Manęs apžiūrėti neatėjo joks gydytojas, vaistų suleisti pasiūlė suleisti budinti seselė“, – sunkiai žodžius rinko Joniškyje gyvenanti Lina Stankevičienė (38 m.). Po peties operacijos moteris pasakojo jau kurį laiką kenčianti didelius skausmus.
„Analginas jau seniai nepadeda, reikia stipresnių vaistų, tad su vyru nuvykome į Šiaulių ligoninę. Ten mane priėmė, suleido vaistų ir sakė, kad jei skausmas nesiliaus, galiu grįžti ir paguldys į skyrių. Taip ir buvo – po kelių valandų dėl kankinančio skausmo teko grįžti.
Dešimt dienų pragulėjau ligoninėje, man nuolat leido nuskausminamuosius, bet jokių tyrimų nedarė“, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad spalio pirmąją medikai ją įspėjo, kad bus daromas magnetinio rezonanso tyrimas.
Magnetinis rezonansas – prabanga
„Man paprastai per dieną vaistus nuo skausmo leisdavo penkis kartus, panašiai tiek pat vaistų reikdavo ir naktį. Skausmo negalėjau kentėti. Auginu tris vaikus ir jau pusę metų dėl kankinančio skausmo faktiškai esu be miego, visą laiką ėjau į darbą, nebeturiu niekam jėgų.
Tikėjausi, kad mano skausmo priežastį atskleis magnetinio rezonanso tyrimas, bet jo nesulaukiau, o atėjęs gydytojas Vytautas Mažutavičius pasakė: „Šiandien pas jus ateis psichiatrė, o magnetinis rezonansas – prabanga“, – įskaudinusius mediko žodžius prisiminė moteris.
Netrukus į palatą atėjo psichiatrė ir uždavė daugybę klausimų.
„Ji klausė: gal jūs tik įsivaizduojate, kad jums labai skauda?“ Paaiškinau jai, kad negaliu kęsti skausmo“, – pasakojo L.Stankevičienė. Vis dėlto moteriai buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas.
„Neaišku, kuo viskas būtų pasibaigę, bet situacija ėmė domėtis mano giminaičiai. Jie kreipėsi į ligoninės administraciją klausdami, kodėl aš kenčiu tokius skausmus, o jokie tyrimai nedaromi.
Magnetinio rezonanso tyrimas atskleidė, kad skausmo priežasčių – ne viena. Į Šiaulių ligoninę atvykau ne tik dėl peties, bet ir sprando skausmų, tačiau niekas tuo nesidomėjo“, – sakė pašnekovė.
Išrašyta be pagerėjimo
Moteris patikino, kad iš Šiaulių ligoninės buvo išrašyta sveikatos būklei visiškai nepagerėjus. „Ketinu vėl kreiptis į medikus, tegul jau man kokio morfijaus skiria ar dar ko nors, negaliu net savo vaikais rūpintis“, – teigė ji.
Paklausta, kokių rekomendacijų išgirdusi iš Šiaulių medikų po išrašymo iš ligoninės, L. Stankevičienė atsakė: „Jokių, manęs norėjo kuo greičiau atsikratyti. Man buvo pasakyta, kad neturiu ką ten veikti, mat gydymas gali trukti nuo pusantrų iki dvejų metų. Taip pat sulaukiau kvietimo kartą per mėnesį atvykti į privatų kabinetą, kur man atliktų trumpam skausmą sumažinančią procedūrą“, – pasakojo pašnekovė.
Nors moteris tikino jokių užuominų, kad neoficialus atlygis padėtų „efektyviau gydytis“ nesulaukusi.
„Gal jei būčiau nusprendusi kaip nors atsilyginti, viskas būtų vykę greičiau. Tikrai buvo matyti, kuriais ligoniais skyriuje rūpinamasi labiau. Medikai pas juos ateina, teiraujasi, kaip jų savijauta.
Aš nieko nemokėjau, tad būdavo „labas rytas“ ir „viso gero“. Jei norėdavau pasakyti, kad man skauda, pasiklausti ko nors, išgirsdavau „paskui“, – pasakojo ji.
Ligoninės komisija priekaištų gydytojui neturi
Šiaulių ligoninės atstovė spaudai Zita Katkienė teigė, kad pacientė medikams skundų neturėjusi:
„Ortopedas-traumatologas Vytautas Mažutavičius labai detaliai pakomentavo pacientės gydymą Ortopedijos-traumatologijos centro Ortopedijos-traumatologijos skyriuje.
Ligoninės gydytojų komisija, išanalizavusi šį atvejį, jokių priekaištų dėl gydymo šiam specialistui neturi. Juolab kad ir pati pacientė jokių nusiskundimų neišsakė.“
Pacientei sutikus, jog duomenys apie gydymą būtų viešinami, Z.Katkienė redakcijai pateikė ir V.Mažutavičiaus komentarą apie L.Stankevičienės situaciją.
„Pacientė į Ortopedijos-traumatologijos skyrių paguldyta rugsėjo 23 dieną (šeštadienį). Ji kreipėsi dėl stiprių dešinio peties sąnario skausmų, kurie vargino pusmetį, o sustiprėjo po gydymo Radviliškio ligoninėje.
Radviliškio ligoninėje du kartus gydėsi stacionare, pirmą kartą atlikta redresacija (redresacijos tikslas – išdalinti susidariusias sąaugas tarp audinių, kad atsirastų sąnario judesiai)“, – rašoma mediko komentare.
Anot jo, pacientės būklei negerėjant, Radviliškio ligoninėje atlikta dešinio peties sąnario artroskopija. „Daugiau dėl gydymo Radviliškio ligoninėje reikėtų klausti Radviliškio specialistų, į kuriuos, pacientės teigimu, niekados nesikreips“, – pacientės žodžius prisiminė medikas.
