Teigia, kad apie bausmes nebuvo informuoti
Praėjusių metų rugsėjį Natalijos dukra peržengė Vilniuje esančios VšĮ Vilniaus privačios gimnazijos slenkstį. Mergaitė buvo naujokė, bet, kaip pasakojo mama, susirado draugių, su kuriomis puikiai sutarė.
Tačiau jau visai netrukus 14-metės padėtis mokykloje komplikavosi. Mama įsitikinusi – jos dukra kentė patyčias. Ir nors, kaip ir daugelis paauglių, mergaitė įsiveldavo į konfliktus su bendraamžiais, gerokai skaudesnės, kaip pasakojo mama, buvo klasės auklėtojos patyčios.
Pirmuosius galimus neteisybės požymius mama tikino pastebėjusi dukros elektroniniame dienyne. Tiek Natalija, tiek mergaitė buvo nustebusios, kai atsidariusios jį pamatė dvejetus. Kaip teigė mama, ji išsiaiškino, kad taip mokiniai būdavo baudžiami už praleistas pamokas.
„Jie baudžia dvejetais už praleistas pamokas ir nesvarbu, ar vaikas sirgo, ar šiaip neatėjo į mokyklą. Jeigu tą dieną vaiko nebuvo mokykloje, rasdavome dienyne dvejetus. Kai atėjome į tą mokyklą, apie tai nebuvome perspėti“, – tikino mergaitės mama.
Ji pasakojo, jog dienyne atsiradus pirmiesiems dvejetams klasės auklėtoja patikino, kad tai nėra pažymiai, o įspėjimai. Esą vaikas turi galimybę juos išsitaisyti, tiesiog turi atsiskaityti už darbus, kuriuos tą dieną praleido.
Tačiau nors, anot Natalijos, jos dukra ir stengėsi atsiskaityti už darbus, toli gražu ne visi dvejetai iš dienyno išnykdavo ir trimestro gale turėdavo įtakos galutiniam mergaitės pasiekimų įvertinimui.
Mama teigė siuntusi elektroninius laiškus tiek klasės auklėtojai, tiek mokyklos vadovei ir tikinusi, kad dukrą kankino nuolatiniai galvos ir pilvo skausmai ir kad mokinė fiziškai negalėjo dalyvauti pamokose, nes blogai jautėsi.
Tyčiojosi ir žodžiais?
Tačiau, kaip pasakojo Natalija, dukra kentėdavo ne vien dėl jai rašomų dvejetų. Anot mamos, klasės auklėtoja jos dukrą užgauliodavo ir žodžiais. Patyrusi berniukų patyčias mergaitė bandydavo kreiptis į auklėtoją, tačiau ji, kaip pasakojo mama, atsakydavo paauglei, kad ji pati kalta, nes esą netinkamai rengiasi.
„O ten yra uniforma. Mano dukra labai aukšta ir jai nėra tinkamo dydžio uniformos. Jai sakydavo, kad sijonas per trumpas, nors tai buvo ilgiausias sijonas, kokį galėjo pasiūlyti. Jie į tai neatsižvelgė ir tiesiog apkaltindavo ją, kad pati išprovokavo tokį elgesį. Ji neturėjo kur kreiptis pagalbos“, – sunkumus, su kuriais susidūrė dukra, vardijo Natalija.
Mama neslėpė, kad jos dukra buvo įsivėlusi į konfliktinę situaciją su klasės draugu, kai mergaitės prieš berniuką panaudojo fizinę jėgą. Kadangi mokykloje nėra tolerancijos smurtui, Natalijos dukra buvo nubausta.
„Ją nubaudė, bet niekas nesigilino, kodėl tokia situacija susiklostė. Ji gynėsi“, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad po to, kai jos dukra buvo apkaltinta, socialiniame tinkle mama rado klasės draugo 14-metei siųstas žinutes, kuriose mergaitė buvo užgauliojama necenzūriniais žodžiais.
Natalija šį pokalbį prieš pat rugsėjo 1-ąją parodė mokyklos atstovėms. Pasak jos, atstovės pasibaisėjo ir klausė, kodėl mergaitė į jas nesikreipė.
