„Man liūdna ir graudu, gal todėl, kad su tais žmonėmis ne vieną pūdą druskos suvalgiau, kaip ir jūs visi. Mes kartu dirbome vardan tos Lietuvos... Nesitikėjau, kad devyni mano bičiuliai nepaklus tarybos valiai. Aš nuolat užduodu sau klausimą: kodėl? Kokie paslėpti interesai?“, – dramatišku basu į auditoriją kreipėsi politikė.
„Kodėl negalime būti kaip viena šeima“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė ir prisipažino į kalbinėjusi Gediminą kirkilą pagalvoti „apie kitokius variantus“
Politikė sakė, kad gerbia savo partijos bičiulių sprendimą, bet pridūrė: „Niekada nevėlu nepriklausomai nuo amžiaus ir partijoj išdirbtų metų, atsikvošėti ir būti vieningiems“.
„Algirdai, reikėjo tau pačiam čia ateiti, bet jau dėl to, kad vienas kitam į akis pažiūrėtume ir padėkotum tiems žmonėms, su kuriais tiek metų dirbta. Karatais reikia išgirsti ir tai, kas nepatinka...Negalima užmigti ant laurų, reitingų ar dar kažko, kas mus ir pražudė...“, – kalbėjo V.Blikevičiūtė.
Ji teigė neseniai sutikusi vieną politologą ir pacitavo kolegoms jo žodžius „Jis man pasakė: „Vilija, žvelk optimistiškai. Visa tai turėjo nutikti jūsų partijoje. Užmigot ant laurų, tai buvo visiška apatija, patikėjimas, kad valdžia – amžina“, – kalbėjo politikė.
Galiausiai ji ant pakylos pakvietė Antaną Vinkų ir prašė jo persigalvoti ir likti partijoje.
