Užsienio reikalų ministerija trečiadienį išsakė apgailestavimą dėl Europos žydų kongreso pareiškimo, kuriuo smerkiamas leidyklos „Alma Littera“ sprendimas nutraukti Rūtos Vanagaitės knygų pardavimą ir kritika viešųjų ryšių specialistei, kad ji apšmeižė partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą.
„Lietuva jau daug metų dirba Holokausto tyrimų ir švietimo srityje, konsultuodamasi su tarptautinėmis žydų organizacijomis, taip pat su Pasaulio žydų kongresu ir Europos žydų kongresu. Žydų genocido ir Lietuvos antisovietinės rezistencijos supriešinimas šiame kontekste yra visiškai nepriimtinas ir tarnauja tik istorijos iškraipymui“, – rašoma URM išplatintame pranešime.
„Belieka apgailestauti dėl tokio Europos žydų kongreso pareiškimo“, – teigia URM.
Rusijos verslininko Moše Kantoro vadovaujamas Europos žydų kongresas antradienį užstojo R. Vanagaitę, sakydamas, kad ji turėtų būti giriama, o ne puolama.
„Turėtų būti neįsivaizduojama, kad 2017 metais vien dėl politinių priežasčių yra draudžiama spausdinti knygas, kuriose išreikštoms pozicijoms ne visi pritaria. Rūta yra drąsi moteris, kurios balsas yra reikalingas lietuviams, norint susipažinti su savo praeitimi, ypač per Holokaustą, ir ji turėtų būti giriama, o ne puolama“, – sakė M. Kantoras.
Pareiškime Lietuva raginama tinkamai įvertinti nacių kolaborantų vaidmenį Holokauste.
Rašytoja, viešųjų ryšių specialistė R. Vanagaitė sulaukė kritikos, kai, remdamasi KGB dokumentais pareiškė, esą vienas iš partizanų vadų Adolfas Ramanauskas – Vanagas „nėra joks didvyris“, nebuvo kankinamas ir galėjo bendradarbiauti su KGB. R. Vanagaitės gyvenimo partneris nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas teigė, kad jis galėjo būti susijęs su Holokaustu.
Lietuvos istorikai vieningai sutaria, kad A. Ramanauskas – Vanagas dėl kovos už Lietuvos laisvę buvo žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Holokausto. Viešai skelbiamos pažymos rodo, kad A.Ramanauskas– Vanagas buvo iškastruotas, išdurta jo akis, kankinimų metu jis buvo patekęs į komą. Vėliau partizanų vadas sovietų pareigūnų sprendimu buvo sušaudytas.
Seimas 2018-uosius ketina paskelbti A. Ramanausko – Vanago metais, minint jo 100-ąsias gimimo metines.
Lrytas.lt primena, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, abejonių dėl minėtų įtarimų, kad A. Ramanauskas-Vanagas galėjo prisidėti prie žydų žudynių, kelia kelios aplinkybės.
Pirmoji aplinkybė būtų ta, kad sovietinės Lietuvos saugumo įstaigos pareigūnams pavyko susekti ir suimti A. Ramanauską-Vanagą. Saugumiečiai baudžiamosios bylos tyrimo metu A. Ramanauskui veiksmų, susijusių su žydų genocidu, neinkriminavo.
A. Ramanauskas savo parodymuose tvirtino, kad jis, prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, atvyko į Druskininkus ir prisijungė prie 1941 m. birželio sukilėlių, buvo turto apsaugos būrio vadu. Jis, kaip vadas, skirstė būrio vyrus į sargybas prie įvairių sandėlių ir krautuvių, kuriose buvo likęs turtas.
Šis būrys kokių nors baudžiamųjų veiksmų nevykdė, nes miestelyje tuo metu jau buvo susiorganizavusi policija. Ginklo A. Ramanauskas neturėjo, o praėjus maždaug dviem savaitėms įsidarbino kurorto valdyboje.
Antroji aplinkybė ta, kad A. Ramanauskas nefigūruoja tarp žydų žudynių Alytaus apskrities vietovėse (taip pat Druskininkų, Merkinės, Butrimonių ir Jiezno valsčiuose) organizatorių ir vykdytojų.
Už šią veiklą atsakomybė tenka visai kitiems asmenims. Taip teigti leidžia istoriko Arūno Bubnio atliktas tyrimas, skirtas holokaustui Alytaus apskrityje.
