Didesnių algų norintys mokytojai gavo premjero atsaką: pinigai problemų neišspręs

Geresnių pedagogų atlyginimų siekiančios švietimo profesinės sąjungos teigia ir toliau nerandančios bendros kalbos su valdžia. Antradienį su premjeru Sauliumi Skverneliu susitikę profsąjungų atstovai tikino atsakymų į klausimus nesulaukę, o bent kokio aiškumo ir toliau trūksta.

Švietimo profesinės sąjungos susitiko su S.Skverneliu<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Švietimo profesinės sąjungos susitiko su S.Skverneliu<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Švietimo profesinės sąjungos susitiko su S.Skverneliu<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Švietimo profesinės sąjungos susitiko su S.Skverneliu<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Audrius Jurgelevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Audrius Jurgelevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Švietimo profesinės sąjungos susitiko su S.Skverneliu<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Švietimo profesinės sąjungos susitiko su S.Skverneliu<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eugenijus Jesinas sakė, kad premjeras netęsi pažadų.<br>T.Bauro nuotr.
Eugenijus Jesinas sakė, kad premjeras netęsi pažadų.<br>T.Bauro nuotr.
Eugenijus Jesinas sakė, kad premjeras netęsi pažadų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eugenijus Jesinas sakė, kad premjeras netęsi pažadų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2017-08-08 12:19, atnaujinta 2017-08-08 13:28

„Buvo kalbama tik apie tai, kad viskas priklausys nuo to, kaip rudenį bus susitarta su koalicijos partneriais, dėl pokyčių krepšelio panaudojimo, tai yra dėl mokestinių reformų, socialinių pertvarkymų ir pan.“, - po susitikimo žurnalistams sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Nemato sprendžiamų problemų

Pasak A.Jurgelevičiaus, Vyriausybė parodė, kad švietimas jai nėra prioritetas, tačiau bandė nuraminti, kad kai pajamos didės visiems gyventojams, didės ir švietimo srities darbuotojams.

Švietimo profesinės sąjungos pirmininkas teigė, kad švietimas šiuo metu susiduria su didelėmis problemomis, kurios prasideda nuo ikimokyklinio ugdymo ir baigiasi universitetuose. Visuomenė, pasak jo, linkusi visą kaltę versti ant mokytojų pečių, esą jie tinkamai neparuošia mokinių, tačiau nekalbama apie tai, kad pedagogams sukurti tinkamas darbo sąlygas.

Anot A.Jurgelevičiaus, kalbama, kad tapti pedagogais turėtų kuo daugiau jaunų žmonių, tačiau dabartinė situacija pažangių jaunuolių tapti mokytojais nevilioja.

Todėl, kad didėja reikalavimai tiek universitetuose, tiek bendrojo lavinimo mokyklose, tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose, reikalauja valstybė, reikalauja tėvai, reikalauja vaikai iš mokytojų. Bet tam, kad mokytojai reikėtų šituos reikalavimus patenkinti, nėra judinama nė piršto arba žadama, kad ateityje bus kažkas padaryta“, - piktinosi švietimo sistemos atstovas.

Paklaustas apie tai, kad Lietuvos moksleiviai rezultatais vos lenkia Afrikos valstybes, A.Jurgelevičius atsakė, kad nesukūrus tinkamų sąlygų, gerų rezultatų pasiekti neįmanoma, o mokytojai nėra stebukladariai.

Pedagogai siekia, kad jiems mokamas atlyginimas atitiktų keliamus reikalavimus. Profesinės sąjungos pirmininko teigimu, mokytojų atlyginimas turėtų kilti nemažiau, nei 20 proc. vidutinio biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimo.

Jis teigė, kad šiuo metu vidutinis mokytojo atlyginimas siekia 680 eurų, tuo tarpu siekiama, kad vidutinis pedagogo atlyginimas, priklausomai nuo stažo ir kvalifikacijos, svyruotų nuo 1,1 tūkst. iki 1,3 tūkst. eurų.

Nors kol kas apie streikus nėra kalbama, A.Jurgelevičiaus teigimu, jų galimybė rudenį nėra atmetama.

Netęsi pažadų

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas teigė, kad S.Skvernelis netęsėjo anksčiau duoto pažado. Pasak jo, premjerui buvo duoti namų darbai - paruošti profesinėms sąjungoms atsakymą į klausimą - ar įmanoma švietime sisteminė struktūrinė pertvarka nepažeidžiant biudžeto sandaros, įstatymų ir fiskalinės drausmės įstatymo, įsipareigojimų Europos Sąjungai?

E.Jesinas teigė, kad šiuo atveju reikalingas ir šalies politinių jėgų susitarimas, kuris užtikrintų reformos tęstinumą, o jo šiuo metu, esą, trūksta. Profesinės sąjungos sieks, kad būtų skirta tiek pinigų, kiek reikalinga esminei pertvarkai arba, kad Vyriausybė pripažintų, kad tiek lėšų, kiek reikia pertvarkai, nėra. 

Tokiu atveju būtų prašoma nutarti, kada visgi būtų galima pradėti švietimo sistemos pertvarką. 

Daugiau pinigų situacijos negerins

Tuo tarpu premjeras S.Skvernelis buvo atviras – pirmiausia reikia kalbėti apie švietimo kokybės gerinimą, nes rezultatų piešiamas vaizdas nedžiugina. Jis tikino, kad Vyriausybė suvokia švietimo sistemos svarbą ir atsakingumą bei laikosi kokybės gerinimo principo, bet vien skirtos lėšos esamų problemų neišspręs.

Pasak jo, esant situacijai, kai mokyklas baigia moksleiviai, vos mokantys skaityti, skirti reikalaujamus 200 mln. eurų švietimo sistemai, būtų neatsakinga. Todėl S.Skvernelio teigimu, į kylančias problemas yra žiūrima kompleksiškai, planuojami struktūriniai reformos pokyčiai, kad mokytojai būtų motyvuoti, o jų darbas duotų geresnius rezultatus.

Jis teigė, kad Vyriausybės planuojamas mokestinės sistemos tobulinimas įtakos turės visiems mažas pajamas gaunantiems žmonės – nepriklausomai nuo to, ar tai būtų mokytojas, pareigūnas ar kitos srities valstybės tarnautojas.

Pagal siūloma užmokesčio struktūrą pajamos žmonėms, priklausomai nuo šeimos sudėties ir kitų faktorių, didėtų nuo 21 iki beveik 110 eurų.

„Bet (švietimo profesinėms sąjungoms – aut.) šitas nesiskaito, nes tai liečia visus žmonės, reikia daugiau. Jei tai neužskaitoma kaip papildomos pajamos, tai labai liūdna“, - sakė premjeras, pridurdamas, kad skirti 200 mln. eurų švietimui ir pamiršti, kad yra skurstančių, gerokai mažesnes pajamas gaunančių žmonių, negalima.

Jis neneigė, kad švietimas išlieka prioritetu, o etatinis apmokėjimo modelis pedagogams turi būti įvestas, tačiau taip pat teigė, kad reikia peržiūrėti sistemą, nustatyti, kaip atrodys mokytojo etatas, koks turi būti krūvis, kaip vertinamas mokytojo darbas. Ne ką mažiau peržiūrėti mokyklų tinklą, infrastruktūrą ir tik tada spręsti dėl lėšų skyrimo.

O dėl tų tikslinių įsipareigojimų, tai taip, yra numatyta galimybė pasirašyti kolektyvinės šakos sutartį, bet tikrai toje sutartyje nebus surašytos fantastinės sumos, kurios nėra pagrįstos pajamomis ir iš kur mes jas galėtume paimti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.