G.Paluckas sulaukė bendražygių priekaištų, kad nedalyvavo nei užvakar vykusiame Seimo socialdemokratų frakcijos neeiliniame posėdyje, nei vakar koalicijos politinės tarybos pasitarime.
Vakar tiek Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tiek kairieji aiškino, kad koalicija yra stabili ir gali dirbti toliau, neatsižvelgdama į tai, kokį sprendimą dėl buvimo joje priims Socialdemokratų partijos taryba.
Be to, „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis neslėpė, kad jam nesuprantami socialdemokratų gretose vykstantys procesai: „Tai atrodo neracionalu, nes sprendimą dėl koalicijos ateities priims žmonės, kurie nedirba Seime ir nebendrauja su mūsų frakcija.“
Ir dauguma kairiųjų parlamentarų įsitikinę, kad partija turėtų likti valdančiojoje koalicijoje, o kai kurie jų piktinosi atostogaujančio G.Palucko elgesiu.
„Mums labai keista ir gaila, kad mūsų partijos pirmininkas, kuris yra Lietuvoje, neatvyko į frakcijos posėdį.
Kitiems atstumas ir asmeniniai reikalai netrukdė atvykti, o partijos vadovui mūsų argumentai, atrodo, yra neįdomūs. Kodėl? Nežinau, bet jis privalėjo dalyvauti. Juk sprendžiamas klausimas nėra eilinis“, – kalbėjo Rimantė Šalaševičiūtė.
– Man mano vaikai ir žmona yra svarbūs, – paklaustas, kaip vertina partijos bičiulių priekaištus, „Lietuvos rytui“ vakar sakė G.Paluckas. – Atostogos yra atostogos, o tokie dalykai kaip frakcijos posėdžiai ar koalicijos pasitarimai yra organizaciniai dalykai. Juos galima daryti ir šią savaitę, ir kitą, ir dar vėliau. O kas dega?
– Bet frakcijos nariai tvirtina, jog skyrių apklausa dėl buvimo koalicijoje atliekama neišklausius jų nuomonės, ir piktinasi, kad jos nepanoro išgirsti net partijos lyderis.
– Politikoje taip jau kartais nutinka: argumentai kartais būna girdimi, kartais – ne. Problema – ne klausa, o argumentų svoris, ir nereikėtų įsižeisti, kad kas nors ko nors negirdi: mano nuomonę frakcija žino, aš žinau kai kurių jos narių.
Susiję straipsniai
O dėl valdančiosios koalicijos politinės tarybos pasitarimo man šiek tiek keista – jei partneriai norėjo viską išgirsti ir žinoti, galėjo palaukti, kol sugrįšiu iš atostogų. Juk atostogavo premjeras, manau, atostogaus ir Ramūnas Karbauskis. Bet tai jų reikalas.
– Tiek jūsų bendražygiai Seime, tiek „valstiečiai“ bando sukurti tokį foną, kad koalicija yra stabili, darbai vyksta sklandžiai ir viskas bus gerai. Ką apie tai manote?
– Kiekvienas yra laisvas reikšti nuomonę ir formuoti vienokį ar kitokį informacinį lauką. Kuo dažniau ir įvairiau tuos argumentus partijos nariai kartos, tuo bus geriau.
Bet aš matau kitą pavojų: jei frakcija manys, kad gali turėti išskirtinę nuomonę, atsietą nuo partijos, tai būtų didžiulė jos klaida. Nes ir frakcija turi vadovautis statutu ir žinoti – ne partija kyla iš frakcijos, bet atvirkščiai.
– Ar frakcija ir partija gali pasukti skirtingais keliais?
– Aš matau, kad socialdemokratų frakcija pasiduoda „valstiečių“ spaudimui, jų manipuliacijoms ir skaldymams. Nuo to kenčia ne partijos pirmininkas, bet pati partija, jos vienybė.
– Koalicijos šalininkai tvirtina, kad joje nėra tokių aštrių problemų, apie kurias kalbate jūs, o jūsų partijos skyrių sprendimus esą lemia emocijos.
Ką manote apie teiginius, kad išvesdamas partiją iš koalicijos siekiate būti labiau matomas ir įtvirtinti savo lyderystę?
Susiję straipsniai
– Neturiu jokių problemų dėl lyderystės – esu pirmasis istorijoje tiesioginiu būdu išrinktas Socialdemokratų partijos vadovas. Taip pat neturiu jokių sunkumų bendrauti su frakcijos nariais – nuomonės kartais išsiskiria, bet tai yra absoliučiai normalu.
Aš nemėgstu visko kišti po kilimu ir mėginti užgniaužti diskusijų. Atvirkščiai, noriu, kad nuomonių būtų kuo daugiau.
Man nepriimtini R.Karbauskio ar kai kurių bičiulių Seime pareiškimai, esą partijos skyrių žmonės nieko nesupranta, nežino koalicijos darbo niuansų ir dėl to negali spręsti jos likimo. Jeigu kas nors ko nors nežino, aiškinkite – žmonės ne kvaili, supras.
Bet Seimo nariai užsižaidė laikydami save elitu, kuris viską geriausiai išmano. Tai nėra produktyvu ir atskiria žmones, eiliniai partijos nariai jaučiasi nedalyvaujantys politiniame gyvenime, o tada stebimasi, kodėl jau kelis dešimtmečius politikoje šmėkščioja vis tie patys veidai.
Tai turėtų liautis, vertybe turėtų tapti demokratija, ir man nerūpi, ką apie tai mano koalicijos partneriai.
– Ar aštrūs ginčai dėl koalicijos nesuskaldys partijos?
– Manau, ji nuo to tik sustiprės. Džiaugiuosi, kad kai kurie Seimo frakcijos nariai išdrįso nesislapstyti ir oponuoja atvirai.
– O kaip šis demokratijos išbandymas gali atsiliepti jums?
– Aš nebijau pralaimėti, kai vyksta argumentų kova. Tai nereikštų lyderystės krizės ar nepasitikėjimo pirmininku. Jei partija nuspręstų, kad turime likti koalicijoje, visi šio sprendimo turėsime laikytis, o rezultatus pamatysime ateityje. Taip turėtų elgtis ir Seimo frakcija, jeigu partijos sprendimas būtų kitoks.
Juk nekeliame klausimo, kad partijai nusprendus išeiti iš koalicijos reikėtų šalinti iš frakcijos tuos žmonės, kurie manė kitaip. Taisyklės turi būti vienodos visiems – ir frakcijai, ir partijos pirmininkui. Kaip partija nuspręs, taip ir bus.
Kai kas priekaištauja, kad aš vengiu prisiimti atsakomybę ir permetu ją skyriams. Tai absurdas. Noriu, kad sprendimas būtų priimtas demokratiškai ir būtų panaikinta riba tarp partijos elito ir eilinių.
Siekiu šių pokyčių, nes dėl to buvau išrinktas ir trauktis niekur neketinu.