai pasakau, kad nebeitų, jis man atsako, kad neturi kur eiti“, – kalbėjo T.Rinkevič.
Pareigūnams situacija žinoma
Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Alvydas Šimkus patvirtino, kad situacija jiems žinoma, o moters sūnus ne kartą buvo patekęs į pareigūnų akiratį. Šiuo metu priimti trys nutarimai nepradėti ikiteisminio tyrimo, nes grasinimo faktų nėra nustatyta.
Pareigūnų teigimu, motina sūnų pati įsileidžia į namus ir savanoriškai jam duoda pinigų, o vėliau parašo pareiškimą, tačiau dar vėliau pateikia paaiškinimą, kad pretenzijų neturi.
Bendraujat su pareigūnais pavyko sužinoti, kad motina net ir tą dieną, kai lakėsi portalo redakcijoje, vėliau kvietė pareigūnus dėl nepageidaujamo sūnaus vizito.
„Registre yra įrašas, kad motina pretenzijų neturėjo, norėjo, kad sūnus išeitų, o pareiškimo nerašė. Motinos jausmus galima suprasti, bet jei ji nori, kad sūnaus vizitai liautųsi, reikėtų elgtis tvirtai ir duoti teisinį pagrindą policijai imtis veiksmų – apkaltinti sūnų ir parašyti pareiškimą. Jei nėra pretenzijų, raštiško kreipimosi, moteriai neįmanoma padėti“, – sakė Vilniaus apskrities VPK atstovas spaudai Paulius Radvilavičius.
