Zuikiai išlindo šypsodamiesi
Juodojoje jūroje su mūsų šalies vėliava ir lietuviška įgula plaukiojančiame Ukrainos laivybos bendrovei „Ukrferry“ išnuomotame 190 metrų ilgio kelte „Kaunas Seaways” dvylika tamsaus gymio pabėgėlių aptikta liepos pabaigoje.
Nelegalūs migrantai pastebėti denyje po to, kai keltas su kroviniais ir keleiviais jau buvo išplaukęs iš Turkijos Haidarpašos uosto. Pasiekęs atvirus vandenis „Kaunas Seaways“ suko įprastu maršrutu – Ukrainos Černomorsko uosto link.
Sulaikyti svečiai su savimi neturėjo jokių asmens tapatybės ir kelionės dokumentų. Nežinia kaip įsibrovę į keltą jūrų zuikiai net ir nesislapstė nuo įgulos – išsiropštę iš denio, kur rikiuojami sunkvežimiai, užkaborių jie šypsodamiesi pasidavė jūrininkams.
Migrantai tikėjosi Černomorske išlipti ir traukti toliau savais keliais, tačiau planas neišdegė. Kelionė truko net tris mėnesius ir baigėsi tuo, kad visi jie išskraidinti ten, iš kur atvyko.
Ukraina migrantų neįsileido
Penktadienį iškraustėme paskutinįjį migrantą. Išties būta neeilinės situacijos – pirmą kartą susidūrę su tokiomis problemomis džiaugėmės, kad jos pagaliau baigėsi“, – kalbėjo laivybos kompanijos „DFDS Seaways“ vykdantysis direktorius Jonas Nazarovas.
Šios kompanijos valdomas keltas „Kaunas Seaways“, anksčiau plaukiojęs Baltijoje, dabar iš Haidarpašos reguliariai gabena krovinius ir keleivius į Černomorsko uostą.
„Kelto „Kaunas Seaways“ reisas per Juodąją jūrą nuo Haidarpašos uosto netoli Stambulo iki Černomorsko, priklausomai nuo oro sąlygų, trunka 21-24 valandas.
Lietuvos jūrininkai į keltą be jokių asmens dokumentų, bilietų, pinigų nelegaliai įsibrovusių migrantų negalėjo išlaipinti jokioje užsienio šalyje – jų purtėsi ir Turkija, ir Ukraina.
Gyveno kaip tranai avilyje
Klajūnai savo noru iš kelto nesikraustė. Net jeigu norėtų tai padaryti, pasienio kontrolės tarnybos svetimšalių be asmens dokumentų neįsileistų.
Kol buvo sprendžiamos repatriavimo problemos, nelegalūs migrantai buvo uždaryti keleiviams skirtose kajutėse, akylai saugomi, kad nesišlaistytų po kelto patalpas.
„DFDS Seaways“ vadovybė galvodama, kaip greičiau atsikratyti atsikratyti nekviestais svečiais, kreipėsi į Lietuvos ir Ukrainos užsienio reikalų ministerijas, bendravo su Danijos diplomatinėmis atstovybėmis Turkijoje, Maroke, Alžyre, kitose šalyse.
Migrantai Lietuvos kelte gyveno kaip nemokamame viešbutyje – įgula juos maitino, keitė patalynę, sušelpė rūbais, asmeninės higienos priemonėmis, teikė medicinę pagalbą.
Tiesa, nepageidautiniems įnamiams tranų gyvenimas greitai apkarto – supratę, jog iš kelto jiems nepavyks ištrūkti, pradėjo karščiuotis, atskleidė ir savo tikrąją kilmę bei tapatybę.
Apsimetinėjo palestiniečiais
Jūrininkai neabejoja, kad arabai į keltą įsibrovė Turkijoje, kai jis dar stovėjo Haidarpašos uoste. Tikriausiai juos pasiekė žinios apie Vokietijos ir Ukrainos susitarimus dėl pabėgėlių, kurie per dabar Turkiją dabar plūsta į Vakarų Europos šalis.
„Galbūt jie zondavo naujus nelegalios migracijos per Turkiją ir Ukrainą koridorius – ieškodami landų tikrino keltų, pasienio tarnybų budrumą“, – tokios tikimybės neatmeta „DFDS Seaways“ rinkodaros ir komunikacijos Baltijos šalims direktorius Vaidas Klumbys.
Keltą „Kaunas Seaways“ nuomojančios įmonės „Ukrferry“ žiniomis, pabėgėliai iš Sirijos, Maroko, Alžyro, Tuniso, Libijos, kitų Šiaurės ir Vidurio Afrikos bent jau anksčiau į Ukrainą nesiveržė.
Iš pradžių migrantai melavo, kad yra atvykėliai iš Palestinos, bet vėliau paaiškėjo, kad keturi bėgliai į Turkiją atsibeldė iš Alžyro, o aštuoni – iš Maroko.
„Niekuo dėta kelto įgula tapo absurdiškos situacijos įkaite. Saugodami migrantus, kad jie niekur nepaspruktų, jūrininkai buvo priversti jais rūpintis – tris mėnesius vežiojo pirmyn ir atgal tuo pačiu maršrutu Haidarpaša-Černomorskas“, – pasakojo V.Klumbys.