„Aš pasakiau, kad vaikas visų pirma turi turėti kur kreiptis, o mano dukra bijo ir kitų vaikų keršto“, – guodėsi mama.
Į laiškus atsakymų nesulaukdavusi
14-metės mama teigė, kad ne kartą rašė elektroninius laiškus klasės auklėtojai, mokyklos vadovei, mokykloje dirbančiai psichologei, tačiau dažniausiai į tuos laiškus nebūdavo atsakoma.
Naujienų portalo lrytas.lt žurnalistei Natalija parodė laiškus, kuriuos rašė ir į kuriuos, kaip teigė, atsakymų nesulaukdavo. Laiškuose mama prašė padėti jos dukrai, kad ji mokykloje jaustųsi geriau, galėtų sėkmingiau mokytis. Tiesa, pateikdama kai kuriuos laiškus mama kartu pateikė ir klasės auklėtojos atsakymus.
Mergaitė patyrė ir daugiau streso, kai sužinojo, kad dėl trūkstamų socialinio darbo valandų nebus perkelta į kitą klasę. Nors valandas ir atidirbo, kiek vėliau, rugpjūčio 31-ąją, mama ir dukra sužinojo, kad šioje mokykloje mergaitės sutartis nebus pratęsiama ir reikia ieškoti kitos mokyklos.
„Jos neperkėlė į 8 klasę, nes ji neatidirbo 5 iš 10 socialinių valandų. Dėl to per vasarą negalėjome ieškoti kitos mokyklos. Kad sutartis nepratęsiama, sužinojome rugpjūčio 31-ąją, nors rugsėjo 1-ąją jau reikėjo eiti į mokyklą. Mes neturėjome laiko pasiruošti vaiką nuvesti kur nors kitur“, – kalbėjo Natalija ir pridūrė, kad vis dėlto pavyko rasti kitą mokyklą dukrai.
Bandė atimti sau gyvybę
Itin didelį stresą patyrusi mokinė manė, kad jai nebėra kur kreiptis. Mergaitė du kartus bandė pasitraukti iš gyvenimo. Abu kartus ją pavyko išgelbėti, tačiau, kaip sakė mama, dukra neteko vilties, kad situacija pagerės.
„Po bandymų žudytis ji sakydavo, kad nėra vienos priežasties, kodėl tai darė, kad viskas susidėjo, kad buvo kitų problemų. Buvo, kad ir mes negalėjome padėti, reaguodavome į tuos dvejetus, ją spausdavome, kad pasitaisytų“, – kalbėjo mama.
Kad mergaitė kėsinosi į savo gyvybę, mama teigė mokyklos neinformavusi. Todėl mergaitė apie tai nekalbėjo nei su klasės auklėtoja, nei su mokyklos psichologe ar direktore.
Ji teigė vėliau supratusi, kad prasti įvertinimai nėra vien jos dukros problema, tad stengėsi jai padėti taisyti dvejetus, tačiau teigė, jog tie prasti įvertinimai likdavo, o į laiškus nebūdavo atsakoma.
Nors mama tikino, kad dauguma mokytojų šioje mokykloje puikūs, o mergaitė puikiai sutarė su klasės draugais, mokyklą nusprendė keisti.
Kaltinimus neigia
Vilniaus privačios gimnazijos atstovai teigė, kad problemų, apie kurias kalba mama, nebuvo. Anot jų, su Natalija nuolat buvo bendraujama, mergaitei buvo suteikiama reikalinga pagalba.
„Kaip ir priimta Vilniaus privačioje gimnazijoje, dar gerokai prieš mokslo metų pradžią klasės vadovė susisiekė su mokinės mama, prisistatė, paaiškino, kuriame kabinete ir kada mokinės bus laukiama Rugsėjo pirmosios šventėje.
Mamą, nuogąstavusią, kad mokinė nepritapsianti, klasės vadovė nuramino papasakodama, kad būsima klasė – vieninga, mėgstanti bendrauti. Tiesą sakant, minėta mokinė jau pirmą dieną įsiliejo į kolektyvą ir smagiai bendravo su bendraklasiais“, – teigė mokyklos atstovai.
Pasak jų, moksleivė neturėjo problemų ne tik su klasės draugais, bet ir su auklėtoja. Tiesa, pasak mokyklos, mergaitei ir jos tėvams kilo klausimų dėl gimnazijoje galiojančios tvarkos.
