Kodėl Baltarusija pasirinko Ružanų girioje esantį 7,5 tūkst. hektarų ploto poligoną, kuris šiaip jau naudojamas vis rečiau, atsakyti gali šios valstybės gynybos vadai.Kad pratybos išvaikys ne tik grybautojus, kurie nesibaimindami kitu laiku braunasi į poligono teritoriją, jau dabar aišku kaip dieną.
O ankstesniais laikais Ružanai buvo susiję su Lietuvos istorija. Čia buvo viena pagrindinių didikų Sapiegų rezidencija.
Driekiasi per tris rajonus
Pružanai, Ivacevičiai, Berezovskas – tai trys Baltarusijos rajonai, kurių teritorijoje yra didysis Ružanų poligonas. Žalioji jo zona šiaurėje beveik siekia Lososino ir Ščitno kaimus, pietuose – Michaliną. Nors pratybos vykdavo ir anksčiau, aplinkinių kaimų gyventojai vis tiek sliūkindavo į poligono teritoriją pagrybauti.
Beje, poligonas tapo girios ir bėda, ir gelbėtoju. Girią niokojo per pratybas dėl iššautų sviedinių kildavę gaisrai, tačiau sustabdė beatodairišką miško kirtimą. Juk XX amžiaus pradžioje Ružanų girią negailestingai niokojo medkirčiai, mediena buvo gabenama į Lenkiją, Vokietiją, Austriją.
Paskutinės didesnės pratybos Ružanų poligone vyko gegužę. Tą kartą tariamu priešininku buvo priešiškai nusiteikusios ginkluotos gaujos. Jas sunaikino 15 lėktuvų: mokomieji ir treniruotėms skirti L-39 vykdė žvalgybą, SU-25 ir JAK-130 ekipažai naikino priešininkus.
Į taikinius aviatoriai šaudė pažeme, o šių pratybų ypatybė ta, kad kariškiai naudojo bepiločius aviacijos kompleksus. Jie įvertino pataikymų į taikinius tikslumą.
Slėpė šventojo karstą
Poligonas Ružanų girioje įsikūrė 1946 metais, o ankstesniais laikais ši vietovė buvo neatsiejama nuo Lietuvos istorijos. Juk Ružanų dvaras Sapiegoms priklausė dar nuo 1598-ųjų. Su šia vietove siejama daug žymių dinastijos atstovų, čia lankėsi ne vienas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas.
1644 metais Ružanų dvare svečiavosi karalius Vladislovas IV, 1784 metais – paskutinis Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Poniatovskis. Ružanuose buvo slepiamas iš Vilniaus arkikatedros išgelbėtas šv. Kazimiero karstas, o dvaro rūmai garsėjo didele biblioteka, archyvu, teatru, puošniu interjeru.
Leonas Sapiega XVI amžiaus pabaigoje rūmus Ružanuose pradėjo kaip gynybinio-reprezentacinio tipo rezidenciją, bet 1700 metais dvaras buvo sunaikintas pilietinio karo metu.
Rūmus pavyko atstatyti tik 1784-1788 metais pagal architekto Jono Samuelio Bekerio projektą. Iš Saksonijos kilęs architektas suformavo angliško dvaro parko kraštovaizdį, arkadomis prie pagrindinio dvaro pastato prijungė teatrą, net įkūrė oranžeriją. Tuomet rūmų komplekso pastatai įgavo klasicizmo formas ir puošybos elementus. Dvaro planas, pastatų išdėstymo tvarka liudija rezidenciją buvus ypatingai didelę ir prabangią. Viename dvaro sparne buvo paveikslų galerija, o kitame – teatras ir žirgynas. Deja, išlikę tik griuvėsiai.
Įkūrė tekstilės fabriką
Ružanus laikęs pagrindine rezidencija paskutinis Sapiegų dinastijos atstovas buvo LDK kancleris Aleksandras Mykolas Sapiega. Po jo mirties rūmai pradėjo nykti.
Rūmai nacionalizuoti po 1831 metų sukilimo, juose įkurtas tekstilės fabrikas, kuris 1914-aisiais sudegė. 1930 metais rūmus dar bandė rekonstruoti, tačiau jie vėl nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.
Šiuo metu yra rekonstruoti tik įvažiuojamieji vartai, taip pat išlikusios pagrindinio gyvenamojo korpuso sienos, dalis pastatus jungusių arkadų, ūkinis pastatas, teatras. O tikrovė tokia: šalia kadaise didingos Sapiegų dinastijos rezidencijos griaudės sprogimai.
