Nacistinės Vokietijos ir sovietų NKVD nužudytų Armijos Krajovos karių palaikų Lietuvoje tris savaites ieškojo Lenkijos Tautos atminties instituto Pakraščių („Kresų“) skyriaus darbuotojai.
Lenkams talkino Lietuvos edukologijos universiteto profesorė archeologė Ilona Vaškevičiūtė.
Miknakiemio kaimo teritorijoje Šalčininkų rajone esančiame miške rasti Armijos Krajovos kapralo Edwardo Buczeko, slapyvardžiu Grzybekas (Grybukas), žuvusio 1944 metų rugpjūčio 1 dieną per susirėmimą su vermachto kalnų jėgerių daliniu, palaikai.
Iš kapralo bendražygių pasakojimų buvo žinoma, kad jis žuvo ir kovos draugų buvo palaidotas miške. Čia tyrėjai rado seną tvorele aptvertą kapą.
Lenkijos naujienų agentūra pranešė, kad prie palaikų rasta uniformos liekanų ir sagų, lenkiškos kariškos kepurės emblema – erelis.
Kariškos kepurės likučiuose rastas įstrigęs 7,62 kalibro šovinys – jis greičiausiai ir buvęs kario mirties priežastimi.
Rūdninkų girioje, Ilgosios Salos vietovėje, surasti leitenanto Wojchiecho Stypulos, slapyvardžiu Bartekas, palaikai. Jis žuvo 1944 metų liepos 22 dieną per susirėmimą su sovietais prie Visinčios upės.
Dar vieni palaikai, kaip manoma, Stanislawo Masiuko, slapyvardžiu Morozas (Šaltis), aptikti senosiose Versekėlės kaimo kapinėse.
Jis žuvo 1944 metais per ataką prieš NKVD postą Eišiškėse.
Tyrinėjimus Lietuvoje vykdė lenkų archeologai, istorikai ir antropologė.
Rastus palaikus rengiamasi perlaidoti Eišiškių kapinėse, kuriose numatytas memorialas „Kario namai“.
Rudenį mokslininkai tęs kapitono Jano Borysewicziaus, slapyvardžiu Krysia, kuris vadovavo operacijoms ir žuvo šiose apylinkėse, palaikų paieškas.
„Buvo žinoma, kad jis buvo įmestas į šulinį Eišiškėse.
Iš pradžių mums buvo nurodyta, kad tas šulinys yra ties piliaviete, bet kai ten jo neradome, kažkas pasakė, jog dar vienas šulinys yra buvęs prie Eišiškių pirties.
Kasėme ten ir iš tikrųjų radome, bet tas šulinys buvo užversas įvairiomis griuvenomis ir nepavyko palaikų iškasti“, – pasakojo I.Vaškevičiūtė.
Šio šulinio apžiūrą ir tyrimus archeologai planuoja atlikti sugrįžę.
Lenkai siekia sudaryti visų savo tautiečių, žuvusių kovoje už tėvynę, sąrašą, jų palaikų ieško įvairiose vietose, taip pat ir užsienyje. (BNS, LR)
Sulaukė kaltinimų
Armija Krajova (lenk. Armia Krajowa, AK – Krašto armija) – Lenkijos emigracinei vyriausybei Londone pavaldi partizaninė kariuomenė, pasipriešinimo Vokietijos okupacijai organizacija Antrojo pasaulinio karo metu.
Ji buvo įkurta 1939 m., o paleista 1945 m. Veikė visoje prieškarinės Lenkijos teritorijoje, siekė atkurti nepriklausomą valstybę su 1939 m. sienomis.
Ši armija Lietuvoje vertinama itin prieštaringai.
1993 m. Lietuvos Vyriausybės sudaryta istorikų komisija paskelbė, kad „Armija Krajova nepripažino Vilniaus grįžimo Lietuvai, ruošėsi jį vėl atplėšti nuo Lietuvos, Armijos Krajovos partizanai Rytų Lietuvoje padarė nusikaltimų žmoniškumui, įvairiais motyvais yra terorizavę ir žudę niekuo nekaltus civilius gyventojus, daugiausia lietuvius“.
