Pas Druskininkų pasieniečius nusprendėme važiuoti dėl Baltarusijos teritorijoje, visai netoli Lietuvos valstybės sienos, esančio Gožos poligono.
Nors jis į pratybų „Zapad“ žemėlapį oficialiai ir nėra įtrauktas, būdamas visiškai arti mūsų šalies jis negali nekelti nerimo. Poligono riba vietomis eina 1–2 km nuo Lietuvos.
Druskininkų ir aplinkinių vietovių gyventojai pagal garsus, sklindančius iš Gožos poligono, gali tiksliai pasakyti, kada ir kokios pratybos ten vyksta.
Kai poligone treniruojasi Baltarusijos kariai, Druskininkuose dreba langai, sprogimų garsas kartais sklinda net iki Lazdijų rajone esančių Seirijų, nuo sienos nutolusių apie 30 km.
Gožos poligonas yra vienas iš didesnių Baltarusijoje. Jis įkurtas dar sovietų laikais. Koviniai šaudymai jame vyksta iš visų rūšių artilerijos, treniruojasi tankai. 2013 m. čia vyko ypač intensyvūs pratybų „Zapad“ veiksmai, juos tąkart čia draugiškai stebėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
„Tąkart Rusijos ir Baltarusijos kariai palei sienos liniją išsirikiavo kas 100 metrų. Per visą ilgį šiose vietose stovėjo vos ne rankomis susikibę. Iš pradžių nesupratome, kas vyksta ir tik žiniasklaidoje perskaitę, kad abu prezidentai mūsų pašonėje stebėjo pratybas, viskas paaiškėjo. Pas juos ten buvo nuspręsta kone gyvą žmonių grandinę tuo metu palei sieną padaryti, kad tik niekas neprasmuktų pro ją. O ir gerai pagalvojus, kaip tai būtų atrodę, jei koks incidentas ant sienos būtų nutikęs... Nesmagu prieš abu prezidentus“, - ketverių metų senumo įvykius prisiminė mūsų pasieniečiai.
Vaizdo kameros mato daug
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos pasieniečiai saugo maždaug 25 km ilgio sienos ruožą.
Dalį šio ruožo stebi vaizdo kameros, kurias sumontavo Izraelio specialistai.
„Nelabai patenkinti baltarusiai šiomis mūsų kameromis. Jos mato toli ir labai gerai – mato ir tai, ko mūsų kaimynai nenorėtų, kad mes matytume“, – sakė pasieniečiai.
Šios kameros neseniai užfiksavo, kaip Baltarusijos pasienietis įžengė į Lietuvos teritoriją išsirauti grybo. Apie tai informuota Baltarusija pažadėjo ištirti incidentą.
Vaizdo kameros tąkart aiškiai nufilmavo, kaip visai palei pat dviejų valstybių sieną einančiu keliuku rūkydami eina du Baltarusijos pasieniečiai.
Vienas jų tarsi netyčia atsiskyrė nuo kolegos ir nukrypo į dešinę. Stabtelėjęs ties valstybių sienos linija žyminčiu ženklu, baltarusis apsidairė ir ryžtingai žengė į Lietuvą. Nuėjęs du su puse metro iki Lietuvos teritoriją žyminčio ženklo jis pritūpė, kažką pakrapštė ant žemės ir po kelių sekundžių atsistojęs grįžo į Baltarusiją.
Iš viso Lietuvos teritorijoje Baltarusijos pasienietis išbuvo mažiau nei minutę. Tačiau formaliai valstybės siena jau buvo pažeista.
„Greičiausiai, jis išsirovė grybą. Taip galima spręsti pagal vaizdo medžiagą. Bet iš kur mums žinoti, kokie jo kėslai buvo iš tiesų. O gal taip tikrinamas mūsų budrumas? Gal jie žiūri, reaguosime mes ar ne? Atvažiuosime į vietą ar ne? O gal mums vienodai ir taip vaikščioti pas mus bus galima ir dažniau, ir giliau į mūsų teritoriją?
Mes nežinome, kas iš tiesų slypi už šio incidento. Nes jai tai netyčinis pažeidimas, tas pasienietis turi būti visiškas žioplys. Juk jis pareigūnas, saugantis savo šalies sieną. Jis turi puikiai suvokti, ką darė“, - vėliau incidentą komentavo Lietuvos pareigūnai.
