Apie pratybų grėsmę mūsų šaliai nuolat kalbėjusi prezidentė, vyriausioji ginkluotų pajėgų vadė, išvykusi už Atlanto. O krašto apsaugos ministras pripažino, kad prieš pusmetį jam viskas atrodė daug baisiau, nei šiandien.
Prasidėjus Rusijos rengiamoms pratyboms „Zapad” prie Baltarusijos esančių Kalvelių gyventojai gyvena įprastu ritmu. Žmonės tikina nepajautę jokių pokyčių ir ramiai ruošiasi grybauti. Kai kurie lenkakalbiai pasienio gyventojai sakė, kad jei sutiktų Lietuvos priešą tai jį ir pavaišintų.
Kaimo žmonės klausia: kodėl išvyko prezidentė
Nesiteiravo apie grėsmę žmonės ir seniūnijoje. Nors apie grėsmingas pratybas visuomenei kalbėta visą pusmetį, joms prasidėjus žmonės sako, kad kai kils grėsmė, tada ir patikės. O kai kurie apie tokias pratybas net nebuvo girdėję. Maisto atsargų pasienyje irgi niekas nekaupė, neramumams nesiruošė. Tiesa, kaimo žmonėms kilo klausimų, jei jau tokia didelė grėsmė, kodėl prezidentė iš Lietuvos išvyko.
„Pirmiausia, aš vykstu tik 3 dienoms. Išvykstu, nes yra puiki proga ne tik man – vykstame visi šio regiono prezidentai išsakyti savo nuomonę, vertinimus, dar kartą pakartoti, kaip vertiname didelės ir agresyvios savo kaimynės veiksmus mūsų nedidelių ir mažų valstybių atžvilgiu.
Mūsų balsas turi būti girdimas ir matomas pasauliui. Jeigu būsime negirdimi ir nematomi, neturėsime nei supratimo, nei užtarimo. Kalbėti reikia. Visi kalbėsime ir būsime girdimi“, – taip Lietuvos respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė aiškino savo išvykos tikslus.
Tačiau ne visus įtikina prezidentės argumentai.
Sako, kad pasirinkta neteisinga staregija
„Aš iš karto pajutau, kad informacinė sriuba persūdyta, kažkokie ekspertai šliukštelėjo saują druskos. Iš pat pradžių nemaniau, kad pratybos susijusios su Baltijos valstybių užėmimu, autokoridoriaus užėmimu, koridorių darymu ir t.t. Per pusę metų buvo nupaišytas juodas debesis, bet atrodo, kad iš jo neypatingai daug išlis. Galima dabar taip teisintis, kad smarkiai rėkėme ir nebedarėme to, ką buvo sugalvoję“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” kalbėjo buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus.
„Nuolatinis akcentavimas grėsmės, kuri kyla dėl šių pratybų ir gąsdinimai, jog visa tai gali pasibaigti konfliktu tarp NATO ir Rusijos kėlė daugelio žmonių nerimą. Aš netgi sulaukdavau privačių žinučių, skambučių – žmonės norėjo pasiklausti, ar tikrai rusai mus okupuos. Kaip matote, nieko neįvyko. Priešai aplinkui yra šios dienos Rusijos realybė ir tai jokiu būdu nepadėjo mums“, – sakė buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius.
Prasidėjus pratyboms krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis šiek tiek pakeitė savo retoriką.
„Kalbant apie grėsmes, pavasarį jos galėjo atrodyti didesnės, negu situacija yra dabar. Labai gražiai pavyko bendradarbiauti su NATO partneriais, dirbame kartu, nuolat keičiamės veiksmais – teigė R.Karoblis.
Tačiau ekspertai nesutaria, ar tokie veiksmai ir garsios kalbos apie grėsmę gali būti naudingos, ar žalingos ateityje.
„Aš bijau, kad toks mūsų politikų kalbėjimas tokia maniera yra sena pasaka apie ančiuką, kuris gąsdina mamą antį, kad jis skęsta. Kai atsiras kitas skendimas, niekas į tai nereaguos, nes nežinos, ar tai vėl nėra išpūstas burbulas. Kalbėti apie saugumo didinimą kuriant įtampą yra neteisinga strategija. Manau, ruoštis reikia visada, ne tik tada, kai rusai paskelbia apie pratybas.
