Žurnalistės Daivos Žeimytės ir R.Malinausko pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo jus nugriauti jūsų iš senelės paveldėto gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį ir sutvarkyti statybvietę. Jūs teigiate, kad teismo sprendimo nesilaikysite ir kreipsitės į Aukščiausiąjį Teismą. Ko jūs tikitės?
Pirmiausia, aš tikiuosi, kad Lietuvoje turi būti teisingumas ir teismų sprendimas turi būti toks, kad būtų aiškus visiems. Aiškus ir man, privalomam teismo vykdymui. Šiandien labai madinga sakyti, kad mes gerbiame teismo sprendimą, pasitikime teisėsauga. Deja, dėl kai kurių sprendimų aš tikrai, kaip Lietuvos pilietis, šiek tiek abejoju, kai yra priimamas teismo sprendimas, kurio neįmanoma įgyvendinti.
Pirmas dalykas, taip ir neaišku, kur yra vandens kranto linija, nuo kurios skaičiuoti 5 metrus. Upelis reaguoja tiek į lietų, tiek į sausrą, vanduo keičiasi. Tai kur yra kranto linija, nes nuo to priklauso ne tik dalies terasos, kaip yra sakoma, nugriovimas – tai yra nugriovimas nepilnai pusės namo, dėl kurio turėtų griūti visas namas.
Arba jei jo tiesiog atpjausi sienas tam tikru pjūklu, jis pasidarys avarinės būklės ir turės būti išardytas visas. Šioje vietoje, kadangi teismai formuoja teismų praktiką, kiekvienas sprendimas turi būti aiškus, kaip jį įvykdyti. O šis teismo sprendimas nėra suprantamas nei man, kaip savininkui, nei advokatams, kuriuos samdau.
Pirmiausia skundimas turi būti dėl neaiškumų. Antras dalykas, dėl labai abejotinų teiginių. Jeigu pastatas yra rekonstruotas buvusio pastato vietoje, o tai pažymi ne tik senovinės nuotraukos, sklypų išmatavimai, išplanavimai, projektai, komisijų derinimai, kur yra dešimtimis parašų, dar mano močiutės prieš dešimtmetį atliktų. Šiandien teismas lengva ranka paima ir nusprendžia, kad jis naikina visus dokumentus. Mes taip galime Lietuvoje prieiti prie pakankamai rimtų kuriozų.
– Pone Malinauskai, jūsų pastatai atitinka reikalavimus ar ne? Ar yra 5 metrų atstumas, ar nėra?
– Šioje vietoje reikėtų pirmiausia klausimą užduoti taip: ar pastatas stovi buvusio pastato vietoje, kuris buvo pastatytas 1960 m. Pastatas stovi buvusio pastato vietoje, tvora, pagal Registrų centrą, yra 1960 m. ir jei mes pastatui taikome po 33 m. priimtus teisės aktus...
– Ar yra 5 metrai, ar ne?
– Šiandien dienai nėra, todėl, kad įvyko kranto erozija ir vanduo pasislinko arčiau pastato.
– Jūs dabar teisinate savo teiginius vandens arba gamtos reiškiniais.
– Būtent. Aš esu pirmas lietuvis ir turbūt nepaskutinis, nes po tokios teismų praktikos tai bus panaudota.
– Tuomet niekada nenustatysi 5 metrų, jeigu kalbate apie tai, kad upės patvinsta. Bet aplinkosaugininkai nustato tam tikras ribas ir visiems galioja tie patys įstatymai. Kodėl jie jums negalioja?
– Kranto linija yra sausumos ir vandens sankirtos vieta. Upėse, ką patvirtina Aplinkos ministerijos raštas, atliktos įvairios ekspertizės, parašyta, kad Dzūkijos upėse, kaip ir Ratnyčioje, taip ir kitose, vyksta erozija.
– Jūs naudojatės tuo, kas visiems labai aišku. Vyksta erozija, upės išsikraipo.
– Tai kodėl tai neaišku teismui?
Susiję straipsniai
– Teismui turbūt aišku. Teismui neaišku, ar jūs pripažįstate tuos 5 metrus, ar nepripažįstate.
– Aš pripažįstu.
– Tai nugriaukite pastatus, nes visiems galioja tie patys reikalavimai.
– Yra upių, ežerų ir vandens telkinių registras. Mes kalbame apie pastatą, kuris aiškiai parodytas, kad yra už 5 metrų ribos nuo upės kranto.
