Tačiau mėginant atleisti iš direktoriaus pareigų A.Vaitkunskienę mero telefonu siųstos žinutės šiai valdininkei viską ir sugadino. Pavyzdžiui, tokia: „Susiprotėk, kol nevėlu.“
Ne mažiau iškalbinga buvo ir kita: „Žinau, kad nori dirbti, žinau, kad bandai telkti palaikymą. Alma, nebe laikas tam. Dar turi laiko apsispręsti dėl išėjimo susitarimu iki rytojaus ryto. Tikrai būtų tau pačiai geriau. Galėčiau daugiau gerų žodžių pasakyti. Kitaip bus nesmagu.“
Galima neabejoti, kad paskelbtos šios žinutės lėmė ir balsavimo rezultatus. A.Vaitkunskienei bent tol kas pavyko išsilaikyti kėdėje.
Kas tai? Liberalaus R.Šimašiaus įprotis vadinti net vyresnius savivaldybėje dirbančius kolegas vardais nebestebina. Kad iš tiesų rašė žinutes, neneigia ir jis pats. Juolab tai įrodo žodis „smagu“, kurį R.Šimašius kaišioja kur reikia ir nereikia – tai tarsi mero atpažinimo ženklas, kaip ir jo neblėstanti šypsena.
Kad meras itin daug laiko skiria feisbukui ir žinutėms, irgi tiesa. Ne kartą tarybos nariai, pastebėję R.Šimašių per posėdį užsimiršusį bebraukantį telefoną, jam pasiūlydavo pagalbą – gal galėtų padėti greičiau žinutę parašyti?
Bet dabar – ne apie tai. Atrodo, jog Vilniuje įsigali telefoninis valdymas.
Todėl A.Vaitkunskienė paprašė etikos sargų išsiaiškinti, ar tokios žinutės nėra spaudimas. Apie mero spaudimą pernai buvo prakalbusi ir Energetikos ir technikos muziejaus vadovė R.Augutytė. Tiesa, meras tada bent išdrįso paskambinti.
Kad ir kaip būtų, Vilniaus merui dar toli iki vieno Aukštaitijos kunigo, kuris trumposiomis žinutėmis net tikinčiųjų išpažintis „išklauso“.
