Paaiškino, kodėl Žolinė – ne darbo diena I-oji straipsnio dalis.

Netrūksta besistebinčių, kodėl Žolinė, arba Švč.Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena, yra viena valstybinių švenčių, per kurias Lietuvoje nedirbama. Taigi kodėl?

Nuo seno garsėja didieji Žolinės atlaidai Pivašiūnuose, Alytaus rajone.
Nuo seno garsėja didieji Žolinės atlaidai Pivašiūnuose, Alytaus rajone.
K.Antanaitis: „Žolinė šiuo metu daugiau tradicinė nei bažnytinė šventė.“
K.Antanaitis: „Žolinė šiuo metu daugiau tradicinė nei bažnytinė šventė.“
J.Vaiškūnas: „Yra ir kitų švenčių, kurios galėtų būti ne darbo dienos.“
J.Vaiškūnas: „Yra ir kitų švenčių, kurios galėtų būti ne darbo dienos.“
 Švč.Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną skelbti valstybine švente, kurios metu nedirbama, Šventajam Sostui dar yra įsipareigojusios Lenkija ir Portugalija.
 Švč.Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną skelbti valstybine švente, kurios metu nedirbama, Šventajam Sostui dar yra įsipareigojusios Lenkija ir Portugalija.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Aug 15, 2017, 8:55 AM, atnaujinta Aug 15, 2017, 12:55 PM

Rugpjūčio 15-oji tapo valstybine švente ir ne darbo diena pagal 2000 metais pasirašytą Lietuvos sutartį su Šventuoju Sostu. Mūsų šalis įsipareigojo ne darbo dienomis skelbti visus sekmadienius ir šešias šventes. Žolinė – viena jų.

Švč.Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną skelbti valstybine švente, kurios metu nedirbama, Šventajam Sostui dar yra įsipareigojusios Lenkija ir Portugalija.

Švenčia keliasdešimt šalių

„Švč. Mergelės Marijos ėmimą į dangų kaip valstybinę šventę švenčia daugiau kaip trisdešimt pasaulio valstybių. Daugiausia tai katalikiškos šalys ir jų kolonijos Afrikoje ar Pietų Amerikoje. Beje, kaip valstybinė šventė ji įtvirtinta Kipre, Juodkalnijoje ir kai kuriose Vokietijos žemėse, Šveicarijos kantonuose, kuriuose dominuoja katalikai.

Vatikano sutartyje su Lenkija į valstybinių švenčių, per kurias nedirbama, sąrašą įtrauktos devynios dienos, su Lietuva – šešios, su Portugalija – penkios. Kai kurios šventės skiriasi. Sutampa Velykos, Kalėdos, Visų Šventųjų iškilmė. Matyt, atsižvelgiama į vietos tradicijas, papročius, galimybes.

Lietuvoje įvairiais teisės aktais šventes pradėjo reguliuoti dar Steigiamasis Seimas 1920–1922 metais. Bet įstatymas dėl švenčių buvo priimtas 1925 metų vasario 2-ąją.

Tuomet tarp šešiolikos religinių švenčių buvo įrašyta ir Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto docentas istorikas Kastytis Antanaitis.

Privilegijų nemato

– Ar Žolinės sureikšminimas nesuteikia papildomų privilegijų Katalikų bažnyčiai? – paklausėme K.Antanaičio.

– Ko gero, ne – juk Žolinė yra daugiau ar mažiau tradicinė tautinė šventė.

Be to, Lietuvos įstatymuose įtvirtintos kitos tradicinės religinės bendruomenės irgi turi teisę į kai kurias lengvatas.

– Bet kitos tradicinės bendruomenės neturi valstybinių švenčių.

– Neturi. Beje, tarpukariu tai buvo sprendžiama gana paprastai. Jei esi tos konfesijos žmogus, tai deklaruoji. Ir kai ateina religinė šventė, neini į darbą.

Mano manymu, Žolinė šiuo metu daugiau tradicinė nei bažnytinė šventė. Kadaise kaimo gyventojams ji buvo reikšminga. Dabar dauguma gyvena miestuose ir net nelabai sugalvoja, ką tą dieną veikti.

Antrąją teksto dalį skaitykite čia.

Šventės nurodytos tarpvalstybinėje sutartyje

Šešios dienos Lietuvoje paskelbtos valstybinėmis šventėmis, per kurias nedirbama pagal sutartį su Šventuoju Sostu:  sausio 1-oji – Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos iškilmė – Naujieji metai; Velykų antroji diena; rugpjūčio 15-oji – Švč.Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė – Žolinė; lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena; gruodžio 25-oji – Viešpaties gimimas – Kalėdos; gruodžio 26-oji – Kalėdų antroji diena.

Valstybinės šventės taip pat yra katalikų Velykų pirmoji diena (sekmadienis) ir gruodžio 24-oji, Kūčios. Pastarosios  šventės nėra minima Lietuvos sutartyje su Šventuoju Sostu.  

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: Rusija ir toliau neigia atakuojanti civilių objektus