Pagal gimnazijoje galiojančią tvarką, mokslo metų pradžioje mokiniai supažindinami su gimnazijos Vidaus tvarkos taisyklėmis bei Mokinio elgesio taisyklėmis. Toks supažindinimas, mokyklos atstovų teigimu, įvyko pirmosios klasės valandėlės metu. Tėvai su minėtomis taisyklėmis buvo supažindinti pasirašytinai pirmojo tėvelių susirinkimo metu, kuris vyko rugsėjo pabaigoje.
„Natūralu, kad mokinės tėveliams, kaip ir visiems naujiems mokyklos nariams, kildavo įvairių klausimų. Jų iškilus, mokinės mama kreipdavosi elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar telefono skambučiais į klasės vadovę, direktorės pavaduotoją ugdymui, psichologę ar atskirų dalykų mokytojus“, – situaciją komentavo Vilniaus privačios gimnazijos atstovai.
Mokyklos atstovai taip pat pasakojo, kad mokinės mama nuolat keldavo įvairiausius klausimus. Jei atsakant į tuos klausimus nereikėdavo platesnio pokalbio, mama atsakymus gaudavo raštu.
Jei nutikdavo taip, kad prireikdavo išsamesnio, individualesnio atsakymo, mama, anot mokyklos atstovų, būdavo kviečiama pokalbio su administracijos atstovais, klasės vadove ir psichologe.
„Taigi į visus laiškus bei klausimus būdavo reaguojama nedelsiant ir priimamas sprendimas dėl atsakymo formos“, – teigė mokyklos atstovai.
Dvejetai – priminimai, kad reikia atsiskaityti
Vilniaus privačios gimnazijos atstovai taip pat teigė, kad dienyne atsiradę mamos minimi dvejetai nebuvo pažymiai, o neigiamos išraiškos perspėjimai, kuriuos, pagal gimnazijos pažangos ir pasiekimų vertinimo nuostatus, būdavo galima įrašyti tik tuomet, jei mokinys neatvykdavo į atsiskaitymą.
Kaip teigė mokyklos atstovai, šis perspėjimas būdavo tarsi priminimas, kad mokinys turėtų dar pasimokyti. Tokiu atveju mokinys privalėdavo atsiskaityti už neatsiskaitytą darbą per dvi savaites nuo grįžimo į gimnaziją momento. Ligos ar kitu atveju atsiskaitymo laikas būdavo pratęsiamas atsižvelgiant į vaiko nebuvimo gimnazijoje priežastis.
Pažymiu perspėjimas virsdavo tik tuomet, jei mokinys per nurodytą terminą neatsiskaitydavo. Ši tvarka su mokiniais, anot mokyklos atstovų, buvo aptarta pirmosios klasės valandėlės metu, o tėvai supažindinti per tėvų susirinkimą.
„Vilniaus privačios gimnazijos direktorė nuolat bendrauja ir bendradarbiauja su įstaigos pedagogais, švietimo pagalbos specialistais, ugdytiniais bei jų tėveliais. Ji visuomet padeda ieškoti tinkamų sprendimo būdų įvairioms situacijoms išspręsti.
Jūsų minėta situacija jai taip pat buvo žinoma, aptarta ir su klasės vadove, ir su kitais gimnazijos specialistais. Be abejo, buvo svarstyta, kaip padėti mokinei integruotis į kolektyvą, o tėveliams – į gimnazijos bendruomenę“, – teigė gimnazijos atstovai.
Apie trūkstamą veiklą buvo informuoti
Mokyklos atstovai naujienų portalą lrytas.lt informavo, kad socialinė-pilietinė veikla, pagal bendrojo ugdymo planus, yra privaloma, kaip ir kiti mokomieji dalykai, visiems besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programą. Valandų skaičius nustatomas atitinkamai kiekvienoje gimnazijoje pagal tas pačias rekomendacijas. Šios gimnazijos 7–8 klasių mokiniams tokiai veiklai privaloma skirti 10 valandų.
„Su šios veiklos aprašu mokiniai ir tėvai buvo supažindinti mokslo metų pradžioje.
