Atvykęs į susitikimą su partijos frakcija Seime, G.Paluckas su kolegomis kalbėjosi apie parlamente esančių socialdemokratų ateitį.
Į susitikimą atvyko kone visa frakcija. Tiesa, posėdyje nebuvo vieno iš jos narių – užsienio reikalų ministro Linko Linkevičiaus, dar šeštadienį pareiškusio, kad norėdamas išsaugoti ministro portfelį, palieka partiją.
Po susitikimo partijos pirmininkas G.Paluckas informavo, kad 10 frakcijos narių, tai yra daugiau nei pusė Seime esančių socialdemokratų, pasisakė už frakcijų koaliciją su LVŽS.
G.Paluckas neslėpė nusivylimo dėl tokio partijos kolegų sprendimo ir pareiškė, kad tai kategoriškai prieštarauja partijos tarybos šeštadienį priimtam sprendimui.
Frakcija sukilo prieš partijos sprendimą
Atviro balsavimo metu frakcija nutarė, kad Seime esantys socialdemokratai, vadovaudamiesi Seimo statutu, sudaro koaliciją su LVŽS bendrai veiklai.
Už susitarimą su „valstiečiais“ balsavo frakcijos seniūnas Andrius Palionis, Gediminas Kirkilas, Rimantas Sinkevičius, Algirdas Butkevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė, Juozas Bernatonis, Artūras Skardžius, Antanas Vinkus, taip pat Socialdemokratų frakcijai priklausantis „darbietis“ Valentinas Bukauskas.
Prieš buvo Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algirdas Sysas, Juozas Olekas, susilaikė Julius Sabatauskas.
„Akivaizdu, kad partijos sprendimo tai neatitinka, nes šeštadienį susirinkusį taryba, kuri turi teisę priimti tokius sprendimus, yra pasisakiusi, kad koalicija tarp LVŽS ir socialdemokratų yra nutraukta“, – kalbėjo G.Paluckas.
Paklaustas, ar frakcija skils, jis nedrįso tvirtai atsakyti, bet pripažino toks frakcijos sprendimas yra akivaizdi priešprieša sprendimui, kurį priėmė partijos taryba.
Pats socialdemokratų pirmininkas teigė, kad jo pozicija šiuo klausimu yra neaktuali, nes savo nuomonę jau pareiškė partija.
„Ilgą laiką galėjome sakyti, kad tai yra pirmininkas prieš frakciją ar pirmininkas prieš dar kažką, bet šiuo atveju yra priimtas partijos tarybos sprendimas. Tai yra akivaizdi takoskyra“, – žurnalistams sakė G.Paluckas.
Jis sakė, kad pats asmeniškai jokių veiksmų, dėl Seimo narių, prieštaraujančių tarybos sprendimui, nesiims, tačiau partijos valdybos organai svarstys, kaip vertinti šią priešpriešą tarybos sprendimui. Tokį Seimo socialdemokratų elgesį, pasak G.Palucko, reikia įvertinti pagal partijos statute esančias nuostatas.
Ką darys tie frakcijos nariai, kurie nenori likti valdančiojoje koalicijoje, partijos pirmininko teigimu, nėra aišku. Jis sakė, kad tie parlamentarai, kurie rengė pasiūlymą dėl frakcijų koalicijos, turėjo atsižvelgti į kitą nuomonę.
„Jie turėjo numatyti, kaip elgsis tie, kurie nori laikytis partijos sprendimo. Artimiausiu metu mes tai aptarsime.
Kol kas anksti daryti kažkokias išvadas, bet pats priimtas sprendimas tikrai aiškiai rodo, kad dalis frakcijos narių nori didesnio atstumo nuo partijos, nes partijos sprendimas yra vienas, o dalies frakcijos narių yra inicijuotas kitas sprendimas“, – kalbėjo G.Paluckas.
Paklaustas apie tai, ką darys postus Seime užimantys socialdemokratai, jis sakė, kad tai turėtų spręsti Seimas savo statuto rėmuose, o partija įtakos tam neturi. Tačiau neatmetė galimybės, kad sudarius frakcijų koalicijos sutartį, dalis frakcijos narių liks savo postuose.
