Lietuvio pasas suteiktų išeiviams beveik visas piliečių turimas teises. Tokio dokumento turėtojas tik negalėtų kandidatuoti rinkimuose ir juose balsuoti, išskyrus galimybę dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybas.
Projekte numatyta, kad Lietuvio pasą turintys žmonės įgytų teisę supaprastinta tvarka atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę, taip pat ją susigrąžinti.
Be to, tokio paso savininkai turėtų galimybę atvykti, nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje, taip pat teisę į švietimo, studijų ir mokslo lengvatas.
Lietuvio pasą galėtų gauti visi lietuvių kilmės asmenys. Jais laikomi asmenys, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.
Tokį dokumentą galėtų gauti ir šalies pilietybę gimimu po nepriklausomybės atkūrimo įgiję lietuviai, jų sutuoktiniai, vaikai bei vaikaičiai, taip pat vaikai ir vaikaičiai asmenų, turėjusių Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos.
Projektą pateikusių Seimo narių tvirtinimu, Lietuvio paso institutas gali tapti viena priemonių, kuri sustabdytų emigraciją ir paskatintų išeivius sugrįžti į tėvynę.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke pripažino, kad Lietuvio pasas padėtų emigrantams išlaikyti ryšius su Lietuva.
Vis dėlto D.Henke sakė, kad tokį dokumentą turintys lietuviai negalėtų jaustis visavvertiškai, nes negalėtų dalyvauti politiniame šalies gyvenime.
Pasak išeivių atstovės, parlamentarai neturėtų atsisakyti idėjų iš esmės įteisinti dvigubą pilietybę: „Pilietybės išlaikymas ir Lietuvio pasas nebūtų tas pat.“
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir „valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis taip pat mano, kad Lietuvio pasas nebūtų tinkama alternatyva dvigubai pilietybei.
Seimo liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ir konservatorių atstovas Andrius Kubilius irgi sakė, kad Lietuvio pasas būtų labiau simbolinis būdas išlaikyti daugelio emigrantų ryšį su tėvyne.
Anot A.Kubiliaus, „valstiečiai“ ir socialdemokratai, siūlydami Lietuvio paso institutą, ieško būdų išvengti priekaištų dėl niekaip neišsprendžiamos dvigubos pilietybės problemos.
Seimas pavasarį paprašė Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.
Konstitucinis teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dvigubą pilietybę galima plačiau leisti tiktai pakeitus Konstituciją. (BNS, LR)
