„Greičiausiai, vaikai buvo palikti be priežiūros, nuėjo per toli į jūros gilumą ir juos įtraukė. Vakar buvo itin stipri trauka“, – svarstė J. Pirožnikas.
Dvi skaudžios nelaimės įvyko neprižiūrimame paplūdimyje netoli Palangos, beveik tuo pat metu.
J. Pirožnikas teigė nesuvokiantis, kaip šioje vietoje apskritai galėjo maudytis vaikai: „Aš niekaip nesuprantu, kaip galėjo įvykti tokios tragedijos, kai su vaikais buvo tėvai. Taip pat nesuvokiama, kaip jie be priežiūros maudėsi, kuomet tai daryti buvo griežtai draudžiama ir dar gelbėtojų neprižiūrimame paplūdimyje. Vakar buvo itin pavojinga maudytis, vien prižiūrimame paplūdimyje Palangos gelbėtojai iš jūros ištraukė šešis skendusius žmones, tarp jų buvo nepilnamečiai“, – pasakojo J. Pirožnikas.
Palangos gelbėtojų tarnybos vadas sakė neturintis informacijos, kur buvo vaikų tėvai, kuomet jie pradėjo skęsti, kadangi į gelbėtojus buvo kreiptasi jau įvykus nelaimei. „Neįsivaizduoju, kur buvo tėvai, tačiau faktas, kad jie netinkamai prižiūrėjo savo vaikus“, – sakė J. Pirožnikas.
Dažniausios klaidos
Palangos gelbėtojų tarnybos vadovas J.Pirožnikas įvardijo ir taisykles, kurių būtina laikytis, norint, kad laikas prie jūros nevirstų tragedija.
„Pirmiausiai reikia žinoti paplūdimo taisykles. Jeigu yra iškelta raudona vėliava, maudytis yra griežtai draudžiama“, – primena J.Pirožnikas.
Dažnai nelaimės priežastimi tampa patekimas į duobę, išraustą dugne. Tačiau Palangos gelbėtojų tarnybos vadovas turi patarimą ir šiuo atveju.
„Kokia yra žmonių klaida? Kai žmonės pradeda šokinti per bangas, žiūrėdami į jūrą jie nesuvokia, kad jau stovi kitoje vietoje. Ir grįžtant atgal, jau vieta yra nežinoma, krantas taip pat, o kojas deda drąsiai“, –pasakojo J.Pirožnikas.
„Pirmas žingsnis į duobę, išsižioja, gauna gurkšnį vandens, prasideda skendimas ir panika. O jeigu žmogus dar ir plaukti nemoka, tai panika visiška. Tokiu atveju, mes rekomenduojame, kad neiti vienam šokinėti per bangas“, – tikina J.Pirožnikas.
Maudytis - tik su grupe žmonių
Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė taip pat turi patarimų, kaip saugiai pramogauti jūroje.
Pirmoji taisyklė, kurios pataria laikytis Klaipėdos universiteto mokslininkė - neiti maudytis, jei aplinkui jūroje nėra bent 10 žmonių.
„Kai yra iškeltos raudonos vėliavos ir yra pakankamai stiprios bangos, nesvarbu, kad tai yra smagiausias laikas maudytis, kurio visi nori ir laukia - to daryti negalima. Tai yra labai pavojinga. Reikėtų maudytis tik ten, kur yra daug žmonių. Niekada neiti maudytis vienam, ar net dviese. Būtina apsižiūrėti, kad aplinkui būtų bent 10 žmonių. Taip jau galima tikėtis, kad kažkas vis tiek ištrauks“, – pasakojo L.Kelpšaitė-Rimkienė.
Ji taip pat primena, kad saugiausia maudytis yra ten, kur gelbėtojai prižiūri paplūdimį.
Negalima plaukti į krantą
Klaipėdos universiteto daktarė nurodo ir kitą, mažai kam žinomą taisyklę. Jos laikytis reikia netyčia patekus į duobę, kai vanduo pradeda traukti atgal į jūrą.