Partijos pirmininkas sakė neišgirdęs rimtų parlamente esančių socialdemokratų motyvų dėl pasipriešinimo partijos tarybos balsui.
Gelbėjo frakciją?
Frakcijos seniūnas Andrius Palionis balsavimo metu pasisakė už frakcijų koaliciją. Jis tikino, kad kitu atveju Seime būtų nelikę socialdemokratų frakcijos.
Jis teigė, kad tokios situacijos frakcijos skilimu vadinti nenorėtų, o greičiau nuomonių išsiskyrimu. A.Palionis sakė tikintis, kad visa frakcija liks dirbti kartu.
Šeštadienį, po tarybos balsavimo, A.Palionis giedojo kiek kitą giesmelę ir teigė, kad tokiam partijos sprendimui pritars. Ir nors nepasirašė rezoliucijos dėl frakcijos koalicijų, balsavimo metu jis buvo vienas iš tų, kuris jai pritarė. Pats tokį savo elgesį pavadino neprieštaraujančiam tarybos sprendimui.
„Jeigu nepritartumėme, 11 narių išeitų iš frakcijos, socialdemokratų frakcijos neliktų. Frakcijos susitarimas yra frakcijos susitarimas. Bus elementarus darbas su LVŽS dėl bendros Vyriausybės programos“, – kalbėjo A.Palionis.
Sprendimą laiko teisingu
LVŽS narys, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad tokį socialdemokratų frakcijos sprendimą laiko teisingu bei tikėtinu.
„To, ko tikėjomės ir sulaukėme. Partijos sprendimas yra toks, bet visi Seimo nariai turi laisvą mandatą ir turi teisę apsispręsti, su kokia programa eina.
Manau, kad mes subursime patikimą daugumą ir netgi, jei reiks, patvirtintą parašais ir tą matysite sprendimuose“, – kalbėjo V.Pranckietis.
Reikalautų pasitraukimo
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis komentuodamas susidariusią situaciją sakė, kad kyla itin daug klausimų ir neaišku, kada pavyks Seimui produktyviai dirbti.
„Niekas nežino, kas šiuo metu valstybėje vyksta, ar yra valdančioji dauguma, ar yra kokia nors galimybė Seime organizuoti normalų darbą, galų gale kas yra komitetų pirmininkai, kokie jie turi būti ir t.t.
Akivaizdu, kad esame iš tikro, ties pavojinga riba ir šiandien jeigu nori Saulius Skvernelis išvengti išankstinių rinkimų, jis turėtų imti lyderystę į savo rankas ir užtikrinti kažkokiu būdu, kad Seime taptų aiški ašis žmonių, valdančiosios daugumos, kuri gali priimti sprendimus. Šiandien to mes nematome“, – sakė G.Landsbergis.
Konservatorių lyderis teigė, kad šiuo metu iš ministro pirmininko laukiama kokių nors konkrečių žingsnių ar bent jau komunikacijos, kurios pastaruoju metu yra itin mažai. Jis sakė, kad savaitgalį buvo galima matyti S.Skvernelio drąsą, tačiau darosi akivaizdu, kad to nepakanka.
„Akivaizdu, kad vien gražiais žodžiais nebeužglaistysi tos situacijos, kuri yra susiformavusi Seime. Gal jis pamatęs, kad socialdemokratai skyla ir suirutė bei chaosas tęsiasi, gal išeis ir pasakys, koks yra jo planas, kokiu būdu jis tikisi užtikrinti stabiliai veikiančią daugumą“, – svarstė G.Landsbergis.
Paklaustas, kaip elgtųsi G.Palucko vietoje, TS-LKD lyderis teigė manantis, kad jo vedama partija, greičiausiai, iki tokios situacijos neateitų. Tačiau jei visgi nutiktų priešingai, jis pirmiausia dar kartą pasitikrintų ar turi partijos kolegų pasitikėjimą ir palaikymą. Įsitikinęs, kad visas dar turi mandatą, jis reikalautų asmenų, pasipriešinusių partijai ir jos tarybai, pasitraukimo iš TS-LKD.