Nelegalų mintys nenuspėjamos
Nelegalūs migrantai prekybos laivuose yra trečioji didžiausia jūrininkų bėda po vandens stichijos sukeltų katastrofų, krovinių deniuose bei triumuose įsiplieskusių gaisrų.
Kai kurie avantiūristai, per tvoras įžūliai įsibrovę į uostų teritorijas, o paskui ir į komercinius laivus, pasiryžę viskam – niekas nežino, kokios mintys ir kada jiems gali šauti į galvą.
Nenuspėjamas migrantų elgesys kelią grėsmę laivų įguloms, keleiviams, kroviniams. Pasitaiko ir tokių ekscesų, kai agresyvesni nestabilios dvasinės būsenos, isterijos priepuolių ir kitokių psichozių ištikti bėgliai patys save žaloja, šokinėja į jūrą.
Prekybos laivuose aptikti bėgliai dažniausiai neatskleidžia tikrosios savo tapatybės ir kilmės – pusdami miglą į akis migracijos tarnyboms apsimetinėję sprunkančiais iš pilietinių konfliktų ir karų apimtų regionų, nors jų šalyse viešpatauja taika ir ramybė.
Kelte „Kaunas Seaways“, kuriame telpa apie 250 keleivių, migrantus iš Alžyro ir Maroko pradžioje akylai stebėjo jūrininkai, o vėliau teko samdyti profesionalią apsaugos tarnybą.
Apsaugininkų prireikė po to, kai jauni, darbingi, sveikata trykštantys vyrai, įsižeidę dėl suvaržytos judėjimo laisvės, ėmė niokoti kajutes – buvo jas užtvindę, mėgino padegti.
Kelto kajutėse uždaryti migrantai per iliuminatorių langus tyrinėdami Turkijos ir Ukrainos uostų panoramas gimtųjų kraštų nesiilgėjo – jie šnekėjo tik apie išsvajotąją Europą.
Įgula neprarado savitvardos
Tikėdamiesi prieglobsčio Vakarų Europoje migrantai tikriausiai sąmoningai paslėpė arba pradangino dokumentus, kad jų nebūtų galima išlaipinti nei Turkijoje, nei Ukrainoje:
„Stambulas ir Kijevas tikrai nėra tokių migrantų svajonių miestai“, – sakė V.Klumbys.
Migrantai kelte – tarsi uždelsto veikimo bomba. Jie kelia realią grėsmę įgulai, keleiviams, laivų ir krovinių saugumui, jau nekalbant apie išlaidas, kurias patiria laivybos kompanijos.
Tačiau kelto „Kaunas Seaways“ įgula neprarado savitvardos – sklandžiai darbavosi, aptarnavo keleivius, kol diplomatai narpliojo įsibrovėlių repatriavimo problemų kamuolį.
Kai vieno arabo sveikata sušlubavo ir jam proreikė pagalbos, jūrininkai padėjo susisiekti su gydytoju krante. Tokių migrantų į gydymo įstaigas neperkelsi net laivui stovinti uoste.
Tarptautinės jūrų teisės konvencijos ir įstatymai gana miglotai apibrėžia atsakomybę už laivuose aptiktus migrantus, atsibasčiusius arba nelegaliai atgabentus iš kitų valstybių.
Keltas – ne vieta kaliniams
Paradoksas, kad pirmiausia komercinių laivų savininkai yra atsakingi už nelegalių klajūnų sveikatą ir gyvybę, kol jie dar neiškraustyti. Migracijos tarnybos tokiais atvejais neskuba.
Todėl karo pabėgėliais apsimetinėjančių migrantų asmenybės nustatymo, jų repatriavimo procedūros gali tęstis mėnesiais – tvarka, terminai irgi neapibrėžti.
„Grėsmių sumažėtų, jeigu tokių migrantų nelaikytume užrakintų plaukiojančiuose laivuose kaip kaliniai, kol vyksta tyrimas. Juos iš kajučių galima perkelti į pabėgėlių stovyklas“, – tam tikro supratingumo iš valstybių, kurios dalyvauja šiuose procesuose, tikisi J.Nazarovas.
Prekybos ir keleivinių laivų įguloms jau įprastos situacijos neįsivaizduojamos civilinėje aviacijoje, kur nelegalūs migrantai, triukšmadariai, pokštautojai mikliai iškrapštomi iš lėktuvų. Tokių niekas neskraidins iš vieno oro uosto į kitą, kol sprendžiamos problemos.
Klaipėdos jūrų uoste problemų dėl nelegalių migrantų, kurios dabar vis labiau jaudina DFDS ir kitų laivybos bendrovių terminalus Danijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, dar nėra.
„Lietuva, kaip ir Ukraina, migrantus iš Afrikos ir Azijos valstybių kol kas galėtų dominti tik kaip tarpinė stotis skrydžiui į Vokietiją, kitas Vakarų Europos šalis“, – pažymėjo V.Klumbys.