Bet tai, ką tu kalbi būdamas ministru, turi skirtis nuo to, ką sau leidžia pasakyti žurnalistas ar visuomenės veikėjas. Aš galiu apie Rusijos agresiją kalbėti kokiais noriu žodžiais, bet to jokiu būdu nerekomenduočiau daryti užsienio ar gynybos ministrams. Politikos tikslas yra rasti sprendimus, o ne konfliktą, nes konfliktui reikia labai daug resursų. Vargu ar mes jų turime“, – teigė A.Butkevičius.
Karo istorikas: aliarmas pakeltas laiku ir vietoje
„Gerai padaryta mūsų vadovybės, kad buvo garsiai kalbama ir gerokai iš anksto. Dabar jau vargu ar darytų provokacijas, nes visi žibintai apšviečia padėtį ir tikėtina tai neįvyks. Jeigu būtų viso to nepadarę, galėjo būti ir kitokie scenarijai.
Manyčiau viskas bus gerai, bet kalbėti apie tai, kad viskas be reikalo išpūstas burbulas – tikrai ne be reikalo. Jeigu žvalgyba rado pagrindo pastebėti, kad čia šimtatūkstantinė kariuomenė renkama – aišku, kad nėra šiaip sau mokoma – tai tas aliarmas buvo pakeltas laiku ir vietoje“, – dėstė karo istorikas Valdas Rakutis.
Krašto apsaugos ministras ramina, kad sąjungininkų pajėgų Lietuvoje užtektinai, kad būtų atremta galima Rusijos agresija.
„Pas mus didesnių pratybų nevyksta, bet vyksta pratybos Lenkijoje, NATO ir Baltijos jūroje. Tai nėra tiesioginis atsakas pratybos, tai bandymas parodyti viešumą, to trūksta „Zapad“ pratybose. Aš manau kad šiuo metu geras pasiekimas tas, kad nuogąstavimai dėl „Zapad“ yra ne tik Baltijos šalių, bet ir Lenkijos. Garantijos, kurias mes turime iš sąjungininkų, iš tikrųjų veikia“, – tikino krašto apsaugos ministras R.Karoblis.
Nors tikinama, kad Lietuva pasirengusi galimoms provokacijoms, tačiau likus vos savaitei iki pratybų paaiškėjo, kad valstybės sieną saugantys pasieniečiai susiduria su sunkumais. Iš 5 turimų sraigtasparnių skraidyti gali tik 2, o dalis naudojamos ginkluotės – pasenusi.
Iškėlė klausimą dėl moterų
Šiemetinės pratybos „Zapad“ laikomos grėsmingiausiomis. Jėgas suvienijo Rusija ir Baltarusija. Pratybų išvakarėse taip pat prabilta, kad mūsų šalies kariuomenę iki kitų panašių pratybų būtų galima pagausinti moterų sąskaita. Tokį pasiūlymą pateikė krašto apsaugos ministras. Dabar kariuomenėje daugiau negu 10 procentų yra moterys.
„Tai neturėtų būti privaloma, nes kaip jau pastebėjot, merginos savanoriškai eina į kariuomenę. Tai yra pašaukimas ir eina tos, kurios jaučiasi tinkamos tokiam darbui. Aš manau, kad priverstinai nereikėtų“, – sakė būrio vadė Diana Malakmadzė.
Pratybos „Zapad“ turėtų baigtis trečiadienį. Oficialiai teigta, kad pratybose dalyvaus 7 tūkst. Baltarusijos ir 5 tūkst. Rusijos kareivių. Ekspertai spėjo, kad karių skaičius gali būti 10 kartų didesnis, taip pat būta svarstymų, kad į pratybas Lietuvos pasienyje gali būti pasiųsta iki 300 tūkst. kareivių. Pratybų metu Rusija ir Baltarusija žadėjo panaudoti 680 karinės technikos vienetų, 70 lėktuvų ir 10 laivų.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