– Pone Malinauskai, ar jums galioja tie patys įstatymai, kaip ir visiems Lietuvos Respublikos piliečiams?
– Aš turbūt paskutinius 6 metus neturiu didesnės svajonės, kad R.Malinauskui galiotų tie patys įstatymai, kas galiotų visiems. Jie nebūtų taikomi su dvigubais standartais ir jeigu pastatas yra pastatytas buvusio pastato vietoje, tai aš galiu pasakyti – nugriovus šį pastatą, naują galima būtų statyti vėl toje pačioje vietoje, ant senų pamatų, nepriklausomai nuo to, koks atstumas yra iki upės kranto arba kranto linijos.
– Aplinkosaugininkai jums taip pat skyrė baudą dėl pakeistos Ratnyčios upelio vagos, kai jūs upelį užvertėte akmenimis, ir padarytos žalos gamtai. Suprantu, kad jūs nesutinkate su jums pritaikyta bauda?
– Aš niekaip negaliu sutikti su tokia pritaikyta bauda ir bandysiu įrodyti. Man labai keistai atrodo, kada aplinkos ministras absoliučiai net nepasidomėjęs, pirmą dieną paklaustas vienos žurnalistės, paėmė ir išpoškino tiradą, kokie yra padaryti pažeidimai. Kai tame tarpe kranto atstatymas yra reglamentuojamas Saugomų teritorijų įstatymu.
O aplinkos ministro įstatymu yra reglamentuojama, kaip yra atstatomi erozijos paveikti krantai. Tame ministro įstatyme 2.5 punktas sako, kad iki 4 arų atstatomas erozija paveiktas krantas be derinimo, be pranešimo. Kuo dar daugiau galima atstatyti tekančios upės krantą?
– Pone Malinauskai, ką jūs darėte su tais akmenimis?
– Mes atstatėme erozijos pažeistą kranto liniją. Tai privaloma pagal Saugomų teritorijų įstatymą kaip šeimininkui ir žmogui, saugančiam savo turtą. Tą padarytumėte ir jūs, ir kiekvienas lietuvis.
– Tai padarėte po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiamu sprendimu jums nurodė nugriauti dalį tvoros, paliekant laisvą 5 metrų priėjimą prie vandens. Jūs pustrečio metro tvoros nugriovėte, bet tiek pat upės užvertėte akmenimis. Čia sutapimas?
– Neužverčiau, o atstačiau kranto liniją. Nugriauti tvoros toliau 2 metrus buvo absoliučiai neteisinga ir netikslinga.
– Kitaip sakant, išsaugojote tą plotą, kurio jums reikėjo.
– Neišsaugojau jokio ploto. Išsaugojau savo turtą, atstatydamas erozijos paveiktą krantą.
– Upės sąskaita.
– Ką reiškia upės sąskaita? Jeigu sklypas anksčiau buvo 11-os arų, po močiutės mirties, paveldėjimo, kai pasipylė skundai, iki 2013 m. niekam nerūpėjo ši sodyba, 1960 m. tvoros ir pastatai. Visiems viskas buvo gerai. Kažkodėl visos problemos ir bėdos atsirado tik tada, kai aš paveldėjau ir kai pasipylė skundai. Man nugriauti daugiau tvoros, kuri yra už pastato ir lauko židinio ir stoginės, nėra jokio tikslo, nes tada reikia griauti ir kitus pastatus.
– Ar upė nuosavybės teise jums priklauso, kad jūs galite dalį jos pasiimti savo nugriautos tvoros dalies sąskaita?
– Kaip upė pasiėmė mano asmeninio sklypo dalį. 2005 m. buvo pirkta 11 arų, po permatavimo 2014 m. buvo tik virš 10 arų. Sausumos pasiglemžtas krantas ir buvo dalinai atstatytas. Aš turėjau teisę be derinimo, atsiklausimo atstatyti 400 kvadratinių metrų, atstačiau, deja, tik 33.
– Jūs savavališkai pasisavinote dalį upės.
– Sunku ginčytis su jūsų įsikaltais 2-3 žodžiais, kurie absoliučiai neturi realios situacijos nei teisinio vertinimo. Kada krantas paveikiamas erozijos, pagal įstatymą reikia jį atstatyti, pagal ministro įsakymą iki 400 metrų atstatoma be projekto ir be pranešimų. Aš iš to viso atstačiau tik 33 metrus.
