Į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson skrieja kritikos strėlės nepatyrę. „Valstiečiams“ sunkiai sekasi arti kultūros dirvonus

Pavaldiniams atleidimo lapelius išdalijusi Kultūros ministerijos vadovė Liana Ruokytė-Jonsson turėtų sunerimti ir dėl savo kėdės. Jai buvo pažerta kritikos Seimo Kultūros komitete.

 Vis labiau abejojama ministrės L.Ruokytės-Jonsson sugebėjimais.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 Vis labiau abejojama ministrės L.Ruokytės-Jonsson sugebėjimais.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Vis labiau abejojama ministrės  L.Ruokytės-Jonsson sugebėjimais.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vis labiau abejojama ministrės L.Ruokytės-Jonsson sugebėjimais.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2017-09-21 11:20, atnaujinta 2017-09-21 11:22

Ar kultūros įstaigų vadovai vis dar pasitiki ministre? Toks klausimas nuskambėjo Kultūros komitete iš jo pirmininko Ramūno Karbauskio lūpų.

Ministerijai pavaldžių kultūros ir meno įstaigų vadovai vakar pliekė L.Ruokytės-Jonsson diriguojamą ministeriją.

Ypač daug priekaištų pažerta dėl vilkinamų teisės aktų, kurie numatytų naują nacionalinių ir valstybinių teatrų, koncertinių įstaigų kūrybinės veiklos finansavimo tvarką.

Šį darbą Seimas ministeriją įpareigojo atlikti iki praėjusių metų gruodžio pabaigos, tačiau tvarka neparengta iki šiol.

Apie tai turėtų būti diskutuojama ketvirtadienį planuojamame kultūros viceministrės Gintautės Žemaitytės susitikime su Nacionalinių kultūros įstaigų asociacija, tačiau pastaroji pagrasino susitikimą boikotuoti.

„Jie prašo susitikimo su ministre, kuri nuožmiai ir sistemingai vengia susitikti su asociacija ir kultūros įstaigų atstovais prie vieno stalo“, – paaiškino Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Juozapaitis.

Rengia, bet neparengia

Į Kiniją išvykusi L.Ruokytė-Jonsson vakarykščiame posėdyje Seime nedalyvavo, tačiau G.Žemaitytė tikino, kad ministrė esą nesislapsto.

Viceministrė tepasakė, kad nuo kitų metų įsigaliosianti kultūros įstaigų finansavimo programa vis dar rengiama, bet neatskleidė, kodėl šis darbas iki šiol nebuvo padarytas ir kada bus baigtas.

„Programos nėra, nes ji neparengta. Kodėl neparengta? Todėl, kad neparengta. Priežasčių nekomentuosiu“, – po komiteto posėdžio nuo žurnalistų klausimų bėgo G.Žemaitytė.

Pakibę tarp žemės ir dangaus

Prieš tai komitete viceministrė aiškino, kad rugsėjį bus pradėtos diskusijos, o spalį finansavimo programą tikimasi turėti.

Bet toks scenarijus stebino ir kultūros įstaigų vadovus, ir parlamentarus.

„Darbai, kuriuos jūs ketinate pradėti dabar daryti, jau turėjo būti atlikti prieš devynis mėnesius. Per tiek laiko gimsta žmogus, o jūs nepagimdėte nė vieno sakinio“, – piktinosi konservatorių šešėlinis kultūros ministras V.Juozapaitis.

Nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis priminė, kad naują finansavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų pasigesta dar pavasarį: „Tada siūlėme, kad jei nespėjama priimti naujos tvarkos, gal reikėtų palikti senąją. Bet tada pakalbėjome, visi viską pamiršo, praėjo vasara, ir tos pačios kalbos prasidėjo iš naujo.

Tačiau dabar kalbėtis jau nėra kada.“

M.Budraičio teigimu, teatrai ir koncertinės įstaigos negali būti pakabinti tarp žemės ir dangaus ir laukti, kol ministerija diskutuos, – reikia numatyti spektaklius iki kitų metų birželio, todėl jau dabar jie privalo žinoti, į kokias lėšas gali pretenduoti.

Prašė leisti dar pasitaisyti

R.Karbauskis pripažino, kad ministerijai reiškiami priekaištai yra pagrįsti ir teisingi.

„Gal ministerijos vadovybei tai bus gera pamoka.

