Liberalų sąjūdis gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pranešimą apie partijai teikiamus įtariamus dėl juridinio asmens padarytų nusikalstamų veikų.
Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmojo pavaduotojo Eugenijaus Gentvilo teigimu, partijos paskirtas atstovas vyks į STT atstovauti partijos procesiniams interesams ikiteisminiame tyrime.
„Kaip ir anksčiau, bendradarbiausime su teisėsauga. Susipažinę su informacija galėsime komentuoti daugiau. Jei reikės, partijos garbę ginsime teisme ir esu tikras, kad įrodysime tiesą”, - sako E. Gentvilas.
„Girdėjau apie faktą. Manau, kad tai arba koks nors dirbtinis dalykas, arba nesusipratimas“, – BNS sakė Š.Birutis.
„Manau, kad ten kažkas susiję su V.Gapšio reikalais. Advokatai pažiūrės“, – pridūrė jis.
Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba penktadienį taip pat rengia spaudos konferenciją.
Įtarimai taip pat pareikšti ir Darbo partijai. Tai naujienų agentūrai BNS patvirtino laikinasis partijos pirmininkas Šarūnas Birutis. BNS žiniomis, šioms partijoms kaip juridiniams asmenims pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.
Teisėsauga šiuo metu tikslina galutinius įtarimus kiek ilgiau nei metus atliekamame tyrime, kuriame papirkimu ir prekyba poveikiu įtariamas koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas, žiniasklaidos bendrovių „MG Baltic Media“ ir „Alfa Media“ direktorius Raimondas Kurlianskis, kyšininkavimu.
Namuose – didžiulė suma grynųjų
Liberalų sąjūdžio smukimas žemyn prasidėjo kiek daugiau nei prieš metus – 2016 gegužės 12-ąją. Tą dieną teisėsaugos pareigūnai atliko kratas tuomečio partijos pirmininko ir vieno perspektyviausių šalies politikų Eligijaus Masiulio namuose, automobilyje, darbo vietoje.
Tuo metu dar ėjusio Seimo nario pareigas E.Masiulio namuose buvo aptikta didžiulė sumą grynųjų pinigų – 250 tūkst. eurų. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai įtaria, kad buvęs liberalų vedlys iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus, savo bei kitų naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį.
Kadangi E.Masiulio namuose rasta 250 tūkst. eurų, įtarimai jam pareikšti ne tik dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, bet ir dėl neteisėto praturtėjimo.
Kilus skandalui, politikas iš karto pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio pirmininko posto ir atsisakė Seimo nario mandato, sakydamas, kad nenori juo dangstytis. Pirmininko pareigas pradėjo eiti Antanas Guoga, tačiau netrukus šią vietą užėmė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Išsamius parodymus prokurorams davęs buvęs liberalų pirmininkas pareiškė, kad iš R.Kurlianskio pasiskolino 90 tūkst. eurų investicijoms į nekilnojamojo turto projektus. E.Masiulis teigė pirmą butą Nidoje įsigijęs už paskola 2014 metais, tačiau ši paskola ji deklaracijoje neatsispindi. Paklaustas apie tai, E.Masiulis tikino, kad paskola imta 2014-aisiais, o deklaruota 2015-aisiais metais.
Kliuvo ir kitiems
Tačiau E.Masiulis nebuvo vienintelis liberalas, įsisukęs į politinės korupcijos skandalą. Kaltinimai metami ir Seimo nariui Gintarui Steponavičiui. Teigiama, kad jis su R.Kurlianskiu tarėsi dėl neteisėto partijos finansavimo, o balsuodamas dėl koncernui palankių teisės aktų, pažemino Seimo nario autoritetą ir diskreditavo Seimo nario vardą.
Seime prašydamas panaikinti G.Steponavičiaus neliečiamybę, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis teigė, kad Seimo narys iš koncerno „MG Baltic“ gavo pinigų, kure buvo panaudoti padengti skolas už Liberalų sąjūdžio ir paties Seimo nario veiklai viešinti skirtus renginius.
Pasak prokuroro, vasarį 10 tūkst. eurų iš koncerno „MG Baltic Media“ sąskaitos sulaukė Laisvės studijų centras, o 5 tūkst. eurų – G.Steponavičiaus paramos fondas. Laisvės studijų centrui skirti 10 tūkst. eurų buvo panaudoti skoloms už Liberalų sąjūdžio veiklos viešinimą ir politiko G.Steponavičiaus žinomumo didinimui skirtam projektui „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ padengti.
Seime pateikta, kad paramos fondui skirti 5 tūkst. eurų buvo panaudoti į Seimą 2016 metais kandidatavusio G.Steponavičiaus veiklos viešinimui skirtiems renginiams finansuoti.
Pats Seimo narys jam mestus kaltinimus kategoriškai neigia, jis sustabdė narystę partijoje, tačiau nepanoro atsisakyti Seimo nario mandato. Po E.Pašilio kreipimosi į Seimą, jam buvo panaikinta teisinę neliečiamybė.
Įtarimai kyšininkystės byloje pareikšti ir buvusiam Seimo nariui, dabar jau ir buvusiam liberalui Šarūnui Gustainiui. Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Š.Gustainis iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio, už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seime, priėmė 8 700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai.
Tuometinis Seimo narys, vykdydamas R. Kurlianskio prašymą, 2015 m. spalio–lapkričio mėn. Seime registravo pasiūlymus dėl „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo" ir balsavo už šio teisės akto projekto priėmimą.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą, papildomi įtarimai dėl galimo buvusio Seimo nario. papirkimo įteikti koncerno viceprezidentui R. Kurlianskiui.
