Tuo metu parlamente dirbantys socdemai ir „valstiečiai“ užbėgo įvykiams už akių ir pasirašė deklaraciją, kurioje nurodoma, kad yra sudaroma frakcijų koalicija. Nors tai jie padarė pasiremdami Seimo statutu, toks darinys Lietuvos istorijoje atsirado pirmą kartą.
Tačiau ne visi socialdemokratų frakcijos nariai buvo už frakcijų koaliciją. Deklaraciją pirmadienį buvo pasirašę dešimt socialdemokratų, priimant sprendimą keturi balsavo „prieš“, vienas susilaikė.
Nesuskaičiuoja parašų
Visa frakcijų koalicijos situacija įdomų atspalvį įgavo, kai Seimo vicepirmininkė ir ilgametė socialdemokratų frakcijos narė Irena Šiaulienė pareiškė, kad deklaraciją pasirašė 12 socialdemokratų ir du frakcijoje esantys Darbo partijos atstovai.
„Parašų yra 14. Dvylika socialdemokratų ir du „darbiečiai“, – žurnalistams antradienį sakė I.Šiaulienė.
Tokie jos pareiškimai įsiutino Petrą Čimbarą ir Valentiną Bukauską – du Darbo partijai Seime atstovaujančius politikus, priklausančius prie socialdemokratų frakcijos. Abu jie tikina jokių deklaracijų nepasirašinėję, frakcijų koalicijai nepritariantys ir nenorintys veltis į vidines socialdemokratų intrigas.
„Aš tikrai tokio susitarimo nepasirašinėjau ir nepasirašinėsiu. Tas susitarimas yra terpė konfliktams ir socialdemokratų vidinėms kovoms. Taip jie patys leidžia suprasti.
Jie jau buvo pasirašę koalicinę sutartį. Tai koks čia pasirašymas iš naujo? Aš nesuprantu. Manau, kad čia pademonstruojama priešprieša partijos pirmininkui Gintautui Paluckui. Tikrai tokiose intrigose nedalyvausiu“, – trečiadienį naujienų portalui lrytas.lt teigė P.Čimbaras.
Kitas socialdemokratų frakcijoje esantis „darbietis“ V.Bukauskas sakė jau pavargęs nuo kalbų apie naująją koaliciją. Tačiau jis patvirtino, kad jo parašo susitarime tarp Seimo „valstiečių“ ir socialdemokratų nėra.
„Tikrai mano parašo nėra ir negali būti. Todėl, kad sekmadienį buvo susirinkę aptarti ir pasirašė 10 socialdemokratų frakcijos narių, kurie priklauso partijai ir nevykdo tarybos sprendimo.
O aš nesu Socialdemokratų partijos narys. Man šios partijos tarybos sprendimas nėra galiojantis. Taip pat ir P.Čimbarui. Todėl tie 10 ir pasirašė, kad jie, kaip partijos nariai, nepaklūsta tarybos sprendimui“, – sakė V.Bukauskas.
Abu politikai sakė, kad iš karto po to, kai buvo paskelbti I.Šiaulienės žodžiai, jog juodu pasirašė deklaraciją dėl frakcijų koalicijos, jie kreipėsi į žiniasklaidos priemones su prašymu tokią informaciją paneigti.
Socialdemokratų frakcijos Seime nariai, kurie nepanoro sukilti prieš partijos tarybos sprendimą, pasakė, kad nelaiko savęs valdančiosios daugumos dalimi, ir jau pareiškė atsisakantys Seimo komitetų pirmininkų postų, kuriuos gavo sudarius koalicijos sutartį iš karto po Seimo rinkimų.
Darbo partijos atstovai, paklausti, ar laiko save valdančiosios daugumos dalimi, tikslaus atsakymo nepateikė. V.Bukauskas teigė, kad laikysis partijos, kuriai priklauso, sprendimo ir toliau rems Vyriausybės programą.
Tuo metu P.Čimbaras neslėpė, kad dabar „darbiečiai“ ir tie socialdemokratai, kurie buvo prieš frakcijų koaliciją, yra atsidūrę itin sudėtingoje situacijoje.
„Seime užregistruota nauja frakcija, bet jūs pasakykite, koks dabar statusas yra tų, kurie nepasirašė? Niekas man to negali pasakyti. Niekas man negali pasakyti, koks mano statusas.
Jų pozicija yra tokia, kad jie traukiasi, bet jie vis dar yra valdančiųjų dalis. Koalicinė sutartis juk nenutraukta. Įvyko skilimas, ir dalis socialdemokratų iš naujo remia (koaliciją. - Red.). Bet juk buvo pasirašyta, kad visi remia. O kaip dabar tie, kurie nepasirašė? Man niekas to negali paaiškinti“, – piktinosi P.Čimbaras.
Nesutarimai dėl J.Sabatausko
Tačiau ne vien dėl frakcijoje esančių „darbiečių“ kilo klausimų. Kalbėdamas naujienų portalo „15min.lt“ tiesioginėje transliacijoje Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Gediminas Kirkilas teigė, kad deklaracija dėl koalicijos buvo papildyta ir parlamentaro Juliaus Sabatausko parašu.
Tačiau partijos informacijos centras suskubo tokį G.Kirkilo teiginį paneigti. „Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo narys Julius Sabatauskas nepasirašė deklaracijos dėl socialdemokratų ir valstiečių žaliųjų frakcijų koalicijos Seime“, – rašoma socialdemokratų išplatintame pranešime.
