Ministerija A.Stulginskio universitetą maitino ir iki šiol, bet dabar ši suma turėtų būti didesnė. Tuo metu į šią aukštąją mokyklą šiemet studijuoti įstojo maždaug 50 proc. studentų mažiau nei pernai.
Dėl to raukosi net „valstiečių“ žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Jis pripažįsta, kad viena priežasčių, atbaidančių jaunimą nuo studijų, yra valdžios paskelbta aukštojo mokslo pertvarka.
Simpatijos – dviem
Nors pagal reformos planą Vilniuje įsikūręs Lietuvos edukologijos universitetas ir Kauno rajone esantis A.Stulginskio universitetas netektų savarankiškumo, o veikiausiai jų apskritai neliktų, „valstiečiai“ šias aukštąsias mokyklas ypač globoja.
Nieko nuostabaus – išeiviai iš šių aukštųjų mokyklų yra Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Eugenijus Jovaiša.
Tačiau per šių metų priėmimą kai kurios specialybės A.Stulginskio universitete net nesurinko reikiamo minimalaus studentų skaičiaus. Kaip dabar elgtis su tokia nukraujavusia mokykla?
Ieškojo nuosmukio priežasčių
Ištuštėjusiame Seime užvakar sklido bruzdesys iš „valstiečių“ vadovaujamo Kaimo reikalų komiteto.
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas ant kilimėlio pasikvietė Žemės ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų atstovus, A.Stulginskio universiteto vadovybę. Buvo svarstoma, kodėl taip nusivažiavo ši įstaiga ir ką toliau daryti.
Vieni Seimo nariai kaltino emigraciją, kiti – nepernelyg sumanią universiteto vadovybę, treti – sumaištį dėl reformos Seime ir Vyriausybėje, ketvirti – viską kartu.
Jokio konkretaus sprendimo nebuvo priimta, o „apsikeitus nuomonėmis“ sutarta rudenį važiuoti į nelaimės vietą ir sukti galvą ten.
Tiesa, visų akys su viltimi krypo į Žemės ūkio ministeriją, kuri universitetui ketina skirti maždaug pusę milijono eurų. Bet ir tokios finansinės injekcijos gali nepakakti.
Jaunimas nepažįsta karvių?
Vakar „Lietuvos ryto“ pakalbintas B.Markauskas patvirtino, kad ministerija, apskaičiavusi, kiek ir kokių specialistų jai ir šalies žemės ūkiui gali reikėti, prisideda prie kai kurių sričių studentų studijų finansavimo.
„Tai iš esmės finansavimas stipendijų pavidalu. Nuo 2014 metų, kai ministerija pradėjo tai daryti, ši suma vis didėja.
Mat finansavimas yra tęstinis, tad kiekvienais metais prie paramos jau studijuojantiems reikia pridėti paramą įstojusiems“, – aiškino žemės ūkio ministras.
Paklaustas, kas lėmė, jog A.Stulginskio universitete taip sumažėjo studentų, „valstietis“ paminėjo visas Seimo komitete vardytas priežastis.
„Lemia ir tai, kad žemės ūkis šiais laikais ne pati populiariausia ar žinomiausia sritis, kurią studijuoti visi trokštų.
Daug jaunimo dabar nei karvės pažįsta, nei žino, kas yra traktorius ir kaip jis atrodo. Tad ir universiteto vadovybei, matyt, reikėtų labiau pasistengti“, – dėstė B.Markauskas.
Ministras taip pat pripažino, kad pernelyg užsitęsusios politikų rietenos dėl to, kaip universitetus jungti, neabejotinai atbaidė dalį studentų stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas apskritai.
Mažėjo daug kur
Daugiausia studentų per šių metų priėmimą prarado Šiaulių, Lietuvos edukologijos, A.Stulginskio, Mykolo Romerio ir Klaipėdos universitetai.
Nuosmukio, tiesa, mažesnio, neišvengė ir Vytauto Didžiojo bei Vilniaus Gedimino technikos universitetai.
Tuo metu Vilniaus universitetas priėmė beveik 4 proc. daugiau studentų nei pernai. Taip pat bus gausesni abiejų meno aukštųjų mokyklų, Karo akademijos pirmieji kursai.