E.Jusevičiui anksčiau net nešaudavo į galvą minčių apie mirtį. Tačiau po nelaimės jis suprato, kad bet kuriuo momentu viskas gali apvirsti aukštyn kojom. Kraupi trauma nuolat primena, koks trapus gali būti gyvenimas ir kaip reikia jį branginti.
Vaikinas neteko dalies dešinės rankos pirštų – likimas privertė tapti kairiarankiu.
Jau praėjo beveik pusantrų metų, kai E.Jusevičius įkrito į didžiulį agregatą Boniškių kaime (Kauno r.) netoli jo namų veikiančioje šiaudų granulių gamykloje.
Kauno klinikų gydytojai atliko vieną sudėtingiausių operacijų per visą Lietuvos medicinos istoriją, nes mechanizmai išdraskė audinius, siaubingai sumaitojo visą kūną. Žaizdų buvo kelios dešimtys.
E.Jusevičiaus traumą medikai palygino su karo aukų sužalojimais.
Mintys – apie egzaminus
„Mėgstu dokumentinius filmus, roką, Andriaus Tapino „Laisvės“ televiziją, domiuosi Lietuvos įvykiais.
Tačiau daugiausia dėmesio skiriu mokslams. Jau dabar ruošiuosi baigiamiesiems egzaminams“, – pasakojo optimizmo nestokojantis Vandžiogalos gimnazijos dvyliktokas.
Edgarui geriausiai sekasi fizika ir informatika – greičiausiai jis rinksis informacinių technologijų studijas.
E.Jusevičius planuoja studijuoti Kauno technologijos universitete ir persikelti į Kauną. Studijų metu vaikinas ieškosis darbo, kad galėtų gyventi savarankiškai.
„Mano veikla tikriausiai bus susijusi su kompiuteriais. Kažkur toliau svajonėse šmėkšteli sėkminga karjera, nuosavas namas, geras automobilis. Bet svarbiausia – kad išliktų glaudus ryšys su artimaisiais, kad nei man, nei jiems neiškiltų sveikatos problemų, kitų didelių bėdų.
Apie šeimą galvoti dar anksti. Širdies draugės šiuo metu neturiu“, – nusišypsojo E.Jusevičius.
Vaikinas norėjo užsidirbti
Darbštus, gerai besimokantis paauglys visuomet norėjo būti savarankiškas, turėti pinigų asmeninėms reikmėms. Pernai baigiantis mokslo metams Edgaras paprašė mamos, kad padėtų jam susirasti darbą per vasaros atostogas.
Dalia Jusevičienė pasikalbėjo su gamyklos savininku Rimantu Vaidotu, ir jis sutiko priimti jos jaunėlį sūnų. Vaikinui tada buvo 17 metų. Birželio 8 dieną E.Jusevičius paslydo stovėdamas prie pat veikiančio šiaudų smulkintuvo.
Vaikinas užkliuvo už apačioje judančių mechanizmų ir įkrito į galingą agregatą, kuris jį ėmė plėšyti, draskyti.
Riksmą išgirdę gamyklos darbuotojai po sekundės kitos sustabdė smulkintuvą, bet ir per tokį trumpą laiką nelaimės padariniai buvo baisūs. Tučtuojau buvo iškviesta greitoji pagalba – kiekviena minutė buvo aukso vertės.
Mokėsi net sėdėti
„Sąmonės nebuvau praradęs iki pat klinikų – tik vėliau, suleidus narkozę, panirau į gilų sapną.
Prieš akis staigiai pralėkė visas gyvenimas – vaikystė, paauglystė, namai, mokykla. Pamaniau, jog netrukus užgesiu, bet troškau, kad taip neatsitiktų.
Didžiulis noras kovoti, išlikti turbūt man ir padėjo nugalėti mirtį“, – prisiminė E.Jusevičius.
Klinikose po septynias valandas trukusios operacijos medikai kiek lengviau atsikvėpė – nors būklė vis dar buvo itin sunki, išgelbėjimo viltys stiprėjo.
