Lietuvio pasas suteiktų išeiviams beveik visas piliečių turimas teises. Tokio dokumento turėtojas tik negalėtų kandidatuoti rinkimuose ir juose balsuoti, išskyrus galimybę dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybas.
Parlamentarų Ramūno Karbauskio, Andriaus Palionio, Eugenijaus Jovaišos, Juozo Bernatonio ir Arūno Gumuliausko įregistruotame projekte numatyta, kad Lietuvio pasą turintys žmonės turi teisę supaprastinta tvarka atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę, taip pat ją susigrąžinti.
Be to, Lietuvos paso savininkai turėtų galimybę atvykti ir nuolat gyventi bei dirbti šalyje, teisę į švietimo, studijų ir mokslo lengvatas.
Siūlomas projektas numato, kad Lietuvio pasą galėtų įgyti visi lietuvių kilmės asmenys. Jais laikomi asmenys, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu bei deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.
Projekte taip pat numatyta, kad Lietuvio pasą galėtų gauti šalies pilietybę gimimo būdu po nepriklausomybės atkūrimo įgiję lietuviai ir jų sutuoktiniai, vaikai ir vaikaičiai.
Projektą įregistravę Seimo nariai teigia, kad Lietuvio paso institutas gali tapti viena priemonių, kuri sustabdytų emigraciją ir paskatintų išeivių sugrįžimą į Lietuvą.
Siūlomo įstatymo aiškinamajame rašte parlamentarai tvirtina, kad „Lietuvio paso institutas iš tiesų užtikrintų išeivių, jau suleidusių šaknis užsienyje, ryšį su savo Tėvyne, išvengiant komplikacijų, kurios kiltų pasirinkus masinės dvigubos pilietybės įteisinimo kelią“.
„Lietuvio pasas – tai tarsi vieno langelio principas, kai lietuvių kilmės asmeniui nebereikėtų kiekvieną kartą vis teikti prašymus ir įrodinėti savo statusą – ar jis norėtų apsigyventi Lietuvoje, ar pradėti joje studijas, ar susigrąžinti pilietybę, ir taip toliau. Šis dokumentas Lietuvoje veiktų ir kaip asmens tapatybės dokumentas, o kai kuriais atvejais jis veiktų kaip kelionės dokumentas ir kitose šalyse“, – teigia projekto autoriai.
Jie siūlo, kad Lietuvio paso įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų.
Seime pastaruoju metu svarstyta galimybė gerokai išplėsti asmenų, galinčių turėti teisę į dvigubą Lietuvos ir kitos šalies pilietybę, ratą. Po diskusijų parlamentas paprašė Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.
Sveikina Lietuvio paso idėją
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sveikino valdančiųjų parlamentarų iniciatyvą sukurti Lietuvio paso institutą, tačiau sprendžiant šį klausimą paragino neužmiršti ir svarstymų dėl dvigubos pilietybės.
Užsienyje gyvenančių lietuvių atstovė BNS antradienį sakė, kad Lietuvio pasas padėtų emigrantams išlaikyti ryšius su Lietuva.
Vis dėlto ji tvirtino, kad tokį dokumentą turintys lietuviai negalėtų jaustis pilnavertiškai, nes negalėtų dalyvauti politiniame šalies gyvenime.
„Aš manau, kad tai yra geri žingsneliai į priekį kalbant apie tai, kaip išlaikyti ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais, bet (...) tokie žmonės būtų tik iš dalies Lietuvos dalis“, – teigė D.Henke.
Pasak jos, parlamentarai neturėtų atsisakyti idėjų iš esmės įteisinti dvigubą pilietybę.
„Pilietybės išlaikymas ir Lietuvio pasas nebūtų adekvačiai tas pats. Kuo tas ryšys su Lietuva bus didesnis, tuo daugiau žmonių į ją grįš, atneš savo investicijas“, – kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Kai kurie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime nariai ir socialdemokratai antradienį pasiūlė įsteigti Lietuvio paso institutą. Jis pilietybės neturintiems lietuvių kilmės emigrantams būtų pilietybės alternatyva.
Pagal pataisas, Lietuvio pasas suteiktų išeiviams beveik visas piliečių turimas teises, išskyrus kandidatuoti rinkimuose ir juose balsuoti.
