„Apsilankęs šiame pastate pasijutau lyg laiko mašina grįžęs į sovietinius laikus“, – prisipažino S.Skvernelis.
Pagal architekto Jono Putnos projektą sporto rūmai Panevėžyje pastatyti 1965 metais. Šalia jų įrengtas lengvosios atletikos ir futbolo stadionas, teniso kortai, rankinio ir tinklinio aikštės.
Tai pirmasis toks sporto kompleksas, pastatytas to meto sovietinėje Lietuvoje, tačiau, panašu, kad po pastatymo į šį sporto kompleksą daugiau valdžios žvilgsniai nekrypo.
Vienas iš sporto komplekse esančių baseinų uždarytas ir nebeeksploatuojamas, o antrasis – avarinės būklės.
Nors S. Skvernelis teigė, jog sporto kompleksui yra šansų gauti finansavimą rekonstrukcijos projektui, tačiau pabrėžė, jog šiuo metu šalyje buvo įgyvendinta daug panašių investicinių infrastruktūros projektų, kurie vis dėlto realios naudos neatnešė. Mat dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus nėra kam lankytis tokiuose centruose.
„Šiuo metu kuriame naują tvarką, pagal kurią skirsime finansavimą. Matau, jog šiam sporto kompleksui rekonstrukcijos poreikis yra realus, tad neatmesčiau galimybės gauti investicijas“, – teigė S. Skvernelis.
Panevėžio Savivaldybė planuoja vietoje šiuo metu nebenaudojamo baseino Aukštaitijos sporto komplekse pastatyti naują baseiną su aštuoniais 50-ies metrų takeliais.
Anot premjero, valstybė iki šiol yra atlikusi nemažai investicijų į infrastruktūrą „neįvertinusi demografinės padėties“, t. y. migracijos tendencijų. Jis sako, kad šiuo metu kaip tik rengiama nauja tvarka, kokiais kriterijais vadovaujantis reikėtų įtraukti objektus į VIP.
„Svarbiausias dalykas, kad jie (sportininkai – BNS) galėtų siekti aukšto sportinio meistriškumo ir demonstruoti tuos rezultatus, ką šiandien demonstruoja ypatingai plaukikai, bet galėtų ir žmonės ilsėtis, mokytis plaukti, svarbiausia, kad būtų žmonių, kurie galėtų ta infrastruktūra naudotis“, – teigė jis.
Tuo metu Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro, kuriame šiuo metu treniruojasi plaukikai, direktorius Saulius Raziūnas sako teigiamai vertinantis.
„Turime dar baseiną, nežadame jo uždaryti – paremontavę jį galėsime dar naudotis. Palyginus su Lazdynų baseinu (Vilniuje – BNS), ar blogesnis, ar geresnis, negaliu pasakyti, bet nusidėvėjęs gerokai, nes pastatytas 1965 metais, kapitalinių remontų nebuvo, – sako S.Raziūnas. – Žinau tikrai, kad poreikis yra, juo labiau, kad turime labai aukšto lygio plaukikų nemažai, ir jiems reikalinga, mes galėtumėme vykdyti varžybas. Miestas Lietuvos viduryje – tikrai išnaudotumėme šimtu procentų“.
Pastaruoju metu didmiesčiai su valstybės parama imasi statyti naujus olimpinius baseinus su 50 metrų takeliais ar atnaujinti senus. Kaunas „Girstučio“ baseiną atnaujino dar 2015-ųjų liepą, Klaipėda tokį baseiną ėmėsi statyti pernai rugsėjį, Vilnius – šią liepą.
Pristatė ambicingą projektą
Premjerui S. Skverneliui Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas pristatė ir vieną ambicingiausių Panevėžio projektų – Stasio Eidrigevičiaus menų centrą, kuris Ministrui pirmininkui pasirodė itin reikalingas miestui.
„Būtų sunku ginčytis, kad tokio objekto Panevėžiui nereikia. Jis atneštų didžiulį proveržį miesto kultūriniame gyvenime. Tai gana realus projektas“, – susikimo metu teigė S. Skvernelis.
Panevėžyje viešintis Vyriausybės vadovas S. Skvernelis susitiko ne tik su Savivaldybės atstovais – lankėsi kavinėje „Kavos dėžutė“, bendrovėse „Panevėžio energija“, „Schmitz Cargobull“, „Lietkabelis“.
„Su premjeru aptarėm miestui svarbius klausimus, vykdomus investicinius projektus, jų eigą. Pristatėme Stasio Eidrigevičiaus menų centro, 50 metrų uždaro plaukimo baseino bei kitus miestui svarbius projektus“, – teigė Panevėžio meras R. Račkauskas.
