Partija turės savo kandidatą į prezidentus ir jis laimės, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pergales taip pat skins kituose būsimuose rinkimuose. Tokiomis optimistinėmis įžvalgomis neseniai pasidalijo R.Karbauskis. Jis pridūrė, kad gali būti vadinamas naivuoliu, bet esą visos jo ligšiolinės prognozės pasitvirtino.
„Iš tiesų R.Karbauskis vienintelis pranašavo pergalę prieš praėjusius Seimo rinkimus, kai mažai kas tuo tikėjo“, – pripažino kelią į valdžią „valstiečiams“ padėjęs skintis nepartinis P.Urbšys.
Bet parlamentaras mano, kad praėjus metams po Seimo rinkimų situacija gerokai pasikeitė – tada žmonės „valstiečių“ esą dar nepažinojo kaip politinės jėgos ir pasitikėjimą suteikė avansu.
Beje, buvęs įtakingas „valstiečių“ frakcijos narys P.Urbšys po R.Karbauskio globotinės Gretos Kildišienės skandalo yra nušalintas nuo svarbių sprendimų.
Pasikeitė ir paties politiko požiūris į valdančiuosius: „Bijau, kad grėsmingai artėjame prie ribos, kai prieš rinkimus mūsų deklaruota tapatybė gali virsti karnavaliniu apdaru.“
– Kalbėdamas apie pergales būsimuose rinkimuose R.Karbauskis tiesiog nejaučia rinkėjų nusivylimo ir nebando atsakyti į klausimą, kur mes juos per tuos metus nuvedėme. Nes atsakymas gali būti skaudus, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Urbšys.
– Norite pasakyti, kad taip kalbėdamas R.Karbauskis paprasčiausiai blefuoja?
– Manau, kad už „valstiečius“ balsavusiems ir jais nusivylusiems rinkėjams gali atrodyti būtent taip. Nes optimizmui kaip ir nėra pagrindo: ligšioliniai sprendimai tikrai nedaro įspūdžio, kad vykdomi prieš rinkimus žmonėms duoti pažadai. Priešingai, kai kuriais atvejais matyti, kad nuo jų bandoma pabėgti.
Be to, norėdama laimėti savivaldos rinkimus partija jau dabar turėtų stiprinti skyrių veiklą, bet jie yra palikti iki kitų rinkimų, tarsi užmigdyti. Taip, Vyriausybės parama gali šiek tiek pakeisti jų situaciją, bet vien to neužteks.
– Ar tai reiškia, jog jūs pritariate nuomonei, kad pernai triumfavęs politinis darinys – vienkartinis, kokių būta ir anksčiau?
– Jeigu išliks dabartinės tendencijos, kai siekiama pritapti prie sistemos, kur dominuoja interesai, o ne vertybės, būsime panašūs į rinkimų fejerverką.
Rinkėjus išdavusi politinė jėga bus nubausta.
– O dėl ko jums gėda prieš rinkėjus, kas nuvylė?
– Iš pradžių atrodė, kad politikos senbuviai, tvirtindami, jog mes nesame tokie, kokiais dedamės, mus puola nepagrįstai. Vis dėlto atrodo, kad jie yra teisūs.
„Valstiečių“ sąrašas rinkimus laimėjo todėl, kad žmonėms buvo pasiūlyta alternatyva vietoj savo veidą praradusių partijų. Tačiau dabar mes vis labiau panašėjame į kitas buvusias valdžios partijas.
Prieš rinkimus aiškinome, kad valdžios galiomis dalinsimės su žmonėmis, bet dabar jau girdžiu sakant: „Ne, valdžia geriau žino, kaip jums reikia gyventi.“ O patikinimai, kad mums bus svarbiausia ne partiniai bilietai, bet vertybės ir kompetencija, jau pradedami užmiršti.
– Kokie sprendimai rodo, kad valdantieji elgiasi kitaip, nei žadėjo?
– Žadėjome didinti socialinį saugumą. Negali sakyti, kad to nedarome, pavyzdžiui, siekiama atsiskaityti su pensininkais. Bet tuo pat metu, bandydami įvesti vadinamąsias socialinio draudimo mokesčio lubas daug uždirbantiems asmenims, staiga metamės į liberalų pusę.
Manau, nenuosekliai elgėmės ir dėl Darbo kodekso. Prieš rinkimus aiškinome, kad ankstesnės valdžios rengtas projektas yra spjūvis dirbantiems žmonėms, bet gavę progą jį ištaisyti ir pakeisti situaciją kažkodėl nuo šio socialiai jautraus proceso nusišalinome.
Rezultatas: po trišalių derybų liko nepatenkinti ir darbuotojai, ir darbdaviai.
Kalbėjome, kad bus siekiama stiprinti savivaldos teises, didinti politikų atsakomybę keičiant rinkimų sistemą, mažinant Seimo narių skaičių. Projektai lyg ir parengti, bet nėra politinės valios jų priimti.
Dar blogiau, kai elgiamės visiškai priešingai, nei žadėjome.
Pavyzdžiui, deklaravome, kad rūpinsimės aplinkosauga ir pilietinių galių stiprinimu, bet priėmėme įstatymo pataisas, kurios suvaržo piliečių teises gintis nuo galimų taršos šaltinių.