Vaikinas atsigavo dar po kelių dienų atlikus daugybę operacijų.
Iš pradžių jis buvo prikaustytas prie lovos – savaitę teko mokytis atsisėsti, o vėliau net du žingsneliai palatoje atrodydavo lyg žygdarbis.
Pamažu pavykdavo įveikti vis ilgesnį atstumą, pereiti per visą ligoninės koridorių.
Medikai padėjo Edgarui atlikti specialius pratimus. Juos jis darė palatos lovoje kęsdamas skausmą.
Bičiuliai nepamiršo paauglio
Kauno klinikose E.Jusevičius praleido pusantro mėnesio, paskui buvo reabilitacija Druskininkuose ir Kačerginėje, su pertraukomis trukusi apie pusmetį.
Palatoje nuotaiką praskaidrindavo ne tik artimieji, bet ir draugai. Bendraklasiai ir tame pačiame kaime gyvenantys bičiuliai lankydavo Edgarą beveik kiekvieną dieną.
Vaikinas įsitikinęs, kad sveikimui daug įtakos turėjo stiprus vidinis užtaisas, – ir sunkiausiais momentais jis stengėsi įveikti stresą, į ateitį žvelgė optimistiškai.
Net labai patyrę gydytojai stebėjosi, kaip jaunuolis palyginti greitai atsistojo ant kojų.
Nenorėdamas atsilikti nuo bendraamžių tų pačių metų rudenį jis kibo į mokslus.
Išmoko rašyti kaire ranka
E.Jusevičius neteko viso mažojo ir pusės bevardžio dešinės rankos piršto.
„Gyvenimas privertė išmokti kaire ranka daryti daugelį dalykų, ji tapo svarbesnė už dešinę.
Iš pradžių buvo nelengva susisegti sagas, naudoti stalo įrankius, bet per keletą mėnesių pavyko perkrimsti šiuos riešutus.
Sudėtingiausias uždavinys pasirodė rašymas. Dabar jau beveik laisvai rašau kaire ranka, nors iki traumos niekada to nedariau“, – pasakojo Edgaras.
Po nelaimės ceche E.Jusevičius negali dirbti sunkesnių darbų – pavyzdžiui, kapoti malkų.
Juos atlieka 19-metis Edgaro brolis Deividas. Abu vaikinai gyvena kartu su mama – jų tėvai išsiskyrę.
Jaunėliui ne problema sutvarkyti kambarius ar išplauti indus, jis žaidžia krepšinį, daro beveik viską, ką galėjo daryti ir iki traumos. Gyvenimas vėl tapo visavertis.
Trauma netrukdo vairuoti
Šių metų birželį E.Jusevičius pirmu mėginimu išlaikė vairavimo egzaminą.
Tiesa, kol gavo vairuotojo pažymėjimą, jam teko kurį laiką pavarstyti gydytojų kabinetų duris.
Medikai susirūpino, ar vaikinas pajėgs vairuoti dešine ranka, todėl teko atlikti įvairius tyrimus, peršviesti plaštaką.
Tyrimai parodė, kad vairavimui kliūčių nėra.
Įgijęs teises Edgaras, mamos padedamas, nusipirko 2002 metų laidos „Audi A6“. Ja dažniausiai vyksta į mokyklą Vandžiogaloje, esančią maždaug 8 kilometrai nuo namų.
Taupus vaikinas prie šio pirkinio prisidėjo ir savo lėšomis – valstybė po traumos dvejus metus jam kas mėnesį mokės 100 eurų pašalpą.
Tėvynės palikti nežada
Gabus vaikinas nesvarsto apie emigraciją – tėvynėje yra gerų galimybių užsidirbti ir prasimušti.
„Jei visi išvyksime, kas kurs Lietuvą? Yra daug negerovių, bet reikia su jomis kovoti, o ne kelti sparnus“, – tvirtino E.Jusevičius.