Pasibaigus 2016–2017 mokslo metų ugdymo procesui minėta mokinė už socialines valandas nebuvo atsiskaičiusi, todėl jos kėlimas į aukštesnę klasę buvo atidėtas iki rugpjūčio 31 dienos. Apie minėtą situaciją mokinė bei jos tėveliai buvo informuoti.
Mokinės mama atsakė informaciją gavusi. Rugpjūčio mėnesį pakartotinai priminus, kad neatsiskaityta už pilietines valandas ir būsimo posėdžio dėl kėlimo į kitą klasę datą, mokinės mama informavo, jog jie yra išvykę.
Tuomet atsiskaitymo bei kėlimo klausimas geranoriškai buvo nukeltas į rugpjūčio pabaigą. Rugpjūčio 30 dieną mokinės socialinių valandų apskaitos lapas buvo pristatytas, tad kitą dieną mokinė buvo perkelta į 8 klasę“, – komentavo mokyklos atstovai.
Nors mama teigė, kad apie nepratęstą mokymosi sutartį sužinojo tik rugpjūčio 31-ąją, Vilniaus privati gimnazija tai paneigė. Pasak gimnazijos atstovų, sutarties pratęsimo klausimas tą dieną net nebuvo svarstomas, o susitikimas su moksleive ir jos šeima vyko dėl kito klausimo. Natalija pranešimą, kad palieka mokyklą, pateikė, kaip teigė mokykla, 2017 m. rugsėjo 1-ąją.
„Jūsų laiške pateikta situacija labai nemaloni ir žeminanti ugdymo įstaigą, kurioje ugdymas, bendravimas ir bendradarbiavimas paremti geranoriškumu, bendražmogiškumo principais. Tai mokykla vaikui. Čia kiekvienas gali drąsiai būti savimi ir tikėti, kad bus priimtas ir suprastas.
Neteisingas informacijos apie ugdymo įstaigą bei jos bendruomenės narius viešinimas užtraukia teisinę atsakomybę, todėl tokio incidento atveju gimnazija pasilieka teisę kreiptis į atitinkamas institucijas“, – laiške lrytas.lt redakcijai rašė mokyklos atstovai.
Mokykloje svarbus bendradarbiavimas
Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius informavo, kad dėl šios mokyklos iki šiol yra gauti du skundai: 2013-aisiais ministerijos specialistai nagrinėjo tėvų skundą dėl mokinio priėmimo į pirmąją gimnazijos klasę, o 2014-aisiais – dėl priėmimo į 5 klasę.
Tiesa, komentuoti situacijos viceministras teigė negalintis, nes nežino abiejų pusių – moksleivės šeimos ir mokyklos – pozicijų. Tačiau priminė, kad mokyklos esminis veiklos principas yra rūpinimasis vaiko gerove ir saugumu.
Paklaustas apie rašomus dvejetus G.Kazakevičius atsakė: „Rašyti prastų pažymių už praleistas pamokas negalima. Pažymiai – tai mokinio darbo rezultato įvertinimas ir jokiu būdu tai nėra bausmė.
Jei mokinys praleido pamoką, kurios metu buvo rašomas, pvz., kontrolinis darbas, mokykla turi numatyti laiką, per kurį mokinys turi atsiskaityti, ir suteikti reikiamą pagalbą, kol mokinys atsiskaitys.“
Tai reiškia, kad mokykla, taip primindama mokiniams, kad jie turi atsiskaityti už praleistus darbus, jokių taisyklių nepažeidė.
Viceministras patvirtino ir mokyklos poziciją dėl socialinės-pilietinės veiklos. Kaip sakė G.Kazakevičius, socialinė-pilietinė veikla yra ugdymo turinio dalis, ji privaloma, fiksuojama dienyne. Jei mokinys per visus mokslo metus socialinės pilietinės veiklos nevykdė, jam gali būti leista tai atlikti vasarą, mokytojai gali jam patarti, ką ir kur jis galėtų nuveikti.
„Sprendimas dėl perkėlimo į aukštesnę klasę būtų priimamas paskutiniame mokytojų tarybos posėdyje rugpjūčio mėnesį“, – sakė G.Kazakevičius. Iš Vilniaus privačios gimnazijos pateiktų atsakymų matyti, kad ji taip ir pasielgė.
