– Seimas už saugesnį gyvenimą vaikams turintį garantuoti įstatymą balsavo neregėtai vieningai. Gal pavyko parengti kone tobulas teisės normas? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės.
– Nesakyčiau, kad įstatymas tobulas, bet kompromisas pasiektas. Vieningas balsavimas pirmiausia rodo, kad Seimo nariai pradėjo gilintis į šias problemas ir jas geriau suprasti.
– Tačiau kompromisai galimi tik atsisakius dalies savo norų. Kokiais klausimais teko nusileisti vaiko teisių gynėjams?
– Tarkime, įstatyme liko nuostata, kad pilietinės teisės prasideda biologinėje šeimoje. Bet juk vaikas gimsta turėdamas visas žmogaus teises. Kai kas tiesiog labai norėjo pabrėžti biologinės šeimos sąvoką.
Taip pat iš pradžių įstatyme buvo teigiama, kad kiekvienas vaikas turi augti biologinėje šeimoje, tačiau realiame gyvenime būna ir kitokių situacijų. Pavyko įrašyti, kad kiekvienas vaikas turi teisę į biologinę šeimą.
Labai ilgai ginčijomės dėl sąlygų, kada vaikas paliekamas vienas. Kai kurie Seimo nariai norėjo įrašyti teiginį, kad jo iki šešerių metų ilgą laiką negalima palikti vieno. Bet tuomet skirtingai gali būti suvokta ilgumo trukmė, todėl apsiribota draudimu vaiką palikti vieną.
Ne paslaptis, kad daliai politikų nepatinka draudimas taikyti vaikams kūno bausmes, todėl norėta įrašyti teisinę normą, kad draudžiamas neteisėtas tyčinis smūgis. Klausiau, koks būtų teisėtas tyčinis smūgis vaikui. Nesuradus atsakymo šios nuostatos buvo atsisakyta.
Svarstėme ir kokios yra objektyvios priežastys, kai tenka vaiką palikti be suaugusių šeimos narių priežiūros ir kam galima patikėti šį rūpestį.
Visais šiais teisiniais niuansais pavyko susitarti dėl kompromiso, kuris tiko Seimo daugumai ir neprieštaravo mūsų visuomenės sampratai apie vaikų auklėjimą ir priežiūrą.
– Atrodo, daugiausia ginčų kilo dėl ideologinių nesutarimų.
– Tai vertybiniai nuomonių skirtumai, todėl teisininkui nelengva laviruoti tarp teisės ir ideologijos, nors būtina surasti įstatymo formuluotes, kurios būtų priimtinos Seimo daugumai.
Tai mums pavyko.
– Kokios šio įstatymo normos gali ne formaliai, o realiai sustiprinti vaiko teisių apsaugą?
– Pirmiausia, manau, maži vaikai nebus vieni paliekami namuose, o kad jų negalima mušti, įtvirtinome įstatymu dar vasario mėnesį.
Labai svarbu, kad dabar aiškiai nustatyta vaikų paėmimo iš šeimos tvarka. Galutinį sprendimą visais atvejais turės priimti teismas.
Iki šiol kildavo problemų, kai nepilnametį paimdavo Vaiko teisių apsaugos skyrius, o savivaldybės administratorius skirdavo laikinąją globą. Tėvų teisės nėra apribotos ir vaikas pasmerkiamas institucinei globai – kartais ir ketverius metus praleidžia kūdikių namuose.
Teismas turės operatyviai išsiaiškinti, ar yra pagrindas apriboti tėvų teises. Jei ne – jiems turės būti teikiamos vaiko priežiūrai būtinos socialinės paslaugos. Nutarus, kad tėvų teisės turi būti apribotos, vaiką leidžiama įvaikinti arba globoti.
Įsivaikinti norinčios šeimos ypač pageidauja mažų vaikų, o dėl teisinių priežasčių jie būdavo pasmerkiami ilgam atsidurti globos institucijoje.
– Ar vaiką paimti iš šeimos dabar bus galima paprasčiau ir greičiau?
– Priimti galutinį sprendimą nebus paprasčiau, procesas nevyks greičiau, bet visoms institucijoms bus aiškiau, ką reikia daryti.
Bus suburtos mobiliosios komandos, kurios turės padėti šeimoms, prižiūrės, ar vaikas saugus. Specialistai dirbs kiaurą parą.
– Skelbiama, kad vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai prireiks 8 mln. eurų.
Ar nebus taip, kad įstatymas priimtas, o pinigų jam įgyvendinti pristigs?
– Vaiko teisių apsaugos skyriams reikia ir automobilių, ir pinigų specialistų darbui visą parą, ir psichologų pareigybėms, dienos centrams plėsti.
Pažadėta, kad tie 8 mln. eurų bus numatyti valstybės biudžete.
– Ar vaiko teisių apsaugos centralizavimas nerodo nepasitikėjimo savivaldybėmis, kurios vis skundžiasi, kad turi per mažai teisių?
– Vaiko teisių apsauga – valstybės funkcija, tik ji buvo deleguota savivaldybėms. Tai nepasiteisino, todėl valstybė atsiima jai priklausančią pareigą.
Iš savivaldos pinigai neatimami. Vaiko teisių apsaugos skyriai ir iki šiol buvo išlaikomi iš valstybės biudžeto. Savivaldybės vis tiek lieka atsakingos už paslaugas savo gyventojams. Tai daug kainuoja. Tegul tik spėja suktis.