Įtarimų, kad tai galėjo būti ir ne atsitiktinis pasivaikščiojimas sukėlė ir tai, kas vaizdo medžiagoje buvo užfiksuota netrukus. Greta sienos pažeidimo vietos iš kažkur atsirado trečias Baltarusijos pasienietis ir beveik tuo pat metu pro šalį pravažiavo tamsus civilis automobilis „Opel Vectra“, kuriuo kaimyninės šalies pasieniečiai visai nesusidomėjo. Vėliau jie teisinosi, kad gavę leidimus civiliai savo automobiliais gali važiuoti palei sieną.
Dėl valstybės sienos pažeidimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors jo baigtis aiški jau dabar – byla nuguls archyve.
Atsipalaiduoti negalima
„Valstybės siena yra neliečiama. Mūsų pareiga tai užtikrinti“, – teigė Druskininkų pasienio užkardos vadas Ričardas Birvinskas.
Pratybų „Zapad“ metu pasieniečiai sustiprino patruliavimą pasienio ruože, buvo padidintas patrulių skaičius, į pagalbą atsiųsti Pasieniečių mokyklos studentai, pareigūnams buvo paskirstytos papildomos pamainos.
Pasieniečiams nurodyta kreipti dėmesį į visas smulkmenas ir apie jas iš karto pranešti. Ypač daug dėmesio skiriama oro erdvei stebėti, ieškoti ginklų.
Savo pajėgas greta valstybės sienos sustiprino ir policija, papildomų pajėgų atsiuntusi iš Alytaus.
Gali būti, kad nuolatinis informacinis triukšmas apie vykstančias pratybas, pajėgų sustiprinimas ir panašūs dalykai lėmė, jog jokių didelių pažeidimų pasienio ruože iki pat šios savaitės pradžios nebuvo užfiksuota.
Didžiausiais pažeidėjais pasirodė esanti trijų asmenų šeima, pasieniečiams įkliuvusi be dokumentų.
„Atsipalaiduoti negalime, ramybė gali būti ir apgaulinga“, – tvirtino pasieniečiai.
Ir iš tiesų, dar praėjusį ketvirtadienį, kaimyninėje šalyje tik prasidėjus pratyboms „Zapad“, iš Baltarusijos į Lietuvą per Latežerio pasienio kontrolės punktą grįžinėję žmonės pranešė Pariečėje (miestelis greta Gožos poligono, apie 5–6 km nuo Lietuvos sienos) matę du sunkvežimius su rusiškais numeriais, pilnus ginkluotų kareivių.
Ką šiuose kraštuose veikia Rusijos kariškiai, jei Gožos poligone oficialiai „Zapad“ nevyksta? Ypač intensyviai šaudoma čia buvo prieš pratybų pradžią, joms prasidėjus pasigirsdavo tik pavieniai šūviai. Tad kodėl čia atvyko rusai?
„Informacija perduota tam, kam reikia. Toliau ja domėsis kitos institucijos“, – tvirtino pasieniečiai.
Kurie grybautojai tikri?
„Dabar pasienio miškai pilni grybautojų. Mūsų užduotis – įsitikinti, kad jie yra tikri grybautojai, o ne kokie „šucheriai“ (kontrabandininkų stebėtojai, sienos pažeidėjams pranešantys apie pasieniečių judėjimą).
Kai grybai auga tarsi pašėlę, visai tikėtina, kad ir blogų kėslų turintys žmonės gali apsimesti grybautojais“, – sakė pasieniečiai, galingu visureigiu besisukiojantys po Druskininkus supančius vaizdingus miškus.
Pareigūnai prisiminė, kaip prieš kelerius metus kontrabandininkų žvalgai irgi apsimetė uogautojais. Juos tada išdavė tai, kad uogų toje miško dalyje nė iš tolo nebuvo.
Pasienyje patruliuoja ir kinologo Roberto Maziuko tarnybinis belgų aviganis Goras.
„Jis su Ramziu (pasienyje su Rusija nušautas bene garsiausias šiuo metu tarnybinis pasieniečių šuo) buvo „bendraklasiai“, kartu mokėsi tarnybinių paslapčių, dresūros“, – savo augintinį pristatė kinologas.
