Vienas po kito į teismą turi keliauti nauji ieškiniai. Vienas teismo posėdis baigėsi triuškinančia visuomenininkų pergale, kai teismas uždraudė kirsti medžius, kurių kirtimą buvo palaiminusi V.Matijošaičio vadovaujama savivaldybė.
Kauniečiai kovą dėl medžių jau vadina mažuoju sąjūdžiu prieš miestų karaliukus. Kovai už medžius jau ruošiasi ir Klaipėda. Ar iškirsti medžiai tikrai pakirs Kauno mero V.Matijošaičio autoritetą?
Kova dėl medžių drebina Kauno mero autoritetą
Režisieriaus Gyčio Padegimo ir kitų Kauno menininkų, visuomenininkų nemalonę V.Matijošaitis užsitraukė, kai Kaune su jo palaiminimu be skrupulų buvo iškirsta 500 senų medžių, dar du kart tiek planuota nurėžti.
„Negalima medžių ne tik kirsti, bet ir genėti vegetaciniu periodu. Ką reiškia, kad vaikai mato niokojamą, kertamą žalią medį? Jie atpranta bet ką saugoti. Jonas Paulius parašė nuostabų dalyką. Ten, kur lengva ranka kertamas medis, labai lengvai po to žudomas žmogus“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” teigė režisierius G.Padegimas.
Medžių neišgelbėjo net visuomenės rengti protestai. Tačiau laikinosios sostinės meras protestų nesureikšmina.
„Yra ir patenkintų žmonių. Kam užstodavo saulę, vaizdą į upę – tie džiaugiasi. Viskas labai subjektyvu – įvertinti, ar 6 nepatenkinti, ar 300 tūkst. patenkinti. Man irgi gaila medžių, aš su jais užaugęs“, – teigė Kauno meras V.Matijošaitis.
Naują spektaklį statantis režisierius G.Padegimas dabar turi ir rūpestį suspėti per nustatytą terminą teismui pateikti ieškinį. Su savivaldybe dėl iškirstų medžių teisme kartu su režisieriumi kovoja dar 10 žmonių, kuriems teko ir areštinėje pabuvoti.
Piketo organizatoriai pirmąją pergalę jau pasiekė, teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė Kauno valdžiai kirsti medžius.
Susiję straipsniai
„Želdinių įstatyme numatyta pilietinio nepaklusnumo pareiga. Fizinis asmuo turi priešintis, jis neturi leisti neteisėtiems veiksmams, dėl ko gali būti pažeisti želdiniai. Vadinasi, mes kiekvienas privalome neleisti neteisėtai elgtis“, – aiškino advokatas Saulius Dambrauskas.
Dėl pareigūnų veiksmų prašoma pradėti tyrimą, medžiaga perduota ne tik teisėsaugai. Protestuotojai teigia, kad Kaune gniuždoma demokratija ir prašo ištirti ir Seimo komitetų. O tarp sulaikytųjų yra ir advokatas. Visuomenininkai spėja, kad į areštinę protestuotojai išvežti pagal nerašytą savivaldybės galvos prašymą ir tai vadina kerštu.
„Jie visi 3 yra iš tų 10 ieškovų, kurie pradėjo bylą prieš savivaldybę. Tai susidorojimas su civiliais ieškovais, inicijavusiais bylą. Kitų nebuvo, nei vienas nebuvo paleistas, tačiau kiti asmenys nebuvo sulaikyti, nors jie buvo žymiai aktyvesnis, juos tiesiogiai ištempė policija.
Mes visai teisėtai elgėmės, o išnešė, nes buvo duota komanda dvi dienas prieš, savivaldybės posėdyje jau buvo pasakyta sulaikyti Dambrauską. Įsivaizduokite, kokio lygio sprendimai priimami. Man net du asmenys po komisijos posėdžio pasakė – įspėju jus, labai gaila, bet nurodyta jus sulaikyti“, – aiškino S.Dambrauskas.
Visuomenininkai teismo keliu sieks įpareigoti savivaldybę sprendimus dėl želdinių priimti tariantis su visuomene ir ekspertais. Tačiau Kauno savivaldybės atstovai tvirtina, kad jie tiesiog pateko į įstatymų pinkles.
„Išduodant leidimus neprivaloma ekspertizė, ji daroma, kai ginčijamasi ir tada, kai prašo fizinis ar juridinis asmuo. Mes nekalbame apie parkus, mes kalbame apie gatves, kur po apačia yra inžineriniai tinklai, yra visokiausių dalykų ir vienas teisės aktas nuostata prieštarauja kitai. Logiška, jei laikytis užsimerkus teisės aktų, tai negalėtume darbų daryti 1,5 cm atstumu į abi puses. Tai pažiūrėkite senamiesčio šaligatvius ir pamatysite, kad nei kasti tranšėjos, nei kažko ardyti tiesiog nebūtų galima“, – teigė Kauno savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Aplinkos ministerija žada užkaišyti visas įstatymų spragas. Tačiau Kauno menininkai sunerimę, kad iki to laiko Kaune gali būti iškirsti medžiai ne tik gatvėse, bet ir garsiajame Ąžuolyne. Valdžios pažadais stabdyti arklius visuomenininkai nebetiki. Nes kartą, sako, jau buvo patikėję, kad medžių kirtimas bus sustabdytas, bet pjūklai sužvango savaitgalį, kai niekas nesitikėjo.