Reikėtų darbus tęsti, bet kadangi ministras po kelių dienų iš karto avansu apkaltino mane, net nepasiaiškinęs, kažkuo nelegaliu nuveiktu, Antikorupcijos komisijos pirmininkas puolė įpareigoti visas komisijas mane bausti ir t.t., buvo panaikintas šis punktas. Dabar, jei toliau bus atstatinėjamas krantas, bus daromas projektas. Viską darau taip, kaip priklauso visiems Lietuvos gyventojams, pagal galiojančius teisės aktus.
– Dar viena problema, kurią jūs turite, yra dėl teritorijos prie jūsų namo Turistų gatvėje – dėl užtverto kiemo valstybinės žemės plote.
– Tai absoliutus melas. Toje teritorijoje, kurioje aš gyvenu, sklypas buvo skirtas užtvertoje teritorijoje, kuri buvo užtverta po šiltnamių privatizavimo ir atskirta žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Mano seneliui buvo skirtas sklypas užtvertoje teritorijoje. Šiandien net vartai stovi arčiau sklype, ten, kur buvo sena tvora. Mano teritorijoje, kur aš gyvenu, nei vieno kvadratinio metro nėra užtverta svetimos, valstybinės ar laisvos žemės. Tą atsakingai sakau.
– Pone Malinauskai, pastaruoju metu jūs turite problemų su įvairiausiais statiniais. Su kuo jūs kariaujate?
– Aš labai džiaugiuosi, kad išdirbęs Druskininkų savivaldybės meru 17 metų turiu tik tokias problemas, o ne kitokias, ką bandė sukurti ir suorganizuoti. Kadangi yra kūrybingų žmonių ir iš kiekvienos, bet kokios situacijos, atvejo bandoma sukurti istorijas ir tam pajungiamos tam tikros jėgos, apie jas kalbėsiu truputėlį vėliau. Apie jas jūs išgirsite ir labai plačiai.
– Ne pirmą sykį jūs kalbate apie kažkokias jėgas, prokurorus, kažkokius korupcinius reikalus. Gal pateikite tuos duomenis?
– Ateis laikas. Per savaitę -dvi.
– Ką jūs turite omenyje? Jus kažkas pakišinėja?
– Jūs viską išgirsite per savaitę-dvi.
– Jūs ketinate ateityje dalyvauti politikoje? Ketinate siekti dar vienos kadencijos Druskininkų mero poste?
– Manau, kad Druskininkų žmonės atsakys į šį klausimą. Ar ketinu – manau, kad taip. Aš nesu iš tų politikų, kur iki paskutinės dienos bandau maivytis sakydamas eisiu, neisiu. Taip, kandidatuosiu. Taip, Druskininkų žmonės nuspręs. Jeigu turėsiu tokį pasitikėjimą, kokį turėjau po 15 metų tiesioginiuose rinkimuose, aš mielai toliau tarnausiu Druskininkų žmonėms. Sąžiningai, atsakingai ir nesilankstydamas bet kam ir dėl bet ko.
– Po to, kai pasitraukėte iš Socialdemokratų partijos kartu su Druskininkų skyriumi, atsirado naujas judėjimas „Už Druskininkus“. Kaip sekasi?
– Nuostabiai.
– Kokių planų turite?
– Toliau dirbti Druskininkams ir Druskininkų žmonėms. Ir atsakingai dirbti.
– A jūsų judėjimo ambicija yra tik savivaldos rinkimai ar daugiau?
– Gyvenimas parodys.
– Jūs buvote pakankamai įtakingas socialdemokratas. Kaip įvertintumėte tai, kad vyksta partijoje?
– Apie tai, kad nėra komandos – tą patyriau prieš 5-6 metus. Galbūt dėl to ir buvo žengtas šitas žingsnis. Dirbdamas bet kokiose pareigose – ar versle, ar savivaldoje, ar savivaldybių asociacijoje, aš visą laiką skaitau, kad sėkmės simbolis ar priežastis yra komanda. Jeigu komandos nėra, komandos nariai žiūri tik savo politinių ar kitokių interesų – tai nėra komanda, nebus rezultato, todėl išeiti apsispręsti prieš gerus porą metų nebuvo sunku.
– O procesai, kurie vyksta Seimo frakcijoje, pašalinti veteranai, partijos įkūrėjai?
– Jeigu būtų pasamdytas priešas atlikti tokį darbą, manau, jis niekaip nebūtų susitvarkęs taip gerai su tokia užduotimi, ką sugebėjo padaryti patys saviškiai.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.