Nuo lapkričio įsigaliojanti nauja poveikio aplinkai vertinimo tvarka leidžia steigti didesnes gyvulių fermas. Kartu buvo apkarpytos savivaldybių galimybės stabdyti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai keliančią planuojamą ūkinę veiklą.
Akivaizdu, kad šiuo atveju nugalėjo valstietiškas interesas. Tai rodo, kad partijai ir jos frakcijai vis sunkiau surasti pusiausvyrą tarp pavadinime esančių sąvokų. Bijau, kad gali pasitvirtinti tai, dėl ko jau nuogąstaujama, – valdantieji turi rimtų tapatybės problemų.
Tiesą sakant, nujaučiau, kad po rinkimų „valstiečiai“ gali imti atsitraukti nuo anksčiau deklaruotų vertybių.
Pavyzdžiui, per rinkimų kampaniją buvo sakoma, kad partija yra prieš asmenvardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis dokumentuose, prieš embrionų šaldymą, vienalytes santuokas. Valdžią gavusi partija to jau nepabrėžia.
– Tačiau valdantieji kritikuojami ir dėl to, kad ne vieną problemą jie užsimoję išspręsti draudimais.
Negi rinkėjams gali būti patrauklus viską draudžiančios partijos įvaizdis?
– Iš tiesų, su draudimais nieko neišsprendžiame. Priimti prekybos alkoholiu ribojimai, bet žadėtos kovos su alkoholizmu strategijos vis dar nėra.
Panašiai nutiko ir su pažadais stabdyti emigraciją – praėjo metai, o jokios strategijos nėra.
Negana to, pakėlėme priėmimo į aukštąsias mokyklas balą, kurio nemažai jaunų žmonių iš regionų negali perlipti. Ką jie renkasi? Išvažiuoja į užsienį, kur turi daugiau galimybių dirbti ir studijuoti.
Dar vienas pavyzdys – sumaištis dėl PVM lengvatos centriniam šildymui. Užuot užėmę tvirtą poziciją, visą laiką blaškėmės. Ir ką turime? Lengvata palikta, bet atrodo, kad tai ne mūsų nuopelnas – mes priėmėme tą socialiai jautrų sprendimą tik dėl to, kad mus spaudė konservatoriai.
– Jeigu matote tiek vertybinių takoskyrų „valstiečių“ gretose, kodėl vis dar esate valdančiojoje frakcijoje? Ar ne laikas būtų apsispręsti ir pačiam?
– Esu prisidėjęs prie šio politinio darinio kūrimo, todėl jaučiu atsakomybę ir savo vaidmenį suvokiu taip: bandau būti druska, kuri neleistų šiam dariniui sugesti. Bet gali atsitikti ir taip, kad tapsiu svetimkūniu, alergenu.
– Ar toks dar nesijaučiate?
– Kai kurių požymių yra. Po istorijos su G.Kildišiene, kai pasakiau, kad R.Karbauskis politine jėga neturėtų dangstytis kaip antklode skandalui pridengti, esu nušalintas nuo svarbių sprendimų ir jaučiu tam tikrą nepasitikėjimą.
Bet man geriau likti druska, nei tapti slidėsiu ir kieno nors prarytam netekti tapatybės.
Politikoje taip jau nutinka, jog kartais esi reikalingas tam, kad pakeltum raketą į orbitą. Paskui varikliai išjungiami, ir kur nukrisi – tavo reikalas.
– Ar jūsų kritika partijos ir jos lyderių atžvilgiu negali būti traktuojama kaip kerštas už tai, kad esate išjungtas?
– Ko gero, galima ir taip interpretuoti. Bet aš – vienintelis iš valstiečių ir žaliųjų kandidatų sąrašo nesinaudojau partijos pinigais rinkimams. Tai buvo sąmoningas mano pasirinkimas – priešingu atveju būčiau tapęs lojaliu statistu. Toks būti nenoriu.
Frakcijoje liksiu tol, kol manysiu, kad dar galiu pakeisti jos sprendimus. Būsiu kaip sarginis šuo, kuris primins, kas buvo kalbama ir žadama rinkėjams. Jeigu matysiu, kad karavanas eina toliau, o aš tik keliu šaršalą negalėdamas nieko pakeisti, tada ir pasitrauksiu.
– Jūs vis dar neprarandate vilčių?
– Kai matai, kad pradeda smilkti namas, kurį ir pats statei, turi du pasirinkimus: gesini arba bėgi į lauką šaukdamas: žiūrėkite, jie ten greitai supleškės. Aš vis dar noriu, kad tas namas nesupleškėtų, nes manau, kad mūsų politiniame žemėlapyje yra reikalinga centro politinė jėga.
– Ar nėra taip, kad gaisrą gesintumėte vienas?
– Frakcijoje yra ir daugiau žmonių, kurie kelia tapatybės klausimą. Bet „valstiečių“ lyderiai vengia atsakyti į klausimus „kas mes esame?“ ir „kur einame?“.
Neatsakę į šiuos klausimus net patys nepajusime, kaip greitai nutolsime nuo per rinkimus susikurto įvaizdžio ir išduosime už mus balsavusį rinkėją.
