Lieka vis mažiau abejonių, kad kairiųjų lyderiui G.Paluckui vis dėl to pavyks ištempti partiją iš valdančiosios koalicijos ir apžaisti kadaise nenugalimais strategais laikytus vyresnėlius, sutūpusius valdžioje.
Ko tik nesigriebė pastarieji, bet visi jų manevrai pasibaigė garsiu šnipštu.
Pagrindinis lyderio argumentas – triuškinama dauguma partijos skyrių nori, kad partija išeitų iš koalicijos.
Apačių visiškai neveikia senų socialdemokratų vilkų perspėjimai, kad G.Paluckas, tvirtindamas, jog partija gali atsigauti tik būdama opozicijoje, gali būti neteisus ir smarkiai rizikuoja.
Beje, šią savaitę išryškėjo, kad kairiųjų lyderis jau valdo padėtį ne tik skyriuose, bet ir kai kuriose partijos vadovybės struktūrose. O tai ypač įsidėmėtina, mėginant atsakyti į esminį klausimą, kuri pusė turi persvarą visus taškus sudėliosiančioje taryboje.
Prieš keletą dienų surengtas partijos prezidiumo posėdis, kaip ir šiek tiek anksčiau vykęs valdybos susirinkimas, baigėsi G.Palucko pergale. Itin svari prezidiumo narių dauguma – net 25 – pasisakė už tai, kad nebūtų svarstomi jokie memorandumai ar susitarimai su „valstiečiais“, o viską reikia atiduoti į tarybos rankas. Tam prieštaravo tik aštuoni prezidiumo nariai.
Jei toks jėgų išsidėstymas prezidiume, ar realu tikėtis ko nors kito taryboje?
Žinoma, tai sužinosime jau netrukus, kitos savaitės pabaigoje. Kol kas neatmestina, kad įvairius valdžios postus užimantys socialdemokaratai dar gali sugiedoti savo gulbės giesmę.
Bet to jau senokai nebesitiki „valstiečiai“, kurie šią savaitę, kaip rašė „Lietuvos rytas“, pranešė kairiesiems nelaukiantys jokių jų memorandumų ir pereinantys prie savo plano B, kitaip sakant, mažumos Vyriausybės režimo.
Kokia panika po to kilo Seimo kairiųjų frakcijos gretose! Juos nesunku suprasti – juk vis garsiau skamba klausimas, kuris neišvengiamas: kas bus su dabar partijos atstovų užimamais postais Vyriausybėje ir Seime?
Atsakymas lyg ir turėtų būti aiškus: ministrai, Seimo komitetų, komisijų vadovai, Seimo vicepirmininkai kraunasi daiktus kartu su partija.
Tačiau politikos viršūnėse jau seniai sklando kalbos, kad bent du iš trijų kairiųjų deleguotų ministrų, M.Vainiutė ir L.Linkevičius, turėtų likti su portfeliais.
Postų Seime savininkai esą užkulisiuose irgi derasi su „valstiečiais“ ir premjeru S.Skverneliu siūlydami jiems savo paramą už kėdes nepriklausomai nuo to, ar partija liks valdžioje.
Pats G.Paluckas kol kas apie tai kalba aptakiai ir net mėgina sumenkinti klausimo svarbą, vadindamas tai techninėmis detalėmis, kurias išspręstų taryba.
Viena vertus, pirmininkas galbūt nenori pernelyg kaitinti situacijos, o gal net galvoja apie sandorį su partijos kitaminčiais.
Kita vertus, trenkus koalicijos durimis G.Palucko pergalė, ko gero, nebūtų įtikinama, jei Seimo bičiuliai vis dėlto liks savo postuose ir toliau gyvens su „valstiečiais“ ranka rankon. O taip irgi gali atsitikti.
Bet kokiu atveju dabartinis intrigų katilas, net formaliai apsisprendus, kur pasuka socialdemokratai, nenustos kunkuliuoti. Tai savo ruožtu nieko gero nežada nei šiai partijai, nei „valstiečių“ daugumai – ji vis tiek Seime turės ieškoti kairiųjų paramos.
Tiesa, „valstiečiai“ išpūtę žandus demonstruoja, jog jie puikiausiai dirbs ir mažumos Vyriausybės sąlygomis, kuriomis iš esmės gyvena jau dabar: štai padės lenkai, štai „tvarkiečiai“, štai dar koks vienas kitas prašalaitis, o anava ten – konservatoriai.
Bet kokį „valstiečių“ ir konservatorių bendradarbiavimą matėme šią savaitę?
Šios politinės jėgos dar pavasarį raštiškai buvo sutarusios, kad už opozicinių dešiniųjų paramą urėdijų pertvarkai Vyriausybė grąžins lengvatinį 9 proc. PVM tarifą centraliniam šildymui. Tik jau tada valdantieji užsiminė, kad lengvatinį tarifą gali grąžinti ne visam laikui, negana to, ir procentas gali būti kitoks.
Neseniai paaiškėjo, kad tos užuominos įsikūnija.
„Valstiečių“ Vyriausybė, sutikdama su 9 proc. nuo spalio, kartu stumia 15 proc. tarifą nuo 2018- ųjų sausio, tuo, suprantama, keldama konservatorių ir Prezidentūros pyktį.
Lyg būtų maža šio chaoso, pats vadinamųjų profesionalų pertekęs ministrų kabinetas, atrodo, ir toliau ne itin pasižymi stiprumu.
Prasidėjus rudens sesijai atėjusi į Seimą su savu projektų paketu Vyriausybė veikiau priminė nestropiai pamokas ruošusį mokinį, o ne vieną pagrindinių valstybės valdymo ir įstatymų leidybos variklių.
Opozicijai ir net patiems „valstiečiams“ ant kaktos lipo akys išvydus tame pakete jau esančių, tačiau Seime net neregistruotų projektų gausą ar parlamento komitetuose išgirdus nerišliai veblenančius viceministrus.
Iškalbingiausias atvejis – kai netgi pačių „valstiečių“ dauguma namo pasiuntė jų Kultūros ministeriją su jos vadinamąja profesionaliąja vadove L.Ruokyte-Jonsson, kai buvo atnešti du visiškai žali įstatymų projektai.
Pats „valstiečių“ vedlys R.Karbauskis, fone aidint kraują užuodusios opozicijos riksmams apie interpeliaciją ministrei, auklėtojo tonu jau aiškino, kad į Seimą negalima ateiti šitaip nepasirengus.
Nevertėtų negirdomis praleisti ir viešų grėsmingų premjero S.Skvernelio užuominų, nutaikytų į tą pačią „profesionalę“.
Taigi rudens darbų sezonas prasideda su formaliai vis dar esančia valdančiąja dauguma. Įdomu jau dabar, bet įdomiausi politikos viražai laukia ateityje.
