Nesenai Miško gatvėje buvo iškirsti visi medžiai. Iškart po savivaldybės pjūklų burzgesio kritę lapuočiai sukrėtė miestiečius, šis savivaldybės gestas sulaukė didžiulio kauniečių pasipiktinimo.
Buvo pradėtos kurti specialios grupės internete, surengtas ne vienas protestas ir Smetonos alėjoje, kurioje taip pat buvo kertami medžiai.
Į Miško gatvę susirinkę kauniečiai ne tik mosikavo plakatais, vėliavomis, bet ir kėlė triukšmą benzininiu pjūklų, būgnais. Akcijoje poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė perskaitė ir savo eilėraštį, kurį parašė nukirstų medžių garbei.
Plakatai buvo tokio pat dizaino kaip ir savivaldybės pagamintos informacinės lentos su užrašu „Kaunas tvarkosi. Atsiprašome už nepatogumus“. Tik šįkart tekstas – ne toks optimistinis. „Kaunas kertasi. Atsiprašome už sudrumstą tylą“.
Kauniečiams skauda
Tarp susirinkusiųjų daugiausia vyresnio amžiaus kauniečių. Jiems medžių kirtimas atrodo itin skaudžiai, kai kuriems net prireikė širdies lašų.
Viena iš akcijos iniciatorių – Giedrė Aleksandravičiūtė. Moteris neslėpė apmaudo dėl savivaldybės veiksmų. Ji įsitikinusi, kad tai nusikalstama.
„Kirsti žalią, gyvą medį – nusikaltimas. Jei ateina tam laikas, normalu. Bet kai prieš tai prižiūrėti išgenėti medžiai pjaunami, tikrai skauda.
Mes turime žinoti, kokiame mieste gyvensime rytoj. Iš mūsų pinigų kerta tuos medžius ir neaišku, kokiomis kainomis perka kitus. Viskas vyksta per greitai“, - teigė moteris.
Pastarąjį mėnesį Kauno savivaldybė aktyviai platino informacinius pranešimus, esą dabartiniai medžiai Kaune yra nepritaikyti miesto gyvenimui, todėl juos būtina kirsti. O jų vietoje atsiras naujos liepos, kurios negadins asfalto, bus sveikesnės. Tokią savivaldybės poziciją iniciatorė vadina nesąmone.
Pasak G.Aleksandravičiūtės, komisijoje, sprendžiančioje, kuriuos medžius reikia kirsti nėra dendrologų.
„Tai piaras, pagyrūniškos šnekos. Reikia specialistų įvertinimų“, - įsitikinusi aktyvi kaunietė.
Susirinkę miesto gyventojai savivaldybės ketinimą atlyginti žalą vertina kaip pinigų plovimą: esą iš vienos kišenės pinigai bus perdėti į kitą ir tai yra absurdas.
Padavė savivaldybę į teismą
Proteste buvo galima sutikti ir advokatą Saulių Dambrauską, kuris padėjo medžius ginantiems žmonėms. Susivieniję kauniečiai savivaldybę padavė į teismą ir ketina kovoti toliau.
„Mes jau kreipėmės į teismą. Apie 10 žmonių padavė ieškinį, tarp jų režisierius Gytis Padegimas, menininkas Vytenis Jakas, kiti žinomi kauniečiai.
Šiuo metu siekiame laikinų medžių apsaugojimo priemonių taikymo, o ieškinys bus pateiktas vėliau.
Taip pat ketiname kreiptis į prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl didelio masto žalos padarymo miestui. Šiuo atveju veiksmai neteisėti. Pažeidžiami Orhuso konvencijos reiklavimai, įstatymai“, – dėstė advokatas.
Teisininkas antrino akcijos iniciatorei G.Aleksandravičiūtei: savivaldybėje reikia medžius išmanančių specialistų – dendrologų.
„Savivaldybė remiasi apželdintojų komerciniais santykiais“, - įsitikinęs advokatas.
S.Dambrauskas pasakojo, kad praėjusiais metais Kauno savivaldybė užsakė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo atlikti miesto želdinių ekspertizę. Po jos paaiškėjo, kad medžių būklė esą gera. Kaip per metus medžiai miestui tapo nebetinkami, teisininkas liko nesupratęs.
Pasak kauniečio, tvarkant želdinius privalo būti atlikta kertamų medžių ekspertizė, ypatingai, jeigu yra visuomenės susidomėjimas ar net kilęs ginčas.
„Tik suderinus su visuomene, tik atlikus rimtus tyrimus galima imtis tokio masto veiksmų, kurie šiuo metu yra savavališki“, - teigė S.Dambrauskas.
Vadino mirties kultu
Pasak akcijos iniciatorių ir kitų aktyvių kauniečių, susirinkusių į protestą, rankų jie nenuleis. „Kiek reikia tiek ir eisim“, - vienas kitam antrino susirinkę miestiečiai.
Advokatas taip pat kategoriškas. „Mes neleisime tęsti tokių darbų. Aš asmeniškai vykstu į kiekvieną vietą.
Rangovai darbus sustabdė. Darbininkai prieš tai galvojo, kad jiems išduotas leidimas ir jie gali elgtis kaip nori. Man pavyko teisiniais motyvais juos įtikinti, kad savivaldybė tik išdavė leidimą, tačiau tai pažeidžia bendras želdinių taisykles“, - pasakojo S.Dambrauskas.
Kauniečius suneramino tai, kad savivaldybė medžius kerta pačiame atostogų įkarštyje, kai žmonės nė nežino, kas vyksta.
Proteste buvo galima išvysti ir režisierių G.Padegimą, vyro pozicija medžiu kirtimo klausimu – aštri.
„Ten kur lengva ranka kertamas medis, sekančiu taptų lengvai žudomas žmogus. Tai yra mirties kultas Kaune šiuo metu“, - rėžė menininkas.
Kauno savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojo Viliaus Šiliausko komentaras:
„Mes atsodiname medžius pritaikytus miestui, kurių šaknys auga ne paviršiumi, o į gylį. Ateityje dėl to nebus gadinamas asfaltas ar borteliai.
Visi atsodinami medžiai daug didesni. Iki 7 metrų aukščio, 20 centimetrų skersmens. Tai tikrai pakankamai didelis medis miestui, su tvarkinga laja. Šiek tiek reikės palaukti, dabar ne medžių sodinimo metas. Kito mėnesio viduryje mieste turėtų atsirasti pirmieji atsodinti medžiai.
Šiuo metu visi kirtimo darbai yra sustabdyti dėl didelio miestiečių pasipriešinimo. Mes girdime visus miestiečių priekaištus. Konsultavomės su vienais specialistais, mes norime pasikonsultuoti dar kartą su kitais nepriklausomais ekspertais, kurie patikintų ar tai daroma gerai ar ne.
Smetonos alėjoje prasidėjus kelio remonto darbams, kai kurie medžiai vos neužkrito ant darbuotojų. Tai vienareikšmiškai parodo, kad tie darbai kurie jau prasidėjo, būtinai turi būti pabaigti dėl visų miestiečių saugumo.
Tai nėra pinigų plovimas. Buvo skelbtas viešas konkursas, pasirašyta sutartis su įmone, kuri pasiūlė mažiausią kainą už vieną medį. Vieno tokio medžio, jau paaugusio kaina 200 eurų.
Miestiečiai pamatys didelį pokytį, medžiai bus dideli gražūs, tvarkingi.
Nemanome, jog bus įrodyta, kad žala padaryta. Rūpinamės viešuoju interesu. Jei bus ekspertų įrodyta, žalą gamtai atlyginsime.“