Praėjusį savaitgalį atėjęs apžiūrėti bitidžių A.Gelumbauskas aptiko negyvas bites. Daugiau kaip pusę amžiaus jas auginantis bitininkas apskaičiavo, kad jų išnuodyta per 600 tūkstančių.
Vilniuje nedraudžiama auginti bičių, o tai nepatinka šalia avilių gyvenantiems žmonėms.
Todėl ir A.Gelumbauskas nukenčia ne pirmą kartą.
Anksčiau Rokantiškių soduose gyvenęs vilnietis garsėjo konfliktais su aplinkiniais, o nukentėjo bitės, kurioms kaimynai keršijo ugnimi.
Nepatogumai – ir kitiems
„Piktadariai sužlugdė viso mano gyvenimo darbą“, – atsiduso A.Gelumbauskas, paklaustas apie praėjusios savaitės įvykį. 78 metų vilnietis vienintelis sostinėje augino bičių motinėles.
Per metus jis parduodavo apie tūkstantį motinėlių. Tokia veikla Lietuvoje užsiima tik 12 bitininkų.
Anot A.Gelumbausko, nusikaltimas pirmiausia atsilieps Vilniaus krašto bitininkams, kurie anksčiau motinėles pirkdavo iš jo. Dabar jų teks ieškoti toliau.
Nors išmirė ne visos bitės, patyrusio bitininko tikinimu, likusios gyvos žiemos neištvers: „Reikia, kad būtų motinėlė, tinkamas bičių skaičius. Bičių saujelė tikrai neperžiemos.“
Tvyrojo chemikalų kvapas
Praėjusį savaitgalį atvykę į Belmontą apžiūrėti dviejų bitidžių A.Gelumbauskas ir jo žentas Emilis Dambauskas pajuto keistą kvapą. Jis buvo panašus į dichlofoso. Bitės jau buvo mirusios – jomis buvo aplipę aviliai, lakos.
E.Dambauskas sakė netikįs, kad bitės galėjo mirti nuo ligos. Jis nemanąs, kad kas nors šiaip išdykaudamas papurškė chemikalų. Tai buvo tyčinis veiksmas, eita nuo vieno avilio prie kito.
A.Gelumbauskas dėl nusikaltimo parašė pareiškimą policijai. O prieš tai vienos statybų aikštelės vadovas buvo pareigūnams pasiskundęs, kad jį sugėlė bitės. Dėl to A.Gelumbauskui bitides teko uždengti tinklu.
Aplink bitides arti namų nėra, tik viena statybvietė kitoje kelio pusėje. A.Gelumbauskas pasakojo, kad jis su ankstesniais kaimynais puikiai sutardavęs, tačiau jie išsikraustė.
Žuvo penkios bičių šeimos
Rokantiškių soduose 2011 metais kažkas sudegino A.Gelumbausko avilius – tada žuvo penkios bičių šeimos.
Po nusikaltimo bitininkas tiesiai rėžė, kad tai – kaimynų darbas. „Karas seniai baigėsi. Bet pas mus vis kariauja, mane kaip sovietiniais metais persekioja“, – tada skundėsi jis.
Kaimynai seniai pyko ant A.Gelumbausko už tai, kad jis sode laiko bites.
Ypač tie, kurie augino mažus vaikus. Pats bitininkas atšaudavo, kad penkis avilius šešių arų sklype pasistatyti galima.
Į vagonėlį sustatyti aviliai ėmė rūkti dieną.
Bičių išgelbėti nepavyko. Per gaisrą apdegė ir obelis.
Kilpomis medžiojo katinus
Su A.Gelumbausku kaimynai jau seniai nesišnekėjo. Nekėlė kojos ir į jo kiemą, kurio gilumoje – namas su lentomis užkaltais langais. Pats A.Gelumbauskas sakė nesuprantąs, už ką jam kaimynai keršija.
Rokantiškių soduose jau prieš keletą metų vyko keisti dalykai, todėl gyventojai suskubo ieškoti atpirkimo ožio.
Kažkas lysves palaistė gyvsidabriu ir ugniagesiams gelbėtojams teko nukasti pusę kubinio metro žemės – visų žvilgsniai krypo į bitininką.
Ne kartą A.Gelumbausko santykių su kaimynais važiavo aiškintis ir policininkai.
O kai kartą pareigūnai į bitininko kiemą įsuko su gyvūnų globėjais, vaizdas pribloškė.
Ant metalinių stovų policininkai išvydo kilpas gyvūnams gaudyti. Jomis A.Gelumbauskas gaudė katinus. Kiek murklių nugalabijo, žino tik pats kilpininkas. Kartą vienoje kilpoje kaimynai matė ir įkliuvusį šunį.
Kitos Rokantiškių sodų gyventojos katinui pavyko pasprukti iš A.Gelumbausko kiemo. Bet namo jis grįžo su kilpa, kuri veržė leteną.
Policininkai tąsyk A.Gelumbauskui surašė protokolą už žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą.
Kaimynai A.Gelumbauską kaltino ir šunų nuodijimu. Esą sodininkas iš pradžių nuodais pašėrė vieno gyventojo keturkojį, o paskui iš karto nugaišo du kito kaimyno šunys.
Kažkas prie A.Gelumbausko namo rado ir negyvą katiną.
Susipyko dėl šuns lojimo
A.Gelumbauskas neslėpė turėjęs tik vieną priešą – už tvoros gyvenusį Juozą Tarailę. Nuo jo šuns viskas ir prasidėjo.
Senbuviu save laikantis A.Gelumbauskas pyko, kad prieš trejus metus atsikrausčiusio J.Tarailės Sibiro laika garsiai loja.
Žiemos pradžioje prie šuns būdos J.Tarailė rado stiklo šukių. Nusistebėjo – kas čia ką sudaužė? Bet sušlavė stiklus ir daugiau sau galvos nekvaršino.
O pavasarį kiemą grėbstydama žmona šuns išmatose aptiko daugybę to paties stiklo šukių.
Laimė, stiklas buvo grūdintas, ne tokiais aštriais kampais. Antraip jis būtų supjaustęs augintinio žarnas, skrandį.
J.Tarailė tikino, kad kaimynas tyčia lodė šunį. Išeina sutemus į lauką, atsistoja, kad nesimatytų, ir ploja rankomis, kosčioja.
Šuo, žinoma, amsi. Tai kartojosi kelis kartus. Dėl to Sibiro laiką teko uždaryti namuose.
Nedraudžia auginti nei bičių, nei vištų
Vilniuje Gyvūnų laikymo taisyklės nedraudžia auginti bičių. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovės Jurgitos Savickaitės, kiekvienas Lietuvos miestas ir rajonas turi savas Gyvūnų laikymo taisykles, kurias tvirtina savivaldybė.
Jos šiek tiek skiriasi, kai kuriose kalbama ir apie bičių auginimą. Tačiau Vilniuje nuosavame sklype nedraudžiama auginti net ir karvės.
VMVT specialistai bitininkams tik suteikia bityno pasus, kuriuos privalo turėti kiekvienas bičių augintojas.
Nedraudžiama sostinėje auginti ir naminių paukščių, dėl to neseniai buvo kilęs konfliktas Žvėryne.
Kęstučio gatvėje dėl auginamų vištų tvyro smarvė, tuo nepatenkinti kaimynai.
Neseniai tirti jų skundų VMVT specialistai į Kęstučio gatvę vyko ketvirtą kartą. Tačiau uždrausti auginti vištas jie negali, tad savininkui nurodė tik sumažinti naminių paukščių skaičių.