Rugsėjo 25 d. bendros vizitacijos metu nuspręsta, kad pacientės skausmo priežastis – adhezyvinis kapsulitas (peties kontraktūra, „užšalęs“ petys, peties sustingimas – liga, kurios metu labai sustorėja sąnarinė kapsulė, patologiškai pakinta fascija). Ši liga gydoma skausmo malšinimu bei fizioterapijos procedūromis, kurių metu padedama atgauti prarastus judesius. Tą pačią dieną, anot mediko, pacientė konsultuota reabilitologo, skirtos gydomosios mankštos, fizioterapija.
Nutylėta epilepsija
V. Mažutavičius teigė, kad rugsėjo 26-osios naktį pacientę ištiko epilepsijos priepuolis.
„Tenka paminėti, kad pacientė apie šią ligą nė vieno gydytojo neinformavo, vaistų nevartojo. Buvo kviestas neurologas dėl epilepsijos gydymo bei galimo dešinio peties pleksito (tai nervinio rezginio pažeidimas, pasižymi spontanišku skausmu ir skausmais, stiprėjančiais judant, spaudžiant nervų rezginį ir išeinančius iš jo nervus). Neurologas pleksito diagnozės nepatvirtino, skyrė ir rekomendavo tęsti epilepsijos gydymą“, – apie tolesnį gydymą pasakojo medikas.
Anot jo, gydymas tęstas savaitę, pagal reabilitologo, neurologo rekomendacijas. L.Stankevičienei skirti analgetikai, kraujotaką gerinantys vaistai, reabilitacinės procedūros.
„Pacientei teigiant, kad būklė išlieka tokia pat, lyg ir buvo pagerėję, tačiau skausmas stiprus, nuspręsta atlikti peties magnetinį rezonansą. Pacientė apie tai informuota, pasakyta, kad tyrimas brangus, ilga eilė ir tą pačią dieną gali nepavykti atlikti. Pacientės tai interpretuota kaip „prabanga“, – aiškino medikas.
V.Mažutavičius patvirtino, kad moteriai kviestas psichiatras dėl galimo somatinio skausmo (somatizacinis sutrikimas – tai psichikos sutrikimas, priklausantis somatoforminių psichikos sutrikimų grupei (šios grupės ligos imituoja fizinio kūno ligas). Psichiatras paneigė somatinį skausmą, skyrė nemigos gydymą.
Medikas neigė, kad moteris išrašyta iš ligoninės be jokių rekomendacijų: „Kadangi pagal pakitimus pacientei operacinis gydymas nereikalingas – rekomenduota tęsti ambulatorinį gydymą, fizioterapiją. Taip pat rekomenduota nukreipti į universitetinę ligoninę, tačiau pacientė atsisakė.
Taip pat tenka paminėti, kad keletą kartų į skyrių skambino pacientės artimieji, kalbėjo nepagarbiai. Pati pacientė nė karto neprašė atlikti MBR ar kitų tyrimų, nė karto nesakė, kad gydymas netinkamas. Abejoju, ar kas gali tikėtis tiek tyrimų, konsultacijų patekęs į stacionarą“, – svarstė medikas.
A.Širinskienė: „Pacientai neturi nutylėti“
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė komentuodama situaciją teigė, kad skundų, jog būtų atsisakoma atlikti mangnetinio rezonanso tyrimą, kelis pastaruosius mėnesius negauta.
Didžioji dalis komiteto gaunamų skundų yra susijusi su ortopedinėmis priemonėmis, įvairiais pacientų teisių pažeidimais ligoninėse, gydymo prieinamumu retomis ligomis sergantiems pacientams“, – kalbėjo ji.
A.Širinskienės teigimu, labai apmaudu, kad kai kuriose gydymo įstaigose trūksta atidumo pacientui. „Tai vėliau sukelia ginčus ir pacientų nepasitenkinimą. Deja, tokių situacijų pasitaiko“, – teigė politikė.
Ji patikslino, kad magnetinis rezonansas skiriamas tuomet, kai yra tam tikros indikacijos: jei jos yra – tyrimas privalomai turi būti skiriamas. „Negalime svarstyti, ar tai prabanga. Negaliu komentuoti konkretaus atvejo, bet šių dienų medicinoje, esant būtinybei, tyrimas turi būti daromas ir jis nėra prabanga“, – kalbėjo Seimo narė.
„Dažnai pasitikėjimas ar nepasitikėjimas sveikatos sistema atsiranda ir dėl to, kad gydytojai pritrūksta laiko ir noro bendrauti. Gal kartais padėtų elementarus atsiprašymas. Bendravimo su pacientais įgūdžių gerinimas yra labai svarbu, tačiau bet kuris medikas jums pasakys, kad pacientai laukia eilėse ir bendravimo laikas ribotas. Kad ir koks būtų gydytojo krūvis, niekas neatleidžia nuo būtino atidumo ir pagarbos pacientui“, – kalbėjo A.Širinskienė ir paragino, kad tai atvejais, kai pacientai jaučia, kad jų lūkesčiai nepateisinti, ar daromi kokie nors nusižengimai, turėtų apie tai informuoti gydymo įstaigos vadovybę ar Sveikatos apsaugos ministeriją.
Politikė teigė, kad pacientai savo patirčių nutylėti neturėtų: „Pacientų skundai leidžia nustatyti problemas, kitaip mes tiesiog nesužinotume apie tokios atvejus. Tokie skundai padeda ne tik pačiam pacientui ginti savo teises, bet ir apsaugo kitus pacientus, kurie kreipęsi į tą patį specialistą nesulauktų pagalbos.“