Informaciją, kad jis pasirašė, naujienų portalui lrytas.lt paneigė ir pats J.Sabatauskas.
„Nepasirašiau“, – patikino J.Sabatauskas. Apie G.Kirkilo pasakymą, kad sutartį dėl bendro koalicijos darbo jis vis dėlto pasirašė, politikas komentuoti atsisakė, tikindamas, kad tai ne jam adresuotas klausimas.
„Jūs ir paklauskite G.Kirkilo“, – nedaugžodžiavo politikas.
Nesusidaro valdančioji dauguma?
Tai, kad lieka neaiški valdančiosios daugumos situacija, patvirtino ir opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija. Ji kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų išaiškinta, kas yra valdančiojoje daugumoje.
Konservatorių manymu, daliai socialdemokratų ir „darbiečiams“ nepritarus frakcijų koalicijai, gali būti, kad Seime nebesusidaro valdančioji dauguma.
Tam, kad parlamente susidarytų valdančioji dauguma, joje turi būti 71 Seimo narys. Anot TS-LKD, valdantieji paskelbė, kad jų yra 75, kurių 56 yra „valstiečiai“ ir 19 socialdemokratų.
„Šeši socialdemokratai viešai skelbia nesantys valdančiosios koalicijos dalimi, dirba ne valdančiojoje koalicijoje, atsisako užimamų postų Seimo struktūrose.
Tai reiškia, kad valdančiojoje Seimo koalicijoje tėra 69 Seimo nariai (56 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai ir 13 Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narių) ir kad tokia valdanti koalicija neturi daugumos“, – rašoma konservatorių kreipimesi į Etikos ir procedūrų komisiją.
Nuo to, kiek socialdemokratų pritaria koalicijai, priklauso, ar valdantieji turi realią daugumą – 71 balsą iš 141 – parlamente.
Frakcijoje pykčio nemato
Seimo vicepirmininkė socialdemokratė I.Šiaulienė pripažino, kad Darbo partijos atstovų parašų ant frakcijų susitarimo nėra. Tiesa, ji teigė, kad tiek P.Čimbaras, tiek V.Bukauskas iki šiol lieka socialdemokratų frakcijos nariais.
Paklausus apie konservatorių teiginį, kad „valstiečių“ ir socialdemokratų sąjungoje nėra pakankamai parlamentarų, kad būtų sudaryta valdančioji dauguma, ji teigė, kad TS-LKD tiesiog vykdo opozicinės partijos darbą.
„Tai opozicijos veikla. Susirūpinimas dėl Vyriausybės stabilumo, Seimui tai nėra tiek aktualu. Priimant įstatymus būdavo, kad ir iš koalicijos kitaip pabalsuodavo. O šiaip paremiančių „valstiečių“, kad ir be jokių deklaracijų, yra, neformali dauguma yra“, – sakė I.Šiaulienė.
Ji taip pat teigė, kad frakcija ir toliau sėkmingai dirba, konfliktų arba kalbų apie skilimą nėra.
„Aš asmeniškai pykčio neturiu ir manyčiau, kad reikia žiūrėti į ateitį“, – teigė politikė.
Nesutinka su komisijos sprendimu
Seimo socialdemokratų lyderis Andrius Palionis trečiadienį pareiškė, kad sudaryti koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nusprendę parlamentarai nepažeidė partijos statuto.
„Tai čia yra tarybos sprendimas, bet jūs pasakykite, kurį mes statuto punktą pažeidėme? Nepažeidėme mes statuto punkto, bent kiek aš vakar tris kartus statutą perskaičiau“, – žurnalistams Seime sakė A.Palionis.
Jis tvirtino neatsižvelgsiantis į partijos Etikos ir procedūrų komisijos rekomendaciją atšaukti parašą po deklaracija, skelbiančia apie frakcijų koaliciją.
Socialdemokratas taip pat nurodė 2020 metų Seimo rinkimuose kandidatuosiantis kaip nepriklausomas kandidatas.
„Aš niekada nesvajojau apie Europos Parlamento nario mandatą jau bent 20 metų į priekį, tai man partijos sąraše ar taip, ar kitaip nelabai svarbu būti. 2020 metais kandidatuosiu kaip nepriklausomas vienmandatininkas, o širdyje vis tiek liksiu kairysis“, – teigė A.Palionis.
Jis pabrėžė nežadantis bylinėtis, jeigu būtų pašalintas iš partijos.
Socialdemokratų etikos komisija frakcijos nariams persigalvoti dėl valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“ davė savaitę.
Tyrimo nebus
Tuo metu parlamento Etikos ir procedūrų komisija nusprendė nepradėti tyrimo, kiek atstovų išties turi valdantieji, daliai socialdemokratų nepasirašius bendro darbo susitarimo su „valstiečiais“.
Komisijos nariai trečiadienį posėdyje svarstė, kad opozicinių konservatorių vadovo Gabrieliaus Landsbergio keliami klausimai susiję su socialdemokratų politiniais, o ne Seimo procedūriniais sprendimais. Šešiais balsais prieš vieną nuspręsta tyrimo nepradėti.
„Jei yra frakcijos sprendimas prisijungti, tai viešai paskelbiama, o vidiniai nesutarimai dėl kokių nors klausimų Seimo statute nėra aprašyti. Jei mes turime bendrą frakcijos sprendimą, mes suprantame, kad visi jos nariai priklauso šiai frakcijai, jei jie nepasitraukia“, – sakė komisijos pirmininkė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.