Ar dėl to dabar ją reikia atleisti?“ – rimtu veidu į susirinkusius kultūros įstaigų vadovus kreipėsi „valstiečių“ vedlys.

Politikas teigė palaikantis nežinioje atsidūrusius kultūros įstaigų vadovus, bet prašė jų neignoruoti ministerijos vadovybės ir leisti pasitaisyti.

Vėliau R.Karbauskis žurnalistams aiškino klausimą dėl ministerijos vadovybės atleidimo ištaręs juokais: „Klausiau, ar išsakytos abejonės dėl laiku nepadaryto darbo reiškia nepasitikėjimą ministerijos vadovybe.

Supratau, kad pasitikėjimas yra. Nepasakymas, kad pasitiki, nėra pasakymas, kad nepasitiki. Nemanau, kad įstaigų vadovai bijotų pasakyti, jeigu būtų kitaip.“

Pats „valstiečių“ lyderis sakė L.Ruokyte-Jonsson ir jos komanda pasitikintis, bet pripažino, jog ministerija privalo prisiimti atsakomybę už tai, kad nepadarė darbų, kuriuos privalėjo padaryti.

Situaciją pavadino aklaviete

Tuo metu Nacionalinei filharmonijai vadovaujanti Nacionalinių kultūros įstaigų asociacijos pirmininkė Rūta Prusevičienė situaciją pavadino aklaviete.

Mat pernai priėmus Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimus teatrai ir koncertinės įstaigos nebeturi galimybės pretenduoti į Kultūros tarybos skiriamą finansavimą kaip anksčiau, bet iki šiol nežino, kokių lėšų kūrybinei veiklai gali tikėtis iš biudžeto.

„Negalime nieko planuoti, o kai kuriuos planus netgi gali tekti atšaukti. Turime pinigų atlyginimams ir pastatams išlaikyti, bet ministerija ir Vyriausybė nesvarstė, koks gali būti kitų lėšų poreikis.

Esame pateikę prašymus dėl 10 mln. eurų, bet girdime, kad galbūt bus skirta tik trečdalis šios sumos.

Per šiuos metus kultūros ministrė nė karto nesusitiko su jai pavaldžių įstaigų atstovais aptarti lėšų poreikio. Tai labai stebina. Naujosios ministerijos vadovybės požiūrį į nacionalines įstaigas galėjo lemti tai, kad teisės aktai vis dar nėra parengti.

Nėra čia ko slėpti, mes jaučiamės ignoruojami. Prieš mus vykdomas sabotažas – dabartinė ministerijos vadovybė visada protegavo nevyriausybinį sektorių arba bandė mus supriešinti“, – kalbėjo Nacionalinės filharmonijos direktorė.

Paklausta, ar kultūros įstaigos nepasitiki ministre, R.Prusevičienė teigė negalinti kalbėti asociacijos vardu: „Toks klausimas nebuvo aptartas, bet bręsta. Labai sunku. Chaoso jau yra per daug, o pagarbos kultūros įstaigoms – per mažai.“

Suabejojo konkurso skaidrumu

Vakar Seimo Kultūros komiteto nariams abejonių kilo ir dėl šiuo metu vykstančio konkurso užimti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktoriaus postą, iš kurio buvo išstumtas Gintautas Kėvišas.

Reaguodamas į viceministrės G.Žemaitytės patikinimus, jog L.Ruokytė-Jonsson palaiko ryšius su kultūros įstaigų vadovais, V.Juozapaitis replikavo, kad vienam jų ministrė rodo išskirtinį dėmesį. Jis turėjo galvoje laikinąjį LNOBT vadovą Sigitą Žutautą.

V.Juozapaitis stebėjosi, jog nelaukdamas konkurso pabaigos jame taip pat dalyvaujantis audito ir finansų specialistas S.Žutautas jau ėmėsi veiksmų, kurie leidžia įtarti, kad kėdės likimas žinomas iš anksto: „Jis ėmė skubiai keisti teatro meno tarybos nuostatus. Tai daroma prasilenkiant su elementaria teise ir padorumu.“

R.Karbauskis pareiškė, kad vykstantis konkursas bus įdėmiai stebimas: „Mes norime daugiau informacijos, nes kyla abejonių dėl proceso skaidrumo. Nuėjome labai sunkų kelią pradėdami tą procesą, bet jeigu turėsime dar daugiau abejonių dėl šio proceso pabaigos, tokiu atveju būsime nuėję ne tuo keliu.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.