Vietoje nenustygstančiam keturkojui sienos pažeidėjų ar jų krovinio paieška – tarsi žaidimas. Tačiau pasieniečiai įspėjo, kad su šunimi geriau nejuokauti. Goras yra jau ne kartą pasižymėjęs sulaikant įtariamuosius.
Į Lietuvą ėjo atbulomis
Palei sieną patruliuojantys pasieniečiai pasakoja, kad įdiegus vaizdo kameras darbo jiems gerokai sumažėjo.
Kontrabandininkai ne iš karto susiprato, kad net ir naktį yra stebimi budrios akies. Tad pasieniečių archyvas pradėjo pildytis vaizdais, kaip dirba cigaretes į mūsų šalį gabenantys žmonės.
Viename įraše matyti, kaip atėję iki sienos kontrabandininkai jos nekirsdami dėžes su cigaretėmis tiesiog sumėtė į Lietuvos pusėje esantį griovį.
Krovinį iš čia pasiėmė Lietuvos pusėje buvę bendrininkai.
Kitame įraše matyti, kaip kontrabandininkai bando maskuoti savo pėdsakus. O dar viename užfiksuota, kaip iš Baltarusijos į Lietuvą sienos pažeidėjas per suartą pėdsakų juostą žengia... atbulas.
Taip jis, matyt, tikėjosi, kad pasieniečiai pamanys, jog kažkas nelegaliai ėjo iš Lietuvos.
Vilkas sekė pasienietį
Tačiau pastaruoju metu prieš vaizdo kameras dažniau išdygsta įvairūs gyvūnai, o ne sienos pažeidėjai. Pasieniečiai net juokauja, kad nežinotų, kokia gyvūnų įvairovė aplink Druskininkus, jei ne vaizdo kameros.
Įspūdingiausias iki šiol į pasieniečių vaizdo kamerų akiratį patekęs gyvūnas yra stumbras. Stumbrus vaizdo kameros fiksavo jau kelis kartus. Dažniausiai stumbrai į Lietuvą iš Baltarusijos ateina naktį, o ryte vėl grįžta į Baltarusiją.
Iki šiol pasieniečiai tik girdėdavo pasakojimų, kad tai vienoje, tai kitoje vietoje žmonės matė į stumbrus panašių gyvūnų.
Dabar stumbrus pareigūnai išvydo savomis akimis.
Pastarąjį kartą stumbras vaizdo kameromis buvo užfiksuotas rugpjūtį. Jis išėjo iš tankaus miško į atvirą teritoriją ties valstybės siena, šiek tiek pastovėjo ir neskubėdamas patraukė į Baltarusiją.
Pasieniečių vaizdo kameros fiksuoja ir daugiau Druskininkų apylinkėse gyvenančių gyvūnų.
„Viena lūšis pavasarį tarsi specialiai prieš vaizdo kamerą mums maivėsi – atsigulė, raitėsi, vartėsi, galėjai net įsivaizduoti, kaip ji murkia. Visas spektaklis truko gana ilgai. O vėliau ji tingiai nukulniavo į mišką“, – prisiminė Druskininkų pasienio užkardos vyresnysis specialistas Donatas Čebatorius.
Kartais vaizdo kameros atskleidžia ir tai, ko patys pareigūnai niekuomet net negalėtų įtarti.
Kartą kameros užfiksavo pasienio ruožą tikrinusį pasieniečių kinologą su tarnybiniu šunimi. Netrukus šalia jų praėjo vilkas.
Vilkas kurį laiką sekė pareigūną, vėliau, matyt, nusprendė, kad šis grobis – ne jam, ir pasuko į šoną.
„Jeigu nebūtų sieną stebinčių vaizdo kamerų, tokių dalykų net įtarti negalėtume“, – pasakojo pasieniečiai.
Stirnos, lapės ar kiškiai čia nieko nestebina. Žmonių šiose vietose nėra labai daug, o miškai čia tankūs. Ypač daug gyvūnijos galima sutikti Raigardo slėnyje, kuriuo eina valstybės siena tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Į čia plytinčias šlapias pievas žmogus beveik neįžengia, tad gyvūnams tai tikras rojus.