„Jeigu žmonės lenda į vandenį, kai yra banguota, turime pasistengti išvengti tų vadinamų „protrūkių srovių“. Tai yra reiškinys, kuris susidaro esant didelėms bangoms. Vandens masė, kuri yra bangų atnešama kranto link, ji turi grįžti į jūrą. Taip jos susidaro, viena iš jų pasekmių yra duobės, kurias po to dugne mes jaučiame. Tokių srovių greitis, grįžtančių atgal į jūrą, gali siekti iki 30 metrų per sekundę“, – pasakojo ekspertė.
Ji teigia, kad patekus į tokią situaciją negalima plaukti į krantą.
„Tokios bangos jėgos įveikti tikrai neįmanoma. Reikia plaukti lygiagrečiai krantui. Ir taip stengtis ištrūkti iš tos srovės. Nes jeigu yra duobė, šalia, už kelių metrų, bus sekluma. Joje jau srovė taip stipriai nebetrauks į jūrą. Patekus į tokią srovę, jokiu būdu negalima bandyti plaukti į krantą“, – pasakojo Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.
Siūlo didinti baudas
Po šio įvykio gelbėtojai sako, kad nuo pavojingo elgesio vandenyje poilsiautojus atgrasytų didesnės baudos.
Nelaimė įvyko paplūdimyje, kur nebudi gelbėtojai. Tačiau ir tose vietose, kur budi gelbėtojai, nelaimių išvengiama per plauką. Vien pirmadienį Palangos ir Šventosios paplūdimiuose budintys gelbėtojai nuo žūties vandenyje išgelbėjo šešis žmones – tris suaugusiuosius ir tris vaikus (maždaug 10 – 11 metų).
„Baisi diena vakar buvo. Niekada šią vasarą taip nebuvo. Jeigu nebūtume dirbę prevencinio darbo, nebūtumę vaikę, manau, per dieną galėjo būti apie 20 lavonų. Gaila, kad Seime buvo tik diskusija, jog reikia baudas padidinti iki 500 eurų. Dabar, berods, septyni eurai. Būtų bent 200 eurų, žmones sudrausmintų. Vakar atsitiko tai, kas ir turėjo atsitikti“, – naujienų agentūrai BNS sakė J. Pirožnikas.
Pirmadienį stipriai banguojant Baltijos jūrai, Palangos gelbėtojai vykdavo dirbti ir ne į savo teritorijas.
„Varėme žmones iš vandens, kvietėme pareigūnus. Išsaugojome žmones tik savo paplūdimiuose, neišsaugojome kitur. Kai yra raudona vėliava ir kai mes neleidžiame, žmonės eina maudytis. Ten kur yra gelbėtojų, jie eina kitur“, – BNS pasakojo kurorto gelbėtojų vadovas.
Policijai perduodami tik patys aršiausi ir ypač agresyviai besielgiantys poilsiautojai.
„Jei reikėtų visus bausti, tai reikėtų, kad visa Klaipėdos ir Palangos policija stovėtų paplūdimyje ir rašytų protokolus“, – sakė J.Pirožnikas.
Daugybę metų gelbėtoju dirbantis vyras sako nežinantis atsakymo, kodėl žmogus vandenyje taip rizikuoja savo ir savo vaikų gyvybėmis.
„Turbūt galvoja, kad nelaimė gali atsitikti kitam, tik ne man. Deja, taip nėra, atsitinka visiems. Vienam piliečiui vakar 15 minučių aiškinau, jis paskui nurimo, pasakė, kad aš teisus. Iš pradžių jis šaukė ant manęs, kad aš varžau jo teises, jis iškvies policiją, čia yra jo vaikas ir aš negaliu kištis. Aš tokių žmonių dažnai klausiu, kai vairuojate, saugos diržą segatės? Čia irgi jūsų reikalas? Jei nesisegate, baudžia policija. Čia irgi tas pats“, – BNS apie darbo specifiką pasakojo J.Pirožnikas.
Kai kurie poilsiautojai gelbėtojams bando įbrukti lapą, kuriame prašo leisti maudytis ir pažada neturėti pretenzijų.