– Kaliningrade darbuojatės jau dvejus metus, kas per šį laikotarpį pasikeitė?
– Dveji metai prabėgo labai greitai. Atvykau gana sudėtingu laikotarpiu – po krizės, kurią sukėlė Rusijos veiksmai Kryme ir Ukrainoje, paūmėjimo. Tuo metu smarkiai paaštrėjo santykiai tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Pamenu, 2015 metais buvo kelių mėnesių laikotarpis, kai ne tik Lietuvos vežėjai, bet ir eiliniai piliečiai sunkiai galėjo patekti į Kaliningrado sritį.
Šiuo metu pastebimos pastangos siekti geresnių Kaliningrado srities santykių su kaimynais Lietuvoje ir Lenkijoje, tačiau bendrą kontekstą, žinoma, kuria Rusijos vykdoma užsienio politika.
– Kaip aktyviai tuo metu ir dabar vyksta bendradarbiavimas?
– Tuomet 2007–2013 metų laikotarpio Europos Sąjungos finansuojama Bendradarbiavimo per sieną programa kaip tik ėjo į pabaigą, o 2015 metais dar buvo baigiami atskiri tos programos projektai. Dabar persiklojo senosios programos užbaigimas ir naujosios – 2014–2020 metų pradžia. Be to, nors prieš tai buvusi programa numatė bendrą Lietuvos, Lenkijos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimą, naujoji programa išskaidyta į tris segmentus, vienas kurių – Lietuvos ir Kaliningrado bendradarbiavimas. Svarbu tai, kad po ilgų derinimų jos oficiali pradžios data numatyta šių metų rugsėjį.
Tikimės, kad ši programa veiks ir toliau, mat tai papildomos galimybės Lietuvos savivaldybėms ir Kaliningrado municipalitetams gauti finansavimą socialinei atskirčiai mažinti, istoriniam kultūriniam paveldui puoselėti, ekologiniams iššūkiams spręsti, sveikatos paslaugų prieinamumui bei pasienio infrastruktūrai gerinti. Bendras šios programos biudžetas – apie 27 mln. eurų.
Susiję straipsniai
– Kokius pagrindinius Lietuvos interesus Kaliningrado srityje įvardytumėte?
– Kaliningrado srityje gyvena istoriškai susiformavusi lietuviškoji diaspora. 2010 metų duomenimis, save lietuviais identifikavo apie 14 tūkst. gyventojų, tad mums svarbus lietuviškumo palaikymas. Konsulato patalpose veikia šeštadieninė lietuviška mokykla, kurią lanko apie 40 vaikų iš Kaliningrade gyvenančių lietuvių šeimų. Taip pat yra licėjus Nr. 35, kuriame kaip užsienio kalbos mokoma lietuvių kalbos. Jau dvidešimt dvejus metus Kaliningrado srityje veikia Lietuvių kalbos mokytojų asociacija, per kurią kitose krašto mokyklose, daugiausia paribio su Lietuva rajonuose, organizuojamas vaikų fakultatyvinis lietuvių kalbos ir etnokultūros ugdymas. Džiugu, kad ilgametis minėtos asociacijos vadovas, atsidavęs lietuvybės puoselėjimui žmogus Aleksas Bartnikas šiemet tapo Kalbos premijos laureatu.
Mums labai svarbus elementas yra kultūrinis paveldas ir čia reikėtų pradėti nuo Tolminkiemio – mūsų grožinės literatūros židinio, apie kurį visi žino ir nuolat kalba, bet norėtume glaudesnio bendradarbiavimo įamžinant šį kultūrinį paveldą. Ragainėje (dabar – Nemanas) gyveno Martynas Mažvydas, tad ir pirmoji lietuviška spausdinta knyga yra iš čia. Tilžėje gyveno ir kūrė Vydūnas, Tilžėje buvos spausdinamos lietuviškos knygos ir per Nemuną gabentos knygnešių spaudos draudimo metais, tad švietimas ir kultūra mums yra be galo reikšmingi ir svarbūs.
Istoriškai žiūrint, lietuvių kalbos stiprinimui Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir vėliau ypač didelį impulsą suteikė Karaliaučiaus krašto šviesuoliai, todėl mums šis kraštas svarbus dėl istorinio ir kultūrinio paveldo.
Negali būti pamirštami aplinkosaugos klausimai. Tiek Lietuvoje, tiek ir Kaliningrado srityje prie Nemuno yra įvairių gyvenviečių ir pramonės objektų, tad švaraus vandens ir kiti aplinkosaugos klausimai taip pat yra gyvybiškai svarbūs. Baltijos jūroje priešais Kuršių neriją yra veikianti Rusijos naftos platforma D6, laimei, kol kas jokių rimtų incidentų nebūta.
Praėjusiais metais paaiškėjo, kad „Lukoil“ turi planų daryti naujų gręžinių šalia jau veikiančios platformos. Tai kelia rimtą susirūpinimą. Jei neužtikrinama griežta technologinė kontrolė, bet kuri kompanija įsigudrina imtis tam tikrų pataupymų, ir nenustebinsiu pasakydamas, kad dažniausiai jie būna saugumo srityje. Kol kas girdimi įvairūs patikinimai, kad padėtis kontroliuojama, bet priežiūra ir kontrolė turi būti visapusiški. Baltijos jūra ir Kuršių nerija yra mūsų bendras turtas. Baisu ir pagalvoti, kas būtų, jei įvyktų technologinė nelaimė.
