Spalio 14 dieną, kai partiją paliko „LSDP žiedas“, socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas įvardijo epochos pabaiga ir naujos epochos pradžia. Visgi ar ši diena bus Lietuvos socialdemokratijai epochinė, ar tik dar viena „sostų karų“ serija parodys ateinantys keleri metai ir 2020 m. Seimo rinkimai.
Kaip ateinančiuose parlamento rinkimuose atrodys socialdemokratai yra išties intriguojantis klausimas. G. Paluckas kalba apie būtinas vidaus permainas ir didesnę demokratiją bei decentralizaciją, suteikiant daugiau laisvės skyriams. Kaip partijos atsinaujinimo ženklas buvo paskelbtas LSDP manifestas „Už teisingą, klestinčią ir įvairialypę Lietuvą“, kuris turėtų tapti „perkrautos“ partijos programos pagrindu. Šis manifestas, šalia vis pabrėžiamo partijos atsinaujinimo poreikio, akcentuoja solidarumo, visuomenės lygybės idėjas. Kitaip tariant, akcentuojamos idėjos, nuo kurių, G. Palucko nuomone, partija buvo nusigręžusi. Tuo tarpu atsiskyręs partijos „žiedas“ ėmė tikinti, kad LSDP visada buvo ir turi išlikti „centro-kairės“ partija. Todėl bet kokie kaltinimai dėl kairuoliškumo stygiaus paprasčiausiai yra nepagrįsti.
Ši socialdemokratams krizinė situacija iškart sukėlė šurmulį viešojoje erdvėje. Pradėti svarstyti ne tik partijos žlugimo, bet ir dviejų, viena kitai oponuojančių kairiojo flango, ideologinių jėgų scenarijai.
Šios diskusijos ypač įdomios kalbant apie 2020 metų Seimo rinkimus. Kiek ir kokių socialdemokratiškų jėgų reikia tikėtis? Ar ateinančiuose rinkimuose socialdemokratinės jėgos turi galimybę formuoti Vyriausybę ar bent peržengti 5 proc. ribą? Ir apskritai, kokia socialdemokratijos ateitis Lietuvoje?
Atsakymai į šiuos klausimus, politologų nuomone, priklausys nuo to, ar „atsiskyrėliai“ ateinančiuose savivaldos, Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose mėgins konstruoti savarankišką „centro – kairėsļæ½ jėgą ir taip oponuoti bei kišti pagalius į ratus G. Palucko partijos vadovavimui. Taip pat labai svarbu, kokiu ideologiniu ir politinės praktikos keliu eis atsinaujinantys ir posūkį „gilyn į kairę“ akcentuojantys G. Palucko socialdemokratai.
Lietuvos radijo ir televizijos laidoje „Savaitė“ Gediminas Kirkilas užsiminė, kad kelios socialdemokratijos versijos Lietuvai nepamaišys. Ar tai užuomina, kad galime tikėtis dar vienos kairiojo flango partijos?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Andrius Bielskis skeptiškai įvertino „atskilusių“ socialdemokratų galimybes kažką savarankiškai sukurti. Anot MRU profesoriaus, „centro-kairės“ naratyvas yra tik savotiška „maištininkų“ priedanga ar gelbėjimosi ratas.
A.Bielskio nuomone, atskilėliai neturi galimybių įkurti naują partiją. Atskilę socialdemokratai ir konkrečiai G. Kirkilas, kurį būtų galima laikyti stipriausiu politiku tarp pasitraukusiųjų, niekada nemokėjo dirbti su partijos apačiomis. Todėl sukurti „centro-kairės” partiją yra absoliučiai nerealistiška idėja. MRU profesorius pažymėjo, kad nuo LSDP atskilęs „partijos žiedas“ veikiausiai tik trukdys G. Palucko vykdomai partijos modernizacijai. Šioje konfrontacijoje, anot profesoriaus, pagrindinis priešas atskilusiems socialdemokratams bus G. Paluckas, todėl bus siekiama daryti viską, kad jam nepasisektų.
Tuo tarpu MRU dėstytoja Rima Urbonaitė teigia, kad nėra garantijų, jog pats G. Paluckas sugebės sukti „giliau į kairę“.
„Šio posūkio galimybė kol kas tėra tik deklaracija, nepagrįsta niekuo ir labai sunku pasakyti, kaip tas „teorinis“ sukimas į kairę gali atrodyti praktikoje. Manau, kad naujoji socialdemokratų komanda, kuri yra paslėpta po „širma“, pati iki galo nežino, kaip tas posūkis turėtų atrodyti“, – sakė dėstytoja.