Užsienyje gyvenančių lietuvių aktyvumas rinkimuose yra itin nedidelis. Pavyzdžiui, pernykščiuose Seimo rinkimuose dalyvavo 3 proc. visų balsavimo teisę turinčių užsienio lietuvių.
Pasak D.Henke, tai lemia ne tik emigrantų pasyvumas, bet ir dalyvavimo rinkimuose sąlygų vis nepagerinanti valstybė.
Pasaulio lietuvių bendruomenė jau ne vienus metus ragina politikus įvesti balsavimą internetu, sukurti atskiras vienmandates rinkimų apygardas, kur Seimo narį rinktų tik emigrantai.
„Jeigu mes skaičiuojame, kad viena apygarda yra 20 - 30 tūkst. balsuotojų, tai galime paskaičiuoti, kiek vien Londonas turi lietuvių“, – BNS tvirtino D.Henke.
V.Adamkus: Lietuvio pasas neatstotų pilietybės
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus mano, kad Seimo valdančiųjų siūlomas įsteigti Lietuvos pasas emigrantams neatstotų šalies pilietybės.
Jis BNS antradienį teigė, kad toks beveik visas piliečio teises suteikiantis dokumentas būtų „tam tikra dovana išeivijai pasinaudoti piliečių teisėmis ir privilegijomis“, bet „tai jokiu būdu neatstoja Lietuvos pilietybės“.
„Tai yra kompromisinis sprendimas, bet jis jokiu būdu neišsprendžia principinės (dvigubos pilietybės) problemos. Jos sprendimo siekia išeivija, tikinti, kad ji yra Lietuvos dalis. Juk mes visi norime, kad jie būtų lygiateisiai Lietuvos piliečiai“, – sakė V.Adamkus.
Kai kurie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime nariai ir socialdemokratai antradienį pasiūlė įsteigti Lietuvio paso institutą. Jis pilietybės neturintiems lietuvių kilmės emigrantams būtų pilietybės alternatyva.
Pagal registruotą įstatymo projektą, Lietuvio pasas suteiktų išeiviams beveik visas piliečių turimas teises, išskyrus kandidatuoti rinkimuose ir juose balsuoti.
Didžiąją gyvenimo dalį išeivijoje Jungtinėse Valstijose praleidęs V.Adamkus tvirtino, kad gyvendamas emigracijoje nebalsuoti rinktųsi pats.
„Man yra sunku priimti tą faktą, kad aš, gyvendamas už Lietuvos ribų, balsuočiau rinkimuose, jeigu aš nežinočiau nei atstovų siūlomų, nei kasdienių Lietuvos problemų, kurias reikia spręsti“, – sakė prezidentas.
„Man tai nebūtų aktualu, nes galvoju, kad nebūčiau kompetentingas atiduoti savo balsą už tuos, kurie spręstų Lietuvos reikalus“, – pridūrė jis.
Ekspertas: Konstitucija leistų tokį institutą
Šalies Konstitucija leistų steigti Lietuvio paso institutą, tačiau kai kurias valdančiųjų pasiūlyto įstatymo projekto detales gali tekti keisti siekiant, kad jos atitiktų pagrindinį šalies įstatymą, sako konstitucinės teisės ekspertas profesorius Vytautas Sinkevičius.
„Konstitucija numato, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje. Vadinasi, pati Konstitucija išskiria etninę kilmę kaip pagrindą, kuris leidžia suteikti tam tikras privilegijas atvykti į Lietuvos valstybę. Tai reiškia, kad pats dokumentas (...) gali būti“, – BNS antradienį sakė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.
Profesorius teigė, kad kai kurios siūlomo įstatymo nuostatos yra nesuprantamos ir galbūt prieštarauja Konstitucijai, tačiau jas galima bus pakeisti tobulinant projektą.
„Konstitucijoje rašoma, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, o įstatymai sako, kad pasą gaus tik tas, kuris išlaikys lietuvių kalbos pagrindų patikrinimą, kitaip tariant, turės laikyti egzaminą. Tai dabar iš Konstitucijos kyla egzaminas ar nekyla?“ – kalbėjo V.Sinkevičius.
Teisininkas taip pat abejojo projekte numatyta galimybe neišduoti Lietuvio paso asmenims, nesiejantiems savęs su lietuvių kultūra: „Bet kaip bus nustatoma, žmogus save sieja su lietuvių kultūra, ar ne? Nėra aišku.“