„Pasirodo, kad yra parengtas Ąžuolyno rekonstrukcijos projektas, apie kurį miestas praktiškai nežino, jis nebuvo pristatytas. O suradus jį internetiniuose labirintuose, stebina projekto teiginiai. Ketinama Ąžuolyną labai ženkliai retinti ir padaryti saulėtas erdves – milžiniškos erdvės takų, erdvė 30 metrų pločio ir 1 km ilgio prospektinė linija. Ir tos „saulėtosios“ erdvės bus prismaigstomos rododendrų krūmų“, – sakė architektas Audrys Karalius.
Kauno Ąžuolynas yra pats didžiausias Europos mieste esantis ąžuolynas, jis įtrauktas į Europai svarbių teritorijų tinklą „Natura 2000“, žmogaus veikla čia itin ribojama. Senuosiuose ąžuoluose gyvena retasis niūriaspalvis auksavabalis. Gegužės 3 dieną aplinkos ministras patvirtino šių pasaulyje nykstančių vabalų apsaugos planą, o Kauno savivaldybė sumanė išretinti jų buveinę. Be to, nutarta nusausinti pievas, o tai ąžuolams pražūtinga.
„Nenoriu burti, kas bus, bet ąžuolų šaknys yra jautrios drenažui. Bet kokie drenavimai, estetinės aplinkos gerinimas, artimas miesčionio skoniui, yra labai pavojingas. Pakeitus požeminę struktūrą ąžuolai pradės silpti, juos apniks ligos“, – aiškino A.Karalius.
„Ten, kur medžiai prastos būklės, idiotiškai genėti ir palikti žagarai, tai matomai, kad keisime. Mes pasidarę kontraktus, nusipirkę 1500 medžių. Dalyje vietų bus atsodinama į senas vietas. Daug medžių pasodinsime ten, kur jie ir neaugo“, – teigė Kauno meras V.Matijošaitis.
Kad galėtų išlipti iš balos sausa arba teisi, savivaldybė nutarė pasisamdyti ekspertą. Sako, kaip ekspertas pasakys, taip miesto valdžia ir darys. Bet visuomenininkai ir vėl sujudo ir dėl eksperto parinkimo jau ruošia ieškinį teismui.
„Paslauga pirkta neskelbiamos apklausos būdu, apklausus tik vieną asmenį, vieną specialistą. Jos patirtis neatskleista ir tas asmuo jau buvo išreiškęs savo nuomonę. Tas žmogus pasisakė, kad 80 proc. medžių yra pjautini – tai dar be ekspertizės pasakė. Jis negali būti nešališkas. Taip pat abejotini savivaldybės veiksmai. Viešai komunikuojama, siekiant nugesinti visuomenės nepasitenkinimus, tuo pačiu lygiagrečiai kuriami neskaidrūs veiksmai, kurie didina nepasitikėjimą“, – aiškino advokatė Rūta Čilinskaitė.
Savivaldybės pasirinkto eksperto teiginiais suabejojo ir dendrologai. Jie sako matę daugybę nukirstų sveikų medžių, o savivaldybės ekspertui vaizdas atrodė priešingas.
„Spėjom pamatyti gulinčius medžius ant šlaitų. Didelės dalies jų pažeidimas buvo apie 30 proc., ne daugiau. Lapų ligos nėra pretekstas žudyti 70 metų medį. O ir kelmai pakankamai sveiki, nekėlė grėsmės, pavojaus aplinkai. Didesnė dalis buvo arčiau gatvės ir buvo pažeistos šaknys keičiant bordiūrą“, – sakė Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas.
„Iš pradžių bandėme visus medžius apgenėti, kad alėja išliktų. Posėdžių stalo noras buvo medžius išsaugoti, bet padarius ekspertizes – tikrai puviniai. Ką pasakys kauniečiai, jeigu mes suremontuosime gatves, šaligatvius ir ant jų mašinų pradės kristi nuvirtę medžiai. Toje gatvėje buvo, atitarnavo, gaila, su skaudama širdimi, bet teko priimi sprendimą“, – apie medžių kirtimą aiškino Kauno meras V.Matijošaitis.
Tačiau savivaldybė atkerta – kad statybininkai medžių šaknis pažeidė ir niekur nesidėsi, reikėjo kirsti.
„Savivaldybė rangovui nekelia užduoties. Rangovas pažeidžia šaknis, duoda komandą nukasti šaknis, o tada medžiai krenta ant galvų ir gali sužaloti darbininkus. Nė vieno fakto nėra užfiksuota, yra tik pasakyta viešoje erdvėje ir žmonės galvoja, gal nukrito“, – teigė advokatas S.Dambrauskas.
Kauno menininkai kaltina savo valdžią idėjų stoka ir pataikavimu augalų tiekėjams. Panašūs kaltinimai gali pasipilti ir ant Klaipėdos mero galvos. Socialiniuose tinkluose jau buriasi grupė „Apginkime Klaipėdos medžius“. Į piketą ruošiamasi, kai tik sužvangės pjūklai, mat Klaipėdos miestas taip pat suplanavęs iškirsti daug senų medžių.
Aplinkos ministerija svarsto apriboti savivaldybių įgaliojimus dėl masinių želdinių kirtimų, o Aleksandro Stulginskio studentai nustatė, kad želdiniams kirsti leidimus ne visur išduoda specialistai. Kai kuriose savivaldybėse šios funkcijos priskirtos buhalteriams.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.