R. Urbonaitė ir pačią socialdemokratų transformaciją įvertino ganėtinai skeptiškai: „Tai veikiau teorinė galimybė. Visos G. Palucko idėjos sukti į kairę gali atsimušti į realybę, kai reikės pradėti daryti darbus, – teigia MRU dėstytoja. Svarbiausiomis priežastimis, verčiančiomis abejoti G. Palucko retorikos įgyvendinimu, yra tai, „kad mes nežinome G. Palucko komandos. Taigi nelabai aišku, koks bus ir kaip atrodys naujasis partijos veidas“.
G. Kirkilas interviu Eltai taip pat abejojo G. Palucko galimybėmis sukti „giliau į kairę“. Anot jo, Palucko atsigręžimas į kairę yra tik retorika.
„Dabartinis partijos pirmininkas padarė labai daug klaidų, o ar jis sugebės įrodyti naują identitetą yra labai neaišku. Kol kas jis nelaimėjo nė vienerių rinkimų. Pirmieji rinkimai bus savivaldybės, bet jie bus labai mažai ideologizuoti. Šie rinkimai, anot G. Kirkilo, nulems G. Palucko ateitį, jei laimės – tai, tikėtina, įsitvirtins, jei ne – tai greičiausiai praras lyderio poziciją“, -kalbėjo Gediminas Kirkilas.
Profesorius A. Bielskis silpną G. Palucko komandos formavimą įvertino kaip rimtą taktinę klaidą.
„Kai LSDP pasikeitė valdžia ir kai iš Algirdo Butkevičiaus G. Paluckas perėmė valdžią, nebuvo suformuota tinkama patarėjų komanda. Tai svarbu, nes nelabai aišku, kas įgyvendins naujai iškeltas idėjas“, – komentavo profesorius. Naujoje komandoje, anot jo, trūksta žymesnių žmonių, ypač intelektualų, kurie atliktų partijos „smegenų“ funkciją.
Kaip atrodys LSDP 2020 metų Seimo rinkimuose profesorius nesiryžo prognozuoti.
„Tai labai sudėtingas klausimas ir labai daug dedamųjų, nuo kurių gali priklausyti įvykių eiga ir tai, kaip seksis Palucko projektui“, – sakė A. Bielskis,.
Jo teigimu, labai svarbu įvertinti tai, kaip seksis „valstiečių“ pradėtoms reformoms, kaip seksis G. Paluckui oponuoti valdžiai, nebūnant Seimo nariu, ką LSDP darys ir kaip komunikuos, kai dėmesys iš žiniasklaidos jiems sumažės, kaip seksis savivaldybės ir Europos Parlamento rinkimuose bei kaip pavyks mobilizuoti ir kaire ideologija įtikinti didžiuosiuose miestuose gyvenantį jaunimą.
Itin svarbiu veiksniu, kalbant apie LSDP sėkmę ateinančiuose rinkimuose, profesorius laiko tai, ar G. Paluckui pavyks sukurti realios, neoliberalizmu nepraskiestos kairės partiją. A. Bielskis labai skeptiškai įvertino „cento-kairės“ idėją ir jos potencialą Lietuvoje. Sugebėjimas suformuoti LSDP realią kairės ideologiją stipriai prisidės prie to, ar LSDP 2020 metų rinkimuose lydės sėkmė. Kitu atveju, tikėtina, kad partija bus tiesiog „praryta“.
LSDP politika turėtų būti orientuota labiau į kairę.
„Jei socialdemokratija juda centro link, kuo ji skiriasi nuo konservatizmo ar liberalios politikos?“ – retoriškai klausė profesorius.
„Socialdemokratijai prisitaikius prie neoliberalistinių idealų lieka tik pasirinkimas, cituojant Slavojų Žižeką, tarp „Coca-Cola“ ir „Pepsi“. Kitaip tariant, nėra jokio skirtumo. Socialdemokratų susitapatinimas su centru pasireiškia tuo, kad socialdemokratija baigia išnykti. Ir šie procesai jau dabar pastebimi Europoje“, – sakė A.Bielskis.
R. Urbonaitė taip pat skeptiškai žiūri į kelių socialdemokratinių jėgų egzistavimą Lietuvoje.
„Kelių socialdemokratinių partijų idėja neatrodo labai įtikinamai, ypač jei galvoje turėsime „valstiečius“, kurie taiko į socioekonominę kairę. Taigi socialinės-ekonominės kairės niša lyg ir užpildyta Lietuvoje“, – sakė R.Urbonaitė.
Tuo tarpu partiją palikęs G. Kirkilas nemano, kad „centro-kairės“ ideologija prarado paklausą. Netgi didėjančių socialinių atskirčių fone. Dėl to, anot G. Kirkilo, pasitraukę ir į centro-kairę orientuoti LSDP nariai savo potencialą vienaip ar kitaip realizuos. G. Kirkilas teigė, kad tai gali būti labai įvairios atskilusių socialdemokratų dalyvavimo formos: „Visokie planai yra svarstomi“, – sako G. Kirkilas.
