Kas dvejus metus vykstančios pratybos, šiemet bus vykdomos rugsėjo 14 – 20 dienomis Baltarusijoje.
Ruošiamasi viskam
Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Asta Galdikaitė sako, kad pratybų metu bus pasiruošta reaguoti į bet kokias grėsmes.
„NATO, sąjungininkai ir Lietuva atidžiai stebi ir stebės Rusijos pasirengimą pratyboms „Zapad–2017“ ir bus pasiruošusi reaguoti į tyčinius ir netyčinius incidentus ir kitokio pobūdžio grėsmes, jei jos kiltų“, - sako A.Galdikaitė.
Anot pašnekovės, artėjant pratyboms Baltijos valstybėse bus dislokuojami papildomi sąjungininkų pajėgumai sausumoje, ore ir jūroje. Taip pat, jau yra gautas patvirtinimas, kad per per pratybas Baltijos šalių oro policijos misiją perims sustiprintos JAV pajėgos.
Taip pat, Lietuvos kariuomenė kartu su NATO sąjungininkais nuolatos treniruojasi ir stiprina gebėjimus užtikrinti mūsų šalies saugumą.
Specialių žingsnių nėra
Krašto apsaugos ministerija jokių nurodymų ar patarimų šalies gyventojams konkrečiai šioms pratybos nėra paruošusi.
„Pratybų laikotarpiu žmonės yra raginami elgtis kaip ir kasdien, bet pastebėjus įtartinus ar ginkluotus ir be skiriamųjų ženklų asmenis, rekomenduojame skambinti 112“, - informavo KAM atstovė.
Ji taip pat primena ir šių metų gegužės mėnesio istoriją, kai Nemenčinės miškuose gyventojai pastebėjo įtartinus asmenis.
„Akylus gyventojas, šalia Nemenčinės miškuose pastebėjęs ginkluotus asmenis, apie tai informavo policiją. Vėliau policija pas kai kuriuos sulaikytuosius rado nelegalių ginklų ir šaudmenų. Tai yra geras pavyzdys, kaip neabejingi piliečiai gali prisidėti prie visų mūsų saugumo“, - sako A.Galdikaitė.
Visgi, A.Galdikaitė primena ir prieš kelis metus KAM išleistus ekstremalioms ir karinėms situacijoms skirtus žinynus. Juose yra surašyti patarimai įvairiose situacijose.
Baiminamasi Gruzijos likimo
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos karo istorijos centro vyriausias mokslo darbuotojas doc.dr. Valdas Rakutis tikina, kad šios pratybos bus tikrai neeilinės vien dėl planuojamo technikos kiekio.
„Mūsų kariškių dėmesį, ne tik Lietuvos, bet NATO, patraukė didelis pratybų mastas. Žvelgiant į skirtas lėšas, priemonių skaičius ir kitus rodiklius, pastebima, kad čia bus tikrai neeiliniai mokymai. Pratybų mastai yra akivaizdžiai didesni. Nors dabar galima stebėti tik planuojamus skaičius. Kaip realiai viskas bus pasakyti dar sunku“, - sako V.Rakutis.
Į klausimą, kodėl tiek daug kalbame apie šias prie Lietuvos sienos vyksiančias pratybas, V.Rakutis atsako, kad yra tinkamai įvertinos esamos aplinkybės.
„Žinoma, mūsų valstybė reaguoja į tokias padidėjusius skaičius ir laiku paskelbė pavojų, tam, kad mokymai neišvirstų į didesnio ar mažesnio lygio operaciją. Kaip kad buvo Gruzijoje. Kadangi mūsų strategija yra atgrasymas, žinoma, kad tos priemonės yra parenkamos adekvačiai pagal galimo pavojaus lygį“, - naujienų portalui lrytas.lt sako V.Rakutis.
Ant ribos laviruojantys santykiai?
Bendri strateginiai santykiai tarp JAV, NATO valstybių ir Rusijos yra labai sunkiai prognozuojami.
„Manau, kad jie labai greitai gali peraugti į kažkokią didesnę įtampą. Nes JAV prezidento ir Rusijos santykiai neaiškūs, kongresas priima nutarimus, o Rusija grasina išsiųsti diplomatus. Visi šitie gąsdinimai rodo, kad per labai trumpą laiką santykiai gali stipriai pablogėti. Tokie sunkiai prognozuojami įvykiai ragina būti budriems“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė V.Rakutis.
Ar reikia specialaus pasiruošimo?
Visgi, V.Rakutis tikina, kad civiliai šių pratybų pastebėti net neturėtų.
„Lietuva ir kitos valstybės, kad ir Lenkija, jos laiku paskelbė aliarmą ir nustatė esamą problemą. Gyventojai neturėtų per daug sunerimti ir kažkaip ypatingai tam ruoštis. Tačiau bendro budrumo nereikėtų prarasti niekada. Reikia stebėti, kaip viskas vyksta“, - sako Generolo J.Žemaičio Lietuvos karo akademijos istorikas.
Tačiau svarbesnė misija ir aplinkos stebėjimas iš piliečių perspektyvos turėtų vykti šalies pasienyje.
„Žinoma, tie kurie gyvena pasienio zonoje, turėtų jausti pilietinę pareigą pranešti apie sienos kirtimo atvejus, ar kažkokį neaiškių žmonių ar stovyklų suaktyvėjimą. Juk tai yra valstybės piliečio reikalas tinkamai padėti valstybei, jei tokios pagalbos reikia. Svarbiausia netylėti, geriausia pranešti policijai ar Krašto apsaugos savanorių kuopoms, kurios yra dislokuotos visuose didesniuose miesteliuose. Tai to budrumo nereikia prarasti“, - sako V.Rakutis.
Kokia didžiausia grėsmė?
Jis taip įvardina ir didžiausią šių pratybų grėsmę.
„Nemanau, kad iš tų pratybų kažkas labai didelio gausis, bet labai svarbu nepasiduoti provokacijoms, neleisti joms pradėti vykti. Nes tai yra didžiausias pavojus, kuris gali sukelti žmonių susipriešinimą“, - naujienų portalui lrytas.lt sako istorikas.
„Budrumo reikia, tačiau pereiti į kažkokius panikavimus, kaip pas mus dažnai būna, tikrai nereikia. Pasitaiko, kad arba iš viso yra nesirūpinama, arba panikuojama. Bet panikos visai nereikia. Svarbiausia yra ramiai stebėti, kas čia vyksta“, - patarimais dalijasi V.Rakutis.