Šiemet suplanuota užbaigti visus darbus ir apsikeisti raštais dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos demarkavimo, Fiziškai šitie darbai jau atlikti, bet vyksta baigiamųjų dokumentų ir kartografijos parengimo darbai. Viską tikimasi užbaigti iki metų pabaigos. Pasitikdama valstybės atkūrimo šimtmetį Lietuva užbaigia procesą vėl pažymint valstybės sieną. Įdomu tai, kad kai kuriuose ruožuose yra išlikę senieji, dar tarpukariu statyti, sienos stulpai..
Visada buvome ir esame suinteresuoti gerais kaimyniniais santykiais, Kaliningrado srities tvariu vystymusi, stipria pilietine visuomene, stipriais ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo ryšiais su ES, kartu negalime likti abejingi šios srities neproporcingai didelei militarizacijai.
– Ar daug lietuvių verslininkų net ir po sankcijų įvedimo liko dirbti Kaliningrade?
– Kalbant apie ekonominius santykius, Rusija, nepaisant visų politinių aplinkybių, išlieka tarp pagrindinių partnerių. Anksčiau Kaliningrade veikė lietuvių verslininkų klubas ir dabar tarp užsienio investuotojų lietuviškasis kapitalas užima didžiausią lyginamąjį svorį. Tačiau reikėtų pasakyti, kad užsienio investuotojų Kaliningrado srityje nėra daug dėl izoliuotumo, papildomų pliusų neprideda ir Rusijos stiprinami kariniai pajėgumai Kaliningrade: bet koks verslas vengia regionų, kuriuose yra tam tikros rizikos, o kai verslininkai svarsto, ar verslą pradėti čia, ar didžiojoje Rusijoje, neretai pasirenkama pastaroji.
Alaus gamintojas „Heineken“ neseniai uždarė savo gamyklą Kaliningrado srityje, o nauji kylantys objektai, tokie kaip keturios naujos šiluminės elektrinės, naujasis stadionas, yra finansuojami iš Rusijos federalinio ir vietinio biudžeto.
Kaliningrado srityje sėkmingai dirba „Klaipėdos mėsos“ įmonė „Kaliningrado delikatesas“, žuvies ir jūrų gėrybių fabrikas „Vičiūnai RUS“. Kaliningrado srityje taip pat veikia „Arvi“ koncerno trąšų fabrikas, čia sėkmingai darbuojasi tauragiškiai baldininkai bei Panevėžio statybų bendrovė „Piniava“. Turime ir ne tokių sėkmingų istorijų – buvusi garsi statybų bendrovė „Baltlitsroi“ jau vykdo bankroto procedūras.
Akivaizdu, kad nauji investuotojai iš Lietuvos į šį regioną neskuba, bet tie, kurie dirbo anksčiau, tebedirba ir dabar.
– Ar šiuo metu Rusijai taikomos sankcijos turi poveikį vietos ekonomikai?
– Pasikeitė parduotuvių asortimentas – jis šiek tiek sumenko. Nėra taip, kad maisto produktų trūktų, tačiau pasirinkimo galimybės nebe tokios. Tai bandoma pakeisti didinant maisto produktų importą iš Vidurinės Azijos valstybių, po truputį auga pačios Kaliningrado srities žemės ūkio produkcijos gamyba. Įdomus faktas – buvęs ilgametis Maskvos meras Jurijus Lužkovas čia rado savo naują pašaukimą, įsteigęs ir gana sėkmingai plėtodamas stambų ūkį. Vis dėlto vietos gyventojai neslepia, kad pasitaikius progai vyksta apsipirkti į kaimynines šalis.
– Lietuvių turistų į Kaliningradą vyksta nedaug, tačiau iš šio krašto vykstančiųjų paturistauti pas kaimynus yra kur kas daugiau. Kuo Lietuva patraukli turistams iš Kaliningrado?
– Rusijos piliečiams, atvykusiems į Lietuvą, psichologiškai patogu – jie vis dar gali mūsų šalyje susikalbėti rusiškai, o tai, nemokant užsienio kalbų, yra patogu. Nuo senų laikų labai mėgstamas mūsų Druskininkų kurortas, nuvažiuokite į Nidą ir ten kiaurus metus matysite automobilius su Kaliningrado registracijos numeriais. Mėgstama ne tik Nida, bet ir Klaipėda, Palanga, jau atrastas ir pamėgtas Birštonas. Juos traukia poilsinis ir gydomasis turizmas.
– Kokių rūpesčių kamuojami žmonės skuba į konsulatą?
– Dažniausia tai santuokų, gimimų ir mirčių apskaitymai. Per dvejus darbo metus kol kas neteko atlikti tos ypatingos misijos ir fiksuoti civilinės santuokos, nors tai būtų įmanoma konsulato patalpose, jei dėl to kreiptųsi du Lietuvos piliečiai. Dažnai žmonės kreipiasi įvairių pažymų apie kilmę, pilietybės išsaugojimą, dokumentų pakeitimą. Kadangi viena pagrindinių mūsų funkcijų yra vizų išdavimas ir specialiosios tranzito schemos užtikrinimas, žmonės kreipiasi dėl vizų ir supaprastinto tranzito dokumentų išdavimo. Šiais metais pastebime didėjantį susidomėjimą vizomis – jų išdavimas auga tiek Kaliningrade, tiek ir Sovetske, tai rodo, kad srities gyventojai norėtų dažniau atvykti į Lietuvą, kitas Europos Sąjungos šalis.