Kategoriškas buvusio krašto apsaugos minstro Audriaus Butkevičiaus pareiškimas, kad V.Landsbergis niekada nebuvo faktinis šalies vadovas, paskatino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininką Gabrielių Landsbergį užstoti savo senelį.
„Kiekvienas gražulis, kiekvienas butkevičius išsakys savo nuomonę – „kur tai matyta, kaip jis drįsta“ – nesvarbu, kad procesą inicijavo politiniai oponentai“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė konservatorių lyderis.
G.Landsbergis sakė nežinantis, ar Seimo pirmininkas V.Pranckietis turi piktų kėslų, bet tikrai išmintingas politikas pasitikrintų, ar jo iškeltai idėjai pritaria, pavyzdžiui, bent jau jo paties frakcija. Pasitikrinus, reikėtų pagalvoti – jei nepritaria, ar verta to imtis? O jei jis žino, kad pritarimo nesulauks, tada toks veiksmas tėra elementarus pasityčiojimas iš buvusio valstybės vadovo.
„O juk ir laikas tokiai patyčiai tinkamas. Pikta, kad „valstiečiai“ nevykdo pažadų? Pikta, kad Ramūnas (Karbauskis – Red.) tiesos nesako? Štai, geriau pasipiktinkite Landsbergiu. Iki šiol suveikdavo, suveiks ir dabar. Dergliavą ant senelio atsimenu nuo vaikystės – sugriauti kolūkiai ir iš jų šiferio sustatytos vilos Šveicarijoje. Bet gal jau gana, ką? Jei neturime atsakymo, gal nebekelkime ir klausimo? Tiesiog iš pagarbos. Ar bent sveiko proto“, – situaciją komentavo G.Landsbergis.
A.Butkevičius taip pat socialiniame tinkle nesusilaikė neatsakęs konservatorių lyderiui.
„Nesityčioju iš jūsų senelio. Tyčiojasi tie, kurie siūlo jam „garbės rezistento“, „garbės savanorio“ ir „valstybės prezidento atbuline tvarka“ vardus, kuriuos jis priima. Deja, nuolatiniai bandymai revizuoti neseną istoriją svarbūs ne tik jūsų šeimai, bet ir mums – tos istorijos kūrėjams ir dalyviams“, – rašo A.Butkevčius.
Apie valstybės vadovo instituciją Lietuvos 1990-1992 m. istorijoje A.Butkevičius rašo: „Ruošdami LR laikinajį pagrindinį įstatymą, minimame periode nustačiusį valstybės pareigūnų atsakomybes, mes taip pertvarkėme buvusios LSSR konstituciją, kad nei vienas valstybės pareigūnų (Aukščiausios Tarybos pirmininkas, ministras pirmininkas) negavo visapusiškų valstybės atstovavimo įgaliojimų. Tai buvo padaryta sąmoningai, siekiant apsisaugoti nuo galimos pareigūno išdavystės ar silpnadvasiškumo sunkiame mūsų Valstybės išsivadavimo iš SSRS okupacijos laikotarpyje. Visos valstybės atstovavimo galios buvo sukauptos Aukščiausioje Taryboje-Parlamente. Jūsų senelis, kaip AT pirmininkas, turėjo atstovavimo užsienio politikoje ir tarpvalstybinėse derybose teisę ir galias. Šią situaciją aptaria ir LR konstitucinio teismo išaiškinimas“.
Buvęs Krašto apsaugos ministras tęsia: „Deja, mano minima situacija tapo dviejų to meto pagrindinių Lietuvos pareigūnų – prof. V.Landsbergio ir prof. K.Prunskienės užsitęsusio konflikto nepasidalinant valdžia ir šlove priežastimi. Pats šio konflikto buvimas rodo, kad jūsų senelis nei teisine nei faktine prasme iki 1991 m.pradžios valstybės vadovo valdžios neturėjo.
Vėliau konfliktai lydėjo jūsų senelio ir kitų ministrų pirmininkų santykius. Bandydami suteikti jūsų seneliui daugiau galių, jo šalininkai periodiškai siūlė suteikti jam prezidento galias parlamente. Man asmeniškai žinomi trys tokie mėginimai. Tačiau tuometinis parlamento susiskaldymas jau neleido šių idėjų realizuoti. 1992 m. jūsų senelio šalininkai, surinkę parlamente tik 71 deputato balsą, pabandė įtvirtinti Lietuvoje Prezidento valdžios institutą referendumo būdu. Tai ir buvo bandoma padaryti 1992 m. rugsėjo 23 d. referendume „Dėl Lietuvos Respublikos prezidento institucijos atstatymo.“ Kaip žinoma referendumo nuostata nebuvo priimta. Manau pats šio referendumo organizavimo faktas rodo, kad jūsų senelis valstybės vadovas nebuvo“.
A.Butkevičius teigia: „Paskutinį bandymą užimti Prezidento pozicijas aptariamame laikotarpyje jūsų senelis ir jo šalininkai pabandė inicijuodami pirmalaikius parlamento rinkimus 1992 m., prieš tai priėmus naują LR Konstituciją su Prezidento institucija.
Šiam projektui entuziastingai pritarė buvusi LKP-LDDP, daug geriau nei jūsų senelis suvokusi visuomenės nuotaikas. Šių įvykiu rezultatas – valstybinė valdžia Lietuvoje ilgiems aštuoniems metams buvo atiduota jūsų senelio priešininkams, o jam asmeniškai konstruota prezidento pozicija atiteko jo politiniam konkurentui“.
Savo požiūrį į V.Landsbergį A.Butkevičius atsakyme jo anūkui baigia kategoriškai: „Todėl dar kartą teigiu: jūsų senelis niekada nebuvo valstybės vadovas. Jis niekada nepriiminėjo vienvaldiškų, su mumis nesuderintų sprendimų. Tačiau svarbiausiais valstybės atkūrimo metais jis buvo įtakingiausios politinės grupuotės lyderis. Krizės ir pavojaus akimirkoje jis buvo tvirtas, neišsigando, nepabėgo ir nepasidavė, veikdamas mūsų jam deleguoto pasitikėjimo ribose. Ir visa tai kur kas svarbiau nei pranckiečių bandymai revizuoti istoriją ar pataikūnų bandymai įteigti ateities kartoms, esą be jūsų senelio nebūtų nepriklausomybės“.
