Vakar Konstitucinis teismas (KT) atsakė daugiau kaip šimtui Seimo narių, kurie prieš keletą mėnesių kreipėsi su tokiu klausimu: ar galima Seime priimti įstatymą, kuris įteisintų dvigubą pilietybę visiems Lietuvos piliečiams, po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis?
Iš aukščiausių šalies pareigūnų tik prezidentė D.Grybauskaitė nuolat kalbėjo tai, ką vėl pakartojo KT, – Konstitucijos lyg stulpo apeiti nepavyks, todėl jos nuostatą, kad dviguba pilietybė galima tik išimtiniais atvejais ir negali būti paplitęs reiškinys, įmanoma keisti tik referendumu.
Referendumą gali paskelbti arba Seimas, arba 300 tūkst. parašų surinkę piliečiai.
Be to, už Konstitucijos pakeitimą turi balsuoti ne mažiau kaip 50 proc. visų sąrašuose esančių rinkėjų.
Taip pat seniai aišku, kad referendumo kartelės įstatymu nuleisti irgi nepavyks.
Ši aukštai iškelta kartelė ir yra pagrindinė priežastis, kodėl mūsų politikai lyg kupranugariai vis ieško tos adatos skylutės, pro kurią galėtų stebuklingai pralįsti.
Dvi pilietybes turinti lietuvė: rinktis vieną – tas pats, kas tėtį arba mamą
Dabartinio kreipimosi į KT autoriai skelbė, kad praėjus tiek metų nuo nepriklausomybės atkūrimo dvigubą pilietybę turinčių asmenų šalyje jau yra daug, taigi tai nėra išimtiniai atvejai.
Be to, pasikeitusios įvairios realijos – pirmiausia demografinės.
Bet KT atsakė, kad kiek daugiau nei 20 tūkst. dvigubų piliečių yra mažai, o teismui turi rūpėti tik Konstitucija, o ne besikeičiantis gyvenimas.
Po KT sprendimo politikai, regis, jau galutinai pripažino: be referendumo – nė iš vietos.
Žodžiu, visoms politinėms jėgoms teks suremti pečius, pademonstruoti tikrą, o ne popierinį nacionalinį sutarimą ir įtikinti tautą, jog šis reikalas toks gyvybiškai svarbus, kad tikrai verta referendumo dieną išeiti iš namų ir nueiti iki artimiausios balsavimo apylinkės.
Niekas, greičiausiai ir kiekvienas KT teisėjas, kuris kartu yra ir Lietuvos pilietis, nesiginčija, kad nuolat blogėjanti demografinė padėtis verčia atsisakyti tokios itin apsaugotos pilietybės sampratos, išlaikyti ryšį su išeivija, o galbūt ir kiek nuleisti referendumų kartelę.
Bet juk tam ir reikalingi tautos lyderiai, kad jie, viena vertus, gerbtų Konstituciją, kita vertus, reikalui esant šitaip vėl pakeltų žmones, kaip senais gerais laikais, dėl kurių ne vienas iš jų vis padūsauja. Kitaip kokie jie politikai?
Aišku, žvelgiant į pagrindinių šalies partijų darželį sunku tikėtis, kad joms pakaks jėgų ir autoriteto išsklaidyti politinę apatiją ir nusivylimą bet kuo, kas susiję su ta pačia politika.
Štai ir šią savaitę tautos favoritais neseniai buvę socialdemokratai ir jų vietą pretendavę užimti liberalai toliau skendo savo skandaluose.
Daugumą kairiųjų Seimo frakcijoje sudarantys atskalūnai atsisakė ką nors daryti su partija ir jos lyderį G.Palucką pasirinkusiais buvusiais bičiuliais, kurie dabar priversti išeiti patys. Išeiti į niekur, kitaip sakant, į Mišrią Seimo narių grupę, nes frakcijos jiems sudaryti nepavyks.
Vadinasi, Socialdemokratų partija tapo netgi savo frakcijos Seime neturinčia politine jėga. Ar tai suskilusi gelda, ar, kaip teigia G.Paluckas, švarus baltas lapas, kuris greitai bus užpildytas aukso raidėmis? Pamatysime. Tačiau ženklų, kad kairieji po šios krizės greit atsities, kol kas nedaug.
O liberalų darželis atrodo dar liūdniau – subyrėjo vadovybė. Postus paliko ne tik partijos vicepirmininkai P.Auštrevičius, V.Gailius ir M.Urmonas, bet ir pats vadovas R.Šimašius.
Pastarasis apie pasitraukimą „Facebook“ platybėse pranešė po triuškinamo rinkimų prievaizdų kirčio partijai.
Užvakar Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė, kad liberalai per praėjusius Seimo rinkimus šiurkščiai pažeidė įstatymus nedeklaravę nepiniginės aukos, kurios, be to, ir negalėjo pagal įstatymus priimti, nes ją suteikė juridinis, o ne fizinis asmuo.
Už tai gresia biudžeto dotacijų konfiskavimas.
Taikiklyje atsidūrė vieno buvusių įtakingų liberalų Š.Gustainio vadovautas Taikomosios politikos institutas, kurio surengtuose mokymuose „Pasirengę laimėti“, kainavusiuose per 45 tūkst. eurų, dalyvavo kone visa partijos grietinėlė.
Rinkimų prievaizdus ant liberalų užsiundė prokurorai, tiriantys galimą partijos papirkinėjimą, kurio smaigalyje – koncernas „MG Baltic“. Š.Gustainis – vienas įtariamųjų, o tas institutas – vienas galimų pinigų nutekinimo kanalų.
Žinoma, negalima nubraukti ir liberalų argumentų, kad visos partijos per rinkimų kampaniją ar prieš ją elgėsi panašiai.
Iš tiesų VRK, kuri dažniausiai užmerkdavo akis, turėtų būti lygiai griežta visiems, nes gali susidaryti įspūdis, kad dabar Liberalų sąjūdis mindomas vykdant aukščiausiųjų rūmų užduotį.
Kita vertus, liberalų prisiekinėjimai, kad su tais mokymais partija neturi nieko bendra, irgi atrodo neįtikinami.
Liberalų sutrikimą galima suprasti. O jo išraiška – nuskambėję raginimai sukurti visiškai naują partiją.
Tik iš ko naujas darinys bus kuriamas ir ant kokių pamatų?
Žinoma, iš esmės iš dabartinių Liberalų sąjūdžio žmonių ir ant to paties pagrindo.
Bet iškabos kaitaliojimas gali tik dar labiau pakenkti šiai politinei jėgai ir atrodyti kaip prasta tokių pačių Darbo partijos manevrų kopija, kai visa V.Uspaskicho kariauna siekė išvengti atsakomybės juodosios buhalterijos byloje.
Taigi ar tokiems politikams dabar gali būti galvoje referendumai dėl dvigubos pilietybės ir kiti visai tautai svarbūs reikalai?