Tačiau sieną saugo ne tik vaizdo kameros. Miške palei sieną paslėpta ir įvairiausių daviklių, galinčių atskirti žmogų nuo gyvūno, galinčių įspėti apie miško keliukais judančias transporto priemones ir pan.
Kone kiekvienu į tokius signalus reaguojama ir tikrinama, kas mišku pravažiavo – grybautojai ar negerų kėslų turintys blogiukai.
Šautuvas visureigio bagažinėje
„Lietuvos ryto“ žurnalistui rodydami senus kontrabandininkų takus ir pasakodami istorijas apie jų gaudynes, pasieniečiai miške pastebi stovintį visureigį „Toyota“. Nusprendę jį patikrinti pasieniečiai įsitikina, jog tai grybautojo mašina ir jau ruošiasi važiuoti toliau.
Tačiau netikėtai vienas pareigūnas visureigio bagažinėje išvysta šautuvo dėklą. Situacija akimirksniu pasikeičia. Pareigūnai įsitempia...
Tuo metu iš miško išnyra vyras su kibiru grybų ir peiliu rankoje. Jis iš karto sako supratęs, kad atvažiavo pasieniečiai, tad atėjo pas juos pasirodyti, kad ne diversantas. Patikrinę vyro dokumentus, pasieniečiai paprašo ir leidimo ginklui.
„Kurį norėsite pamatyti?“, - šmaikštauja vyras ir išsitraukia nemažą pluoštelį leidimų įvairiausiems ginklams – nuo pistoletų iki medžioklinių šautuvų.
Paaiškėja, kad ginklą vyras turi teisėtai, jis yra medžiotojas, leidimą šautuvui turi.
Belieka palinkėti geros dienos ir važiuoti toliau.
Geros dienos pasieniečiai palinki ir pensininkų porai, kuri sustojusi prie pareigūnų teiraujasi ar pratybų „Zapad“ metu saugu pasienyje keliauti į mišką grybų.
„Karų mes jau matėme, daugiau nenorime“, - sako senjorai.
Pasieniečiai patikina, kad grybauti tikrai yra saugu.
Klaidina navigacija
Druskininkų užkardos atsakomybės zonoje yra ir du sienos perėjimo punktai – Latežerio bei Raigardo. Pirmasis yra vietinio susisiekimo ir judėjimas čia nėra intensyvus.
Tuo tarpu per Raigardo pasienio kontrolės punktą transporto srautas nesustoja kiaurą parą, pareigūnams darbo čia tikrai netrūksta ir įvairiausių įvykių taip pat pasitaiko. Pareigūnai pasakoja istorijas, kaip pasiklydę tiesiai į pasieniečių rankas atriedėjo nelegalai, bandę pasiekti Varšuvą.
„Labai dažnai ir latviai paklaidinti navigacijos pas mus užsuka. Jie navigacijoje nurodo maršrutą Ryga-Varšuva. Navigacija juos trumpiausiu keliu i veda – per Gardiną. Tenka žmones apsukti ir rodyti kelią per Lazdijus. Kartais ir lietuviai taip pat užklysta. Žmonės nepratę savo navigacijos prietaisuose įvedinėti tarpinių taškų, tad ir važiuoja pas mus“, - pasakoja pasieniečiai.
Štai ir šeštadienį iš Baltarusijos į Lietuvą Raigardo punkte įvažiavęs latvis pasiguodė, kad jo neįleido į Baltarusiją: „Man į Balstogę reikia, o navigacija čia atvedė. Baltarusijos vizos neturiu, tad apgręžė jie mane ir vėl į Lietuvą grįžau“.
Tą patį šeštadienį pasieniečiams Raigardo punkte teko iš peties paplušėti ir dėl tarptautinių dviračių varžybų Gardinas-Druskininkai. Pagal varžybų planą, 42 km ilgio trasoje dviejų valstybių keliais lenktyniavę dviratininkai valstybės sieną kirto nesustodami.
Tuo tarpu pasieniečiai turėjo užtikrinti, kad tarp dviratininkų nebūtų nepageidaujamų asmenų, kad sieną kirstų būtent tie žmonės, kurie buvo įrašyti į išankstinį sąrašą. Pareigūnai su užduotimi susitvarkė.