Pasak dvyliktoko, dauguma jo aplinkos jaunuolių taip pat nesvarsto apie išvykimą svetur.
Edgaras politiko keliu žengti neketina, tačiau drąsiai vertina kai kuriuos valdžios sprendimus.
Pavyzdžiui, vaikiną prajuokino draudimas parduoti alkoholį iki 20 metų: „Tie, kurie norės, įsigis svaigalų be didesnių kliūčių – nupirks draugai, kaimynai. Tokie žingsniai – populistiniai, su girtuoklyste reikia kovoti ne paviršutiniškai.“
Sužalojimai priminė karo vaizdus
Nelaimės dieną išvydę sumaitotą E.Jusevičiaus kūną Kauno klinikų medikai pašiurpo – šiaudų smulkintuvo mechanizmai sužalojo stuburą, krūtinę, plaučius, rankas, kojas.
Nebeliko apatinės krūtinės ląstos dalies, buvo smarkiai pažeistas plautis.
Pirmosios, svarbiausios, operacijos metu vaikiną gelbėjo apie 20 medicinos specialistų – chirurgai, traumatologai, anesteziologai.
Kad paauglys nenukraujuotų, buvo panaudoti 4 litrai kraujo produktų.
Pirminiai darbai truko maždaug keturias valandas. Paskui gelbėjimas buvo tęsiamas – prisidėjo plastikos chirurgai, teko pašalinti daugelį audinių.
Vaikų chirurgijos klinikos vadovas Vidmantas Barauskas prisipažino – per 38 darbo metus tiek daug sužalojimų pamatė pirmą kartą.
Traumatologui Audriui Pribuišiui medikų darbas priminė filmo siužetą – šešios valandos pralėkė žaibiškai.
Po operacijos baimintasi infekcijos ir kitų komplikacijų, vidaus organų veiklos sutrikimo.
Tačiau jaunas organizmas buvo pakankamai stiprus.
Vaikinas iki šiol jaučia sunkumą nugaroje, kitų neigiamų padarinių, ant kūno likę nemažai randų.
Tačiau jo išgelbėjimas po tokios siaubingos traumos prilyginamas stebuklui.
Verslininkas šeimos likimo valiai nepaliko
Įvykus traumai tyrimą pradėjo ir teisėsauga, ir Darbo inspekcija.
Policija aiškinosi dėl galimų darbų saugos reikalavimų pažeidimų ir sveikatos sutrikdymo, o darbo inspektoriai ėmė narplioti klausimą, ar paauglys dirbo legaliai.
Nelaimė įvyko 2016 metų birželio 8 dieną, o šiaudų granulių įmonės savininkas R.Vaidotas aiškino, kad vaikinas, atstovaujamas mamos, darbą turėjo oficialiai pradėti birželio 9-ąją. Planuota, kad jis bus pagalbinis darbininkas.
Birželio 8-ąją Edgaras lankėsi ceche, bet jam esą buvo tik rodoma, ką turės daryti.
Tačiau Kauno apylinkės teismas R.Vaidoto versija nepatikėjo ir už nelegalų paauglio įdarbinimą skyrė jam 1,8 tūkst. eurų administracinę baudą.
Teisėja Larisa Tamulionienė konstatavo, kad vaikinas R.Vaidoto ūkyje nelegaliai dirbo keturias dienas.
Verslininkas apskundė sprendimą Kauno apygardos teismui, bet nieko nepešė.
Baudžiamoji byla Kauno apylinkės prokuratūroje buvo nutraukta.
Edgaras davė šalia jo gyvenančiam verslininkui naudingus parodymus – neva prie smulkintuvo priėjo vedamas smalsumo, nes norėjo pažiūrėti, kaip veikia agregatas.
Tą patį jaunuolis šią savaitę tvirtino ir „Laikinajai sostinei“.
Pasak vaikino, R.Vaidotui pretenzijų jis neturi – verslininkas jo ir jo šeimos likimo valiai nepaliko, suteikė finansinę paramą, sumokėjo